Europos verslo organizacija „BusinessEurope“, kurios narė yra Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), šią savaitę paskelbė Europos Sąjungos (ES) 2020 metų ekonomikos apžvalgą ir prognozes. Duomenys rodo, kad ekonomikos atsigavimas vyksta labai netolygiai ir prognozuojama, kad iki 2021 m. pabaigos ES ekonomika greičiausiai bus 3 proc. mažesnė nei prieš krizę.

Nors statistiškai pastebimas nedidelis ES nedarbo lygio padidėjimas, tačiau skaičiuojama, kad per trečią š. m. ketvirtį nedirbtų darbo valandų (dėl prastovų ir kitų priežasčių) skaičius prilygo 18 milijonų pilnų darbo dienų valandų.

Europinės verslo organizacijos ekonomistai pastebi, kad vasarą ekonominė situacija ES šalyse buvo ėmusi gėrėti, tačiau pastarosiomis savaitėmis, ypač augant užsikrėtusiųjų skaičiui, prognozuoti ekonominę situaciją tampa pernelyg sudėtinga dėl įvairių veiksnių neapibrėžtumo ir viruso plitimo.

„Lietuvos pramonininkų konfederacija prisideda prie Europos verslo raginimų kuo greičiau įgyvendinti ES atkūrimo priemones, atsižvelgiant į sparčiai kylančią antrosios viruso bangos kreivę. Tikėtina, kad dėl to galiausiai nuosmukį patirs ir Lietuvos pramonė. Tiesa, ne visi pramonės sektoriai bus paveikti vienodai, tačiau nuosmukis neišvengiamas, o pramonės atsigavimas prasidės tik tada, kai pandemija bus sustabdyta. Deja, kol kas jos pabaigos nematyti, o kiekviena diena gilina krizę. Lietuvos verslas deda milžiniškas pastangas siekdamas sumažinti pasekmes ir išlikti. Todėl ir mūsų Vyriausybė turi iš naujo įvertinti ne tik pagalbos verslui priemonių efektyvumą, bet ir realias galimybes jas operatyviai įgyvendinti, mažinant perteklinius reikalavimus“, – sako LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius

Prognozuojama, kad ES BVP šiemet kris 3–4 proc. Pažymima, kad situacija ES šalyse yra labai nevienoda: BVP kai kuriose šalyse šiais metais sumažės dviženkliais skaičiais, tuo tarpu kitose – pavyzdžiui, Lietuvoje – prognozuojama, kad realusis BVP turėtų mažėti 7,9 proc.

Prie „BusinessEurope“ minimų rekomendacijų Europos valstybių politikams – siūloma vengti bet kokių nepamatuotų verslo ir darbuotojų palaikymo priemonių, tokių kaip, pavyzdžiui, minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) didinimas, dėl kurių galėtų kilti dar didesnių iššūkių ekonomikai. Taip pat pabrėžiama, kad politikai turi remti bendrą investicijų lygį, greitai susitarti ir įgyvendinti naujos kartos ES atkūrimo priemonę. Taip pat pažymima, kad svarbu remti tas investicijas ir reformas, kurios gali prisidėti prie ES ekonomikos našumo, augimo ir konkurencingumo.

„Viena iš esminių dedamųjų Lietuvos ekonomikos atstatymui turėtų būti siekis remti konkurencingumo gerinimo kryptį, užtikrinant, kad mokesčiai ir rinkliavos būtų konkurencingi, lyginant su kaimyninėmis valstybėmis.  Būtina sudaryti palankias sąlygas verslo plėtrai, inovacijoms, technologiniam atsinaujinimui bei naujų darbo vietų kūrimui. Tiek perrinktieji, tiek naujai išrinkti politikai turės prisiimti atsakomybę už būtinų sprendimų spartą ir suvokti, kad jeigu lėšos nebus nukreiptos į pramonės įmonių skaitmeninimą ir perorientavimą, naujų investicijų pritraukimą, dirbančiųjų perkvalifikavimą aukštos pridėtinės vertės sritims, mokslo ir inovacijų skatinimą, atsinaujinančiųjų energijos išteklių diegimą, biotechnologijas ir medicinos paslaugas, tai ši valstybė bus pasmerkta likti pažangos šalikelėje. Jeigu ekonomikos transformacijai skirtos lėšos  pradings administracinėje mašinoje ir nepasieks realiosios ekonomikos, kad paskatintų mūsų valstybę persiorientuoti į skaitmeninę ir žalią ekonomiką, tai mes patys iš savęs atimsime galimybę pakeisti kryptį. “, – akcentuoja V. Janulevičius.

Su visa „BusinessEurope“ apžvalga galite susipažinti čia.

FACEBOOK

Artimiausi renginiai