Registracijų gausa į nuotolinį „Agro-maisto forumą 2020“, kuris vyks lapkričio 26–27 dienomis, nustebino pačius renginio iniciatorius – skaitmeninių inovacijų centrą „AgriFood Lithuania“ ir Europos Parlamento biurą Lietuvoje. Organizatoriai primena, kad dalyvavimas forume yra nemokamas, tačiau dėl riboto galinčių prisijungti žmonių kiekio būtina išankstinė registracija.

Pandemija nauja galimybė

Nors šių metų renginio programoje COVID-19 tema neišvengiama, forumo pranešėjai siūlo kitokį požiūrį į pandemiją. „Tai ne grėsmė išnykti, tai galimybė išnaudoti skaitmeninimą žemės ūkio ir maisto pramonės sektorių transformacijai. Tam dabar yra puikios sąlygos. Pirmiausia, patys ūkininkai suprato, kaip stipriai jie yra priklausomi nuo neautomatizuotų ir archajiškų sprendimų. Be to, Europos Sąjunga dabar siūlo realią ir apčiuopiamą paramą ūkiams ir verslams, norintiems judėti pažangos keliu. Galiausiai, Europos visuomenės pasąmonėje matomas psichologinis lūžis – žmonės ne tik palaiko, bet ir reikalauja sprendimų, kurie kurtų tvaresnę, sveikesnę ir pažangesnę ateitį“, – teigia pagrindinį pranešimą forume pristatysiantis skaitmeninių inovacijų įmonės „ART21“ generalinis direktorius Augustas Alešiūnas.

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) vadovas Gintas Kimtys sveikina požiūrį, kad šį permainų metą reikia vertinti per galimybių prizmę. „Patirti sukrėtimai jau parodė, kur esame pažeidžiamiausi, ir sudėliojo svarbiausius persitvarkymo akcentus. Su nauja motyvacija įgyvendindami Žaliąjį kursą bei skaitmenizaciją patenkinsime globalius tvarumo, saugumo ir funkcionalumo poreikius ir padidinsime atsparumą krizėms“. Jis atkreipia dėmesį, kad agro industrijai valstybė jau suteikė išskirtinį prioritetą sumanios specializacijos strategijoje numatydama prioritetą, tad kuriant naujas technologijas, svarbu atsižvelgti į jos prioritetus.

Europos Parlamentas reaguoja į europiečių lūkesčius

Pasikeitęs gyventojų požiūris nėra vien tik gražiai naudojama klišė. Šios nuotaikos puikiai jaučiamos ir Europos Parlamente. Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto narys Europos Parlamente Bronis Ropė atkreipia dėmesį, kad vartotojai tapo kur kas reiklesni. Anot EP nario, europiečiai nori už prieinamą kainą turėti galimybę pirkti produkciją, pagamintą kaip įmanoma darnesnėje ir ekologiškesnėje aplinkoje, kurioje nebūtų naudojami pesticidai.

B. Ropė pabrėžia, kad ES supranta visuomenėje tvyrančias nuotaikas ir nori užtikrinti nenutrūkstamą vietinę maisto grandinę, todėl yra pasiruošusi padėti kiekvienam ūkininkui, norinčiam dirbti ekologiškiau, išmaniau, našiau ir pelningiau. EP sprendimai suteikia galimybę Bendrosios žemės ūkio politikos priemones tikslingai nukreipti į technologinius sprendimus, leidžiančius ūkininkams įsidiegti žaląsias technologijas, skatinančias aplinkosaugą ir tvarumą. „Tačiau būtina kelti klausimą, ar Lietuvos ūkininkai pajėgus tokioms investicijoms be adekvačios ES paramos? Negalima ignoruoti fakto, kad Lietuvos žemdirbiai vis dar konkuruoja ES rinkoje nevienodomis sąlygomis, gaudami mažesnes tiesiogines išmokas.“ – teigia EP narys iš Lietuvos Bronis Ropė.

Bioekonomika – ateities ekonomikos variklis

Forume dėmesys bus skiriamas ir su pandemija nesusijusių ateities perspektyvų aptarimui. Viena iš jų – bioekonomika ir jos potencialas. Nors šiandien tai nesulaukia pakankamai didelio dėmesio, tačiau, anot EBPO, palyginti netolimoje ateityje būtent tai bus pagrindinis Europos plėtros variklis. Kaip teigia būsimas forumo diskusijos dalyvis Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, yra klaidinga kalbėti apie bioekonomiką kaip apie atskirą sektorių ar sritį, nes bioekonomikos principai yra taikomi daugelyje sektorių – žemės ūkyje, maisto pramonėje, tekstilėje, drabužių bei odos gaminių gamyboje, medienos ir baldų pramonėje ir t.t.

„Europoje verslas siekia maksimaliai padidinti medžiagų vertę, pereiti prie žiedinio verslo modelių ir pasukti link žiedinės ekonomikos. Būtent bioekonomika yra svarbi tokios ekonomikos dalis, kuri skiria išskirtinį dėmesį atsinaujinančių žaliavų gamybai ir žaliavų bei atliekų perdirbimui kuriant naujus produktus, o tai puikiai atliepia Europos viziją, kuri yra orientuota į skaitmeninimą ir Žaliąjį kursą. Tikslingas bioekonomikos potencialo išnaudojimas atvertų plačias galimybes tiek ateities produktų kūrimui, tiek naujų technologijų vystymui, kurių pritaikymas turi dideles perspektyvas“, – priduria LPK prezidentas V. Janulevičius.

„Agro-maisto forumas 2020“ vyks lapkričio 26–27 dienomis. Pirmąją renginio dieną dėmesio centre bus ES sprendimai ir strategijos, o antrąją – Lietuvos agro-maisto pramonės ateitis. Forumas bus transliuojamas lietuvių ir anglų kalbomis. Vietų kiekis ribotas, tad norintys dalyvauti kviečiami registruotis.

Kamile