Žvelgiant į jau besibaigiančius 2021-uosius, galime pripažinti – metai nebuvo lengvi: trūkinėjančios tiekimo grandinės, auganti geopolitinė įtampa, pandemijos keliami sveikatos ir saugumo iššūkiai, tačiau drauge ieškodami geriausių sprendimų, sugebėjome praeiti šiuos metus tik patvirtindami, kad verslas ir toliau išliko garvežiu, kuris tempė visą ekonomiką. Didesnė dalis įmonių gali pasidžiaugti, kad nepaisant visų apribojimų ir uždarymų sugebėjo išsaugoti rinkas, verslus. Kiti dar tik stojasi ant kojų, bet Lietuvos verslas visada turėjo stuburą ir jau ne kartą įrodė savo gyvybingumą, tad turime tikėti, kad dabar taip pat pavyks daugeliui atsitiesti.

Suvokimas, kad yra būtina judėti žaliosios transformacijos ir skaitmenizacijos keliu, užtikrinti socialinį dialogą ir ieškoti sprendimų drauge, nuolat auga. Todėl apžvelgdami metus suprantame, kad 2022 m. galėsime pradėti dar atsparesni mūsų laukiantiems iššūkiams.

  • Šiais metais LPK bendruomenė augo: į mūsų gretas įsijungė net aštuoni nauji nariai! Džiaugiamės, kad verslo balsą atstovauti galime drauge su Lietuvos maisto eksportuotojų asociacija (LiTMEA), Nacionaline aviacijos asociacija „LAVIA“, Transporto inovacijų asociacija, Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacija, Lietuvos faktoringo asociacija, Mažeikių verslininkų asociacija, asociacija „Istorinis miestas“ ir Lietuvos energetikos institutu. Šiuo metu vienijame jau 57 šakines asociacijas, 6 regionines asociacijas ir 25 neasocijuotus narius. Ne kartą parodėme, kad gausi, įvairiausius sektorius atstovaujanti bendruomenė gali veikti sutelktai, todėl 2022 m. nesustosime vieningai ieškoti sprendimų verslo aplinkos gerinimui.
  • Deramo arba oraus darbo samprata ir jos įgyvendinimas nėra vienašalis veiksmas – reikalauja bendradarbiavimo, todėl stiprus, efektyvus ir į veiksmus nukreiptas socialinis dialogas išlieka nepamainoma priemone siekiant užsibrėžtų tikslų. Siekiant sustiprinti deramo darbo (angl. Decent work) sampratą Lietuvoje, Lietuvos pramonininkų konfederacija kartu su partneriais – Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacija (LPPSF), „Fellesforbundet“ – Norvegijos profesinių sąjungų federacija, Valstybine darbo inspekcija (VDI) pradėjo įgyvendinti projektą „Darbas ateičiai: deramas darbas konkurencingai ekonomikai”. Darbdavių ir profesinių sąjungų bendradarbiavimas stiprėja ir įgauna vis svarbesnį vaidmenį Europos darbo rinkoje, taigi viena projekto siekiamybių – stiprinti ir įgalinti darbdavių ir profesinių sąjungų bendradarbiavimą Lietuvoje. Išsamiau apie projektą ČIA.
  • Ne kartą kalbėjome apie postkovidinės reabilitacijos iššūkius, būtinus veiksmus, kurie padėtų atsigauti ekonomikai. Drauge su Lietuvos laisvosios rinkos institutu, Lietuvos Verslo Taryba, kurią drauge su mumis sudaro asociacija „Investors‘ forum“, Lietuvos darbdavių asociacija ir Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, akcentavome perėjimo prie skirstomojo pelno apmokestinimo naudą, atliepiamus transformacijos link žaliosios, žiedinės ekonomikos ir skaitmenizavimo tikslus. Verslo Taryba pateikė pasiūlymų paketą dėl darbo jėgos klausimų ir migracijos poitikos efektyvinimo, – buvo sukurta LRV darbo grupė šiems klausimams spręsti.
  • Ypatingą dėmesį skyrėme dėl ES pasienio anglies dvideginio korekcinio mechanizmo (PADKM) klausimams, siekiant ambicingų klimatui neutralios ekonomikos tikslų ir norint suvaldyti rizikas, susijusias su trečiųjų šalių klimato ambicijų stoka. Kalbant apie lėšas, kurios būtų surinktos įgyvendinus šį mechanizmą, LPK nuomone, jos turėtų būti skirtos dekarbonizavimo investicijoms bei įmonių išlaidoms, skirtoms mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų plėtrai, padengti, inovacijoms bei moksliniams tyrimams susijusiems su ekonomikos žalinimu ES viduje.
  • Plėtėme ir stiprinome tarptautinį bendradarbiavimą: surengti verslo forumai su Čekija, Italija, Vokietija, Norvegija, JAV, Taivanu, verslo misija į Dubajų, įkurta Lietuvos-ASEAN šalių verslo taryba.
  • Tęsėme prasmingą partnerystę su mūsų partneriais Ukrainoje ir organizavome Lietuvos verslo ir Ukrainos valdžios diskusijų forumą, kuriame Ukrainos atstovai pristatė vykdomas reformas, o Lietuvos verslas aptarė problemas, su kuriomis susiduria vystydami savo verslą. Lietuvos statistikos departamento duomenimis Ukrainoje veikia 61 lietuviško kapitalo įmonė. 2020 m. investicijų apimtys į Ukrainą siekė 179 mln. eurų ir per metus išaugo 5 proc. Didžioji dalis šių investicijų koncentruojasi versluose susijusiuose su nekilnojamojo turto operacijomis (34 proc.), teisine, buhalterine ir moksline veiklomis (24 proc.) bei prekyba (24 proc.).
  • Taip pat plėtojome tarptautinius santykius su Kazachstanu, aktyviai bendradarbiavome tarpvyriausybinės ekonominio ir prekybinio bendradarbiavimo komisijoje. Kazachstanas pagal prekybos apyvartą patenka į svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių dvidešimtuką, bet dar iki šiol neišnaudojome visų šios rinkos galimybių. Kazachstane šiuo metu veikia daugiau kaip 70 lietuviško kapitalo įmonių.
  • Plėtėme savo tarptautinių ryšių tinklą: tapome Europos ateities tyrimų asociacijos, Europos baterijų partnerystės asociacijos ir CCAM (Connected cooperative and automated mobility) asociacijos LPK narystė šiose asociacijose prisidės prie konkurencingos, ekologiškos, skaitmeninės, atsparios ir į žmogų orientuotos gamybos pramonės plėtros Lietuvoje. LPK nariams, kryptingai dirbant, įsitraukiant į tarptautinę rinką ir išnaudojant šių narysčių privalumus, pavyks iki 2030 metų Lietuvos pramonę transformuoti į aukštųjų ir vidutinių aukštųjų technologijų pramonę
  • Faktiniai duomenys rodo, kad Lietuvos viešasis sektorius toliau išlieka žymiai didesnis nei kitų ES šalių viešieji sektoriai. Lietuvos valstybės biudžetas siekia 34,6 proc. BVP, ES vidurkis – 46,6 proc. BVP. Taigi Lietuva su 26 proc. mažesniu valstybės biudžetu nei ES vidurkis išlaiko 26 proc. daugiau viešojo sektoriaus darbuotojų. Dėl šios priežasties kalbėjome apie viešojo sektoriaus reformą. Verslo taryba siūlė optimizuoti viešąjį valdymą, išgryninant viešojo administravimo paslaugas, peržiūrint funkcijas ir depolitizuojant valstybės tarnybą. Be to, didinti kompetencijas, atsakomybę, kokybę, orientuojantis į konkrečių tikslų įgyvendinimą, vertinant veiklos rezultatus ir motyvuojant darbuotojus.
  • Organizavome tradicinį Metų ekonomikos forumą. Lietuvos ir pasaulio verslo, politikos lyderiai pripažino, kad didesnės investicijos į mokslinius tyrimus, inovacijos, naujausia infrastruktūra padėtų šiuo laikotarpiu optimizuoti pramonę, kurti naujus gamybos procesus ir darbo vietas bei užtikrinti stabilų ekonomikos augimą.
  • Drauge su svarbiausiais inovacijų ekosistemos dalyviais Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) ir Lietuvos inovacijų centru (LIC) tęsėme iniciatyvą „InterInoLT– siekdami stiprinti šalies pajėgumus, kad Lietuvos verslas būtų konkurencingesnis dalyvauti tarptautinėse inovacijų programose. Šios iniciatyvos metu inovatyvios Lietuvos įmonės gauna tikslines konsultacijas, pagalbą susirandant tarptautinius partnerius, jungiantis į tarptautines vertės grandines, vystant naujus produktus ir pateikiant juos užsienio rinkoms.

Didžiausi iššūkiai leidžia atrasti naujas kryptis galimybėms. Dėkojame visiems už bendrystę 2021-aisais!

FACEBOOK

Artimiausi renginiai

04 Feb

Nuotolinis seminaras:...

  • Nuotolinis seminaras: ,,Gamybinių įmonių skaitmeninė transformacija: technologinio ir energetinio efektyvumo didinimas“