Darbo santykių tobulinimą LPK aptarė su Linu Kukuraičiu
R. Dargis pažymėjo, kad LPK kalba ne tik apie verslui rūpimas problemas, bet visai bendruomenei ir valstybei aktualius klausimus. „Verslui svarbu, kad valstybė veiktų efektyviai. Tai prisideda prie ekonomikos stiprėjimo, verslo plėtros, atlyginimų didėjimo“, – susitikimo metu, akcentuodamas bendradarbiavimo reikšmę ir palaikymą, pabrėžė LPK prezidentas.
Kalbėdamas apie darbo kodeksą ministras pažymėjo, kad labai svarbu tai, kad vyksta diskusijos, kad visos šalys turi galimybę išreikšti bei derinti pozicijas. Jis tikisi, kad jau kitame Trišalės tarybos posėdyje bus pasiektas sutarimas visais esminiais klausimais. Išreikšta viltis, kad iki liepos 1 d. kodeksas bus priimtas.
J. Guzavičiaus teigimu, pastaruoju metu, naudojantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso reformomis, atsirado siūlymai mažinti socialinės partnerystės Lietuvoje skatinimą, tuo pačiu sugriauti per pastaruosius metus susiklosčiusį ir pasiteisinusį visuomeninį, ekonominį, socialinį dialogą.
„Trišalės tarybos veikla atitinka šalies tikslus ir uždavinius ekonomikos ir socialinių reikalų srityje, ūkio, mokslo, švietimo ir kultūros erdvėje. Trišalės tarybos reikšmingumą parodo ir tai, kad daugelis socialinių sprendimų negali būti priimti be šios institucijos pritarimo: negali būti keičiamas minimalus darbo užmokesčio dydis, socialinių sričių teisės aktai ir kt. atkreipė demesį, akd naujame Lietuvos Respublikos darbo kodekse numatoma, kad Trišalė taryba sudaroma Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, o organizacijų atitiktį nustatytiems kriterijams vertina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Tai reiškia, kad vienam socialiniam partneriui yra suteikiama teisė formuoti svarbiausią socialinio dialogo instituciją Lietuvoje“, – pabrėžė LPK viceprezidentas.
LPK pasiūlymai SADM:
- Siekti Darbo kodekso įsigaliojimo nuo 2017 m. liepos 1 d. ir užtikrinti, kad numatomi pakeitimai užtikrintų darbuotojų ir darbdavių interesų racionalią pusiausvyrą.
- Skatinti įmones kurti socialiai atsakingas, žmonių sveikatai patrauklias darbo vietas bei sėkmingiau konkuruoti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, numatant, kad pajamos natūra nėra apmokestinamos (Gyventojų pajamų mokesčio, Valstybinio socialinio draudimo ir Privalomojo sveikatos draudimo įstatymų keitimas).
- Nustatyti laipsnišką darbo jėgos apmokestinimo mažėjimą,y. perkėlus bendrosios pensijos dalies mokėjimą į valstybės biudžetą, kasmet mažinti darbdavio mokamas socialinio draudimo įmokas, įvertinus lėšų poreikį naujai kuriamam išeitinių išmokų mokėjimo fondui. Atsižvelgti į socialinio modelio svarstymo metu siūlytą nuostatą socialinio draudimo įmokų tarifą mažinti 12 procentų.
- Inicijuoti teisės aktų pakeitimus, nustatančius reikalavimą, kad viešuosiuose pirkimuose gali dalyvauti tik įmonės, kuriose mėnesio atlyginimo vidurkis sudaro ne mažiau kaip 80 procentų nuo to regiono ar ūkio sektoriaus atitinkamos verslo srities atlyginimo vidurkio. Tokiu būdu užkertant kelią dalyvauti ir laimėti viešuosius pirkimus įmonėms, kuriose mokamas nelegalus darbo užmokestis.
- Sukurti programą ir finansavimo mechanizmą, kurių pagalba esami arba būsimi įmonės darbuotojai galėtų įgyti tinkamas profesines ir bendrąsias kompetencijas, reikalingas konkrečiai darbo vietai. Atsižvelgiant į demografinę situaciją Lietuvoje ir emigracijos mastus bei mažėjantį darbuotojų skaičių, yra būtinos priemonės, padėsiančios aktyviai įtraukti, grąžinti į darbo rinką iš jos iškritusius asmenis: ilgalaikius bedarbius, jaunimą, vyresnio amžiaus žmones, atskirų regionų gyventojus ir neįgaliuosius.
- Pasigendama vieningos ekonominės migracijos politikos ir šiame procese dalyvaujančių ministerijų koordinuotų veiksmų. Siūlome nustatyti palankesnes atvykimo sąlygas tiems užsieniečiams, kurie atvyksta užsiimti teisėta veikla Lietuvoje, įvertinant ne tik veiksmingos nelegalios migracijos kontrolės poreikį, bet ir siekį efektyviai pritraukti investicijas į Lietuvą ir esamo verslo darbo jėgos poreikius.
- Keisti Darbo biržos šiuo metu vykdomą trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo pagal profesijų, kurių trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašo sudarymo tvarką, atsisakant registruotos darbo pasiūlos (bedarbių) ir paklausos (laisvų darbo vietų) analizės principo. Tokiu būdu sudaryti įmonėms sąlygas užtikrinti nenutrūkstamas veiklos galimybes, įdarbinant trečiųjų šalių piliečius.
- Siekiant suformuoti ilgalaikį, kryptingą ir duodantį konkrečius rezultatus migracijos suvaldymo veiksmų planą, siūlome atlikti detalius lietuvių migracijos priežasčių tyrimus, kurie leistų nustatyti emigracijos priežastis (ekonominiu, politiniu, kultūriniu ir psichosocialiniu pjūviu), grįžimo prielaidas (ekonominiu, politiniu, kultūriniu ir psichosocialiniu pjūviu), surinkti sociodemografinius duomenis (veiklos profilis, statusas, amžius, išsilavinimas, lytis, šeiminis statusas ir t.t.).
- Formuojant Lietuvos poziciją dėl Europos Komisijos pasiūlymo dėl ES direktyvos, iš dalies keičiančios ir papildančios 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje atsižvelgti į tai, kad principo „vienodas užmokestis už vienodą darbą toje pačioje vietoje“ taikymas pakenks šalies įmonių konkurencingumui, prieštaraus vienodo darbo užmokesčio taisyklės taikymui įmonės viduje, o Europos vartotojai turės ribotą ir galimai gerokai brangesnį paslaugų teikėjo pasirinkimą. Laikytis pozicijos, kad minėtos direktyvos nuostatos neturi būti taikomos mobiliems darbuotojams, tokiems kaip komercinio kelių transporto priemonių profesionaliems vairuotojams, vykdantiems keleivių ir krovinių vežimus tarptautiniais maršrutais.
- Siekiant mažinti užsienio piliečių įdarbinimo sąnaudas ir kryptingai planuoti darbo rinkos pokyčius, siūlome įpareigoti Lietuvos darbo biržą skelbti įsileistinų į darbo rinką atskirų specialybių metines kvotas.
- Prašome įteisinti galimybę trečiųjų šalių piliečiams, dirbantiems krovininio transporto vairuotojais su nacionaline D viza išduoti A1 pažymėjimus. Dėl ES šalyse narėse įgyvendinamo minimalaus atlyginimo įstatymo iš tarptautinio krovininio transporto vairuotojų, gabenančių krovinius ES šalyse, reikalaujama pateikti dokumentus, taip pat ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išduotus A1 pažymėjimus. Dėl didelio darbo jėgos trūkumo Lietuvos krovininio transporto sektoriuje, aktyviai įdarbinami trečiųjų šalių piliečiai, kuriems, išdavus D vizą, suteikiama galimybė teikti paslaugas ES šalyse. Tačiau, pagal Lietuvoje galiojančią tvarką, vairuotojams, turintiems D vizą, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos užsienio išmokų tarnyba A1 pažymėjimų neišduoda.
- Peržiūrėti darbo sutarčių su užsienio šalių piliečiais registravimo Lietuvos darbo biržoje tvarką. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus krovininio transporto vairuotojai yra atleisti nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, kadangi įtraukti į trūkstamų profesijų sąrašą. Nepaisant to, vežėjai privalo registruoti darbo sutartį su kitų šalių piliečiais per vieną mėnesį nuo D vizos ar leidimo gyventi išdavimo dienos Lietuvos darbo biržoje. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės institucijos disponuoja duomenimis apie D vizos ar leidimo gyventi išdavimą bei apie įdarbintą darbuotoją, manome, kad darbo sutarčių registravimas Lietuvos darbo biržoje yra perteklinis ir sukuria papildomą administracinę naštą.
