Didinamas dėmesys pramonės politikai

Europos ekonominių ir socialinių reikalų komitetas (Briuselis) balandžio 29-30 d. plenarinėje sesijoje svarstė pramonės politikos klausimus.

Lietuvos pramonininkų konfederacija pastaraisiais metais ypač daug dėmesio skyrė pramonės politikos klausimams: surengtos kelios tarptautinės ir nacionalinės konferencijos, parengtos rekomendacijos Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei prieš šių metų kovo Europos Vadovų Tarybą, pateiktos rekomendacijos dėl Europos ir nacionalinės pramonės politikos Seimo, Vyriausybės ir ministerijų vadovams, dalyvaujama rengiant nacionalinę “Investicijų skatinimo ir pramonės plėtros 2014–2020” metų programą.

Europos ekonominių ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) balandžio 29-30 d. plenariniame posėdyje, kuriame dalyvavo LPK generalinio direktoriaus pavaduotojas, EESRK narys, Gintaras Morkis svarstė nuomonę “Dėl Europos pramonės atgimimo” (INT/733).Svarstyme palankiai įvertintas Europos Komisijos komunikatas, pabrėžiantis pramoninės bazės Europoje svarbą, be kurios bus neįmanomas ekonominis augimas bei darbo vietų kūrimas. Pagrindinis ES vaidmuo pramonės politikos srityje turi būti integruoti politikos sritis ir skleisti geriausios praktikos pavyzdžius. Tuo tarpu valstybių narių vaidmuo yra užtikrinti, kad žinių, informacijos, transporto ir energetikos infrastruktūra veiktų sklandžiai ir veiksmingai pramonės naudai. EESR komitetas Nuomonėje pateikė pastabas ir rekomendavo:

• iškeltą tikslą iki 2020 metų pasiekti, kad pramonės indėlis į BVP būtų 20 proc., papildyti kokybiniais aspektais, siekiant geresnių veiklos pridėtinės vertės rodiklių tarptautiniu lygiu;
• sustiprinti ES mikroekonomikos politikos valdymo struktūras, Europos Tarybai užimant aiškią vadovavimo poziciją, Konkurencingumo tarybai atidžiai išnagrinėjant kitų Tarybos sudėčių sprendimus konkurencingumo klausimais, o Komisijai – organizuoti veiksmingą politikos pasiūlymų įtraukimą;
• kad visi suinteresuotieji subjektai, įskaitant darbuotojus ir darbdavius, dalyvautų kurinat palankią, nuspėjamą aplinką pramonei, įgyvendinant regionines iniciatyvas;
• imtis visų įmanomų priemonių sumažinti Europos energijos kainas.

Ypač vertinga ir daug vilčių teikianti Nuomonė, už kurią balsavo EESRK balandžio pabaigoje, yra CCMI/120 “Dėl pramonės sugrąžinimo į ES vykdant reindustrializaciją”.

Europos Sąjungos pramonės politikos tikslas turėtų būti – pagerinti galiojančią teisinę sistemą ir padidinti įmonių konkurencingumą, kad jos ir toliau galėtų išlikti svarbiausiu tvaraus ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo veiksniu.

Reindustrializacija apima iniciatyvas ir programas, kuriomis siekiama remti ekonomikos ir gamybos vystymąsi nuo pramonės, socialinės ir ekonomikos krizės nukentėjusiose teritorijose.

Šioje nuomonėje siūloma priemonių, skirtų paremti Europos Komisijos iniciatyvą reindustrializuoti Europos Sąjungą, įskaitant į kitas šalis įmonių perkeltos veiklos sugrąžinimą į ES. Europos Komisija taip pat pradėjo svarstyti į kitas šalis perkeltos veiklos sugrąžinimo į ES klausimą.

EESRK mano, kad ypač svarbu vykdyti integruotą pramonės politiką ir nustatyti aiškesnius Europos, nacionalinio, regionų ir vietos lygmens tikslus, kad ši politika padėtų pritraukti investicijas į visus (aukštųjų ir žemųjų technologijų) apdirbamosios pramonės sektorius. Pagrindinis šios politikos dėmesys turėtų būti sutelktas į bendrą vertės grandinę, taip pat apimti mokslinius tyrimus, inovacijas ir taikomąją plėtrą.

Komitetas yra įsitikinęs, kad būtina nustatyti plataus užmojo, tačiau realius, iki 2020 m. galimus įgyvendinti Europos reindustrializacijos tikslus. Į kitas šalis perkeltos gamybinės veiklos sugrąžinimą skatinanti politika gali padėti pasiekti minėtus tikslus.

EESRK mano, kad ES mastu būtina parengti Europos veiksmų planą, ir rekomenduoja:

• apibrėžti inovacijų spartinimo ir našumo didinimo politiką, kuri leistų padidinti konkurencinį pranašumą,
• nustatyti naujas bankų priemones, užtikrinančias palankesnes galimybes gauti finansavimą ir paspartinti reikalingas investicijas,
• skatinti veiksmus, užtikrinančius Europos apdirbamosios pramonės dalyvavimą visuose vertės grandinės etapuose,
• reindustrializacijos ir į kitas šalis perkeltos įmonių veiklos sugrąžinimo klausimai turėtų būti įtraukti į tvarios Europos pramonės politiką, kuria dėmesys turėtų būti sutelktas į investicijas, technologijas, verslumą, švietimą, inovacijas, mokslinius tyrimus, energijos kainas, infrastruktūrą, prekybą ir t. t.,
• užtikrinti nuoseklų, pastovų ir suderintą reglamentavimą,
• užtikrinti veiksmingą vidaus rinkos veikimą,
• suderinti aplinkosaugos teisės aktus su Europos pramonės konkurencingumo ir investicijų ciklais,
• atnaujinti infrastruktūrą,
• skirti finansavimą įmonių poreikiams,
• remti Europos energetikos politiką,
• užtikrinti Europos rinkoje darbo vietas kvalifikuotiems darbuotojams,
• spręsti gebėjimų ir kvalifikacijos trūkumo apdirbamojoje pramonėje problemą,
• sukurti sistemą veiksmingam žmogiškųjų išteklių valdymui užtikrinti, profesinei veiklai, gebėjimams ir novatoriškumui skatinti, visų pirma panaudojant pilietinės visuomenės subjektų, pavyzdžiui, nacionalinių ir Europos mokslininkų ir inžinierių asociacijų kūrybinį potencialą.

EESRK ragina valstybes nares:

• kurti naujus pramoninius rajonus ir objektus arba atgaivinti tuos pramoninius rajonus, kurie sumažino savo veiklą dėl apdirbamosios pramonės perkėlimo į kitas šalis,
• modernizuoti ar atnaujinti gamybos priemones ir procesus, kad jie atitiktų naujus tvaraus vystymosi reikalavimus,
• sukurti labiau subalansuotą ir stabilesnę mokesčių sistemą siekiant skatinti vidaus vartojimą ir pritraukti tiesiogines užsienio investicijas,
• steigti specialius informacijos apie įmonių veiklos perkėlimą į kitas šalis ir jos sugrąžinimą centrus.