Europos pramonės ir verslo organizacija „BusinessEurope“, kurios nare yra Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), parengė pasiūlymų dokumentą dėl Europos ekonomikos atkūrimo plano („Proposals for a European Economic Recovery Plan“), kuris buvo išsiųstas Europos Tarybos pirmininkui Charles Michel, Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen, Europos Parlamento pirmininkui Davidui Sassoli, Komisijos viceprezidentui Valdžiui Dombrovskiui bei atitinkamiems  komisarams.

Šiame dokumente išskirti 4 ramsčiai, kuriais  turėtų būti paremtas Europos ekonomikos atkūrimo planas, kurį įgyvendinus būtų galima tikėtis sukurti tokią reguliacinę bei fiskalinę verslo aplinką, kuri įgalinantų vėl investuoti, augti ir kurti darbo vietas, tai yra:

  1. Skubus ES investicinių fondų dislokavimas, įgyvendinant ambicingas ir koordinuotas ES fiskalines paskatas, įskaitant neatidėliotiną susitarimą dėl naujos ir persvarstytos daugiametės finansinės programos (DFP) ir specialaus Europos atkūrimo fondo, kurie leistų „ant stalo“ dėti naujus finansus, nesusiejant jų su esamomis valstybių narių skolomis.
  2. Atgaivinta ir atvira Bendroji rinka bei sustiprinta bendra valiuta, ypatingą dėmesį skiriant tvarių investicijų, augimo ir užimtumo rėmimui.
  3. ES, kaip pagrindinė, taisyklėmis pagrįstos, sąžiningos ir laisvos prekybos bei investicijų šalininkė, stipri daugiašalių sprendimų palaikytoja.
  4. Griežtesnis ES valdymas, užtikrinantis, kad ES finansinė parama sustiprins valstybių narių augimą ir užimtumą skatinančias struktūrines reformas bei konvergenciją.

„BusinessEurope“ kreipimesi pažymima, kad nepaisant didžiulių ES institucijų bei valstybių narių vyriausybių pastangų remti pramonę, verslą bei darbuotojus COVID-19 krizės akivaizdoje, visgi akivaizdu, jog Europos ekonominė ir politinė aplinka, pamažu išeinanti iš griežtų ekonominės veiklos apribojimų, atrodys visiškai kitaip nei šių metų pradžioje: bus fiksuojamas augantis bankrotų lygis, susitraukę investicijų planai, išaugęs nedarbas, silpnesni valstybių finansai ir padidėjęs protekcionizmo spaudimas tiek vidaus rinkai, tiek  prekybai išorėje.

Siekiant atsigauti po šios precedento neturinčios krizės ir sustiprinti Europos suverenitetą post COVID-19 pasaulyje bus labiau nei bet kada reikalinga lyderystė ir veiksmingos solidarumo formos. Kontroliuojant viruso poveikį bei saugant ekonomiką ir visuomenę, būtinas koordinuotas ES atsakas  į ekstremalią situaciją ir  veiksminga, rizika pagrįsta, išėjimo iš krizės strategija.

Šiame kontekste ES ir valstybės narės turi bendradarbiauti su socialiniais partneriais, kad nedelsiant būtų  galima turėti  plataus užmojo, nuspėjamą ir suderintą ES atkūrimo planą; kad verslui būtų suteiktas pasitikėjimas išgyvenant šią krizę, užtikrinant, kad be gaišaties bus imtasi priemonių sumažinti žalą padarytą  ekonomikai bei  verslo investavimo ir įdarbinimo galioms atkurti.

„BusinessEurope“ pasiūlymuose Europos ekonomikos atkūrimo planui pateikiamos  rekomendacijos  valstybėms narėms dėl struktūrinių reformų, kurių būtina imtis mokesčių, darbo rinkos, įgūdžių, socialinės apsaugos ir kitose srityse, siekiant greitesnio ekonomikos atsigavimo bei jos tvarumo.

 

BusinessEurope recovery plan (anglų k.)

ARTIMIAUSI RENGINIAI

FACEBOOK