Birželio 4 d. įvyko „BusinessEurope“ Prezidentų tarybos (COPRES) nuotolinė konferencija. Liublianoje turėjęs įvykti renginys buvo skirtas 2021 m. liepos 1 d. prasidėsiančio Slovėnijos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetams, ES ekonomikos atkūrimo popandeminiu laikotarpiu klausimams ir ES-Kinijos santykių problematikai.

„BusinessEurope“ susitikime buvo apžvelgti esminiai 2021 m. II pusmečio klausimai. Visų pirma, laukia itin aktyvus politinis sezonas. Europos Komisijos (EK) šių metų darbo programoje pereinama nuo strategijos prie žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos aktyvaus prioritetų įgyvendinimo. Jau liepos viduryje EK paskelbs virš dešimties pasiūlymų dėl teisės aktų, tarp kurių – apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos reforma, atsinaujinančių energijos šaltinių ir energijos vartojimo efektyvumo direktyvų pataisos bei pasiūlymas dėl ES pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo. Bus pradėta įgyvendinti Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (Recovery and Resilience Facility, RRF).

„Didžioji RRF dalis atiteks bendraeuropiniams tikslams, finansuojant „Žaliojo kurso“ ir skaitmeninės darbotvarkės projektus, kurie mažina taršą (bent 37% sumos) ir spartina skaitmenizavimą bent 20 proc. Esminis klausimas, ar valstybės yra pasirengusios šias lėšas tinkamai panaudoti. Akivaizdu, kad didžiausias iššūkis Lietuvai, pavyzdžiui, kils finansuojant popandeminei transformacijai reikalingas švietimo, sveikatos, viešojo sektoriaus efektyvinimo ir kitas reformas, nes tam reikia ne tik politinės valios, bet ir administracinių ministerijų gebėjimų laiku ir kokybiškai įgyvendinti projektus. Didelis klausimas, ar viešasis sektorius yra tam pasirengęs“, – pabrėžė LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Konferencijoje prisistatęs liepą-gruodį ES Tarybai pirmininkausiančios Slovėnijos Vyriausybės vadovas Janez Janša pažymėjo, kad būtina investuoti į pasirengimą ir atsparumą krizėms. Kalbant apie ES ekonomikos atsigavimą, dėmesys bus skiriamas skaitmeninei ir žaliajai transformacijoms, atsparumo stiprinimui, aktyviai tarptautinei politikai ir ES pozicijų stiprinimui globalioje arenoje. Kalbėdamas apie būsimus Europos Komisijos pasiūlymus Žaliojo kurso srityje, premjeras J. Janša paragino verslo bendruomenę aktyviai ir garsiai reikšti savo nuomonę.

Prezidentų tarybos konferencijoje kalbėjęs Europos Komisijos viceprezidentas Valdis Dombrovskis pabrėžė, kad įgyvendindama RRF, Komisija skatins į ateitį orientuotas struktūrines reformas valstybėse narėse ir naujų darbo vietų kūrimą. Pasak jo, šiai dienai 23 ES narės Komisijai pateikė jų ekonomikos atkūrimo ir atsparumo stiprinimo planus (RRP). Komisija jau atlieka jų vertinimą ir birželio antrojoje pusėje teiks sprendimus Tarybos tvirtinimui. Labai svarbu, kad visos ES valstybės narės jau ratifikavo Sprendimą dėl ES nuosavų išteklių sistemos, todėl ES galės pradėti skolintis ir siekti, kad RRF pinigai kuo skubiau pasiektų ekonomiką. Komisijos viceprezidentas taip pat pabrėžė, kad pilietinė visuomenė ir socialiniai partneriai turi vaidinti labai svarbų vaidmenį visuose RRF ir nacionalinių planų įgyvendinimo etapuose.

„BusinessEurope“ prezidentai taip pat aptarė ekonominę, politinę padėtį Europoje ir iššūkius sveikatos srityje. Apsikeista nuomonėmis ir pasidalinta patirtimi apie nacionalinius ekonomikos atkūrimo ir atsparumo didinimo planus. „BusinessEurope“ 2021 m. reformų barometro apklausų duomenimis, europinė verslo bendruomenė labiausiai nuogąstauja, kad nacionaliniuose ekonomikos atkūrimo planuose nepakankamai atspindėti konkurencingumo stiprinimo prioritetai.

„BusinessEurope“ prezidentas Pierre Gattaz pažymėjo, kad ES šiuo metu labiausiai reikia aiškios atsigavimui skirtos vizijos, tinkamų sąlygų augimui ir įmonių konkurencingumui ir pramonės strategija paremto Žaliojo kurso įgyvendinimo. Nemažiau svarbu – visomis išgalėmis kurti pasitikėjimu grįstus santykius tarp valdžios institucijų ir verslo bendruomenės.

Pasak LPK prezidento V. Janulevičiaus, Europos Komisija turi siekti, kad visos ES narės prie Žaliojo kurso praktinio įgyvendinimo pereitų ekonomiškai efektyviu būdu, paversdamos jį ekonominio augimo varomąja jėga.

Strateginėje diskusijoje ES-Kinijos santykių klausimu, V. Janulevičius informavo apie Lietuvos sprendimą pasitraukti iš Kinijai svarbios ekonominio ir politinio bendradarbiavimo platformos „17+1“, kurioje daugiausia dalyvauja Vidurio ir Rytų Europos šalys, pabrėždamas, kad Europos Sąjunga negali būti skaldoma ir turi kalbėtis su Kinija vienu balsu „27+1“ formatu. Lietuvos ir kitų Europos šalių verslo ryšius su Kinija pastaruoju metu labiausiai paveikė koronaviruso pandemija – tiekimo grandinių trūkinėjimas krizės metu skatina gamybos sugrįžimą į Europą ir tam turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Lietuvai, kaip sąlyginai nedidelei ekonomikai, ypatingai svarbu, kad būtų formuojama ir įgyvendinama bendra ES pozicija prekybos politikos klausimais.

FACEBOOK

Artimiausi renginiai

22 Jun

Diskusija „Ar galio...

  • Diskusija „Ar galiojantis teisinis reglamentavimas pakankamai apsaugo verslą nuo nesąžiningos konkurencijos situacijose, kai buvę ar esami įmonės darbuotojai ima konkuruoti su savo darbdaviu?“