2017 m. pabaigoje su triukšmu ir nuo verslo saugojamu įėjimu į spaudos konfereciją buvo „susprogdinta informacinė bomba“: Lietuvoje rasti net 23 maisto produktai, kurie skiriasi nuo Vokietijos rinkos.

Tuoj pat susidomėjo visa žiniasklaida, kukliai tylėjo tyrimą dariusi VMVT, o verslo atstovai buvo priversti aiškinti akivaizdžius dalykus. Valdininkai plojo rankomis: pagavome klaidinančius ar norinčius pasipelnyti, jau rašėsi sau pagyrimus, kurių tikėjosi sulaukti iš patiklių vartotojų. Į bendrą ratelį įsisuko ir Seimo komisija, kuri užsimojo tirti dar plačiau – nuo produktų, iki ŽŪM ir kitų insititucijų (ne)veikimo.

Visi turėjo darbo, naudotas mokesčių mokėtojų pinigais apmokamas laikas, popierius, žmogiškieji ir kiti resursai. O kas suskaičiuos verslo vadovų laiko ir energijos sąnaudas, pradžioje, gauti pilną VMVT tyrimo ataskaitą? Bent čia Seimo komisija suvaidino teigiamą vaidmenį – liepė ataskaitą duoti. Gavus tyrimo medžiagą visus lydėjo nustebimas – iš kur Belgija? Juk jau mėnesį visa žiniasklaida mokėsi vokiškai ir sekdami tyrimą inicijavusias institucijas lyginome save su vokiečiais!

Po įstatymų leidėjų tyrimo pagaliau sulauktos Seimo komisijos išvados: dvejopos maisto produktų kokybės problema yra skirtingų receptūrų klausimas ir jis altualus visai ES bendrajai rinkai, todėl Lietuvos Respublikos vartotojai nebuvo diskriminuojami. Komisija dar patikslina, kai kada net geriau Lietuvoje pirkti produktą, nes yra daugiau vitaminų ir/ar kitų ingredientų. ES verslui pripažįstama teisė įsiklausyti ir reaguoti į vartotojų lūkesčius bei poreikius, tirti produktai saugūs, laboratorijos tyrimai taip patvirtina: „VMVT tyrimo metu nebuvo nustatyta faktų, kad lyginti maisto produktai neatitinka maisto produktų saugos ar kokybės reikalavimų“, „VMVT atliktas tyrimas parodė, kad tuo pačiu prekių ženklu pažymėtų maisto produktų sudėtis skiriasi ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir Belgijos Karalystės ir Vokietijos Federacinės Respublikos rinkose“,  „ kai kuriais atvejais Lietuvos Respublikos rinkai tiekiami produktai yra geresnės sudėties“, „kiekių skirtumai yra labai maži, todėl neturi esminės įtakos palankumo sveikatai požiūriu“*.

Taip pat komisija savo išvadose pateikia verslo atstovų paaiškinimus ir pripažįsta juos kaip tinkamus, logiškus, pagrįstus: „gamintojai ar tiekėjai nurodė šias pagrindines priežastis: VMVT atlikto tyrimo galimos klaidos  (lyginti netapatūs produktai […]) ir neįvertintas ES valstybių narių skirtingas ženklinimo informacijos teisinis reguliavimas […]; palaipsniui atliekami maisto produktų pakuočių ar maisto produktų sudėties keitimai; skirtingos receptūros dėl maisto produktų gamybos skirtingose gamyklose; specifiniai technologiniai ir gamybos procesai, naudojant vietos išteklius; pakeista receptūra pritaikyta prie šalies vartotojų skonio ir kitos priežastys“.

Klausimas, kurį užduoda bet kuris žmogus, siekiantis protingai ir taupiai naudoti šalies mokesčių mokėtojų pinigus: tai kodėl VMVT ir ŽŪM iš karto nepaklausė verslo paaiškinimų? Kiek laiko ir pastangų galima sutaupyti, kai valdininkai kalba su socialiniais partneriais, diskutuoja, nebūtinai priima viską, bet tam ir yra įvairūs dialogo formatai, verslo asociacijos, forumai ir t.t.

O gal atsakymas tame, kaip nurodo Seimo komisija, kad VMVT produktus tiesiog pirko kaip eiliniai vartotojai, todėl ir tyrimas tarsi pusiau oficialus, tinkantis tik ŽŪM ministrui pasirodyti kontroliuojamoje spaudos konferencijoje : „VMVT specialistai maisto produktus įsigijo kaip vartotojai, VMVT tyrimo metu nebuvo bendradarbiauta su Vokietijos Federacinės Respublikos ir Belgijos Karalystės kompetentingomis maisto produktų priežiūros institucijomis ir, atsižvelgiant į tai, kad tai nebuvo valstybinės maisto kontrolės tikrinimas, nebuvo surašyti patikrinimo aktai.“

Tikime, kad ES kuriama bendra tyrimų tvarka įneš ne tik aiškumo, bet bus patikimas ir objektyvus instrumentas ne klaidinti, o atsakingai šviesti vartotojus, teikti informaciją, lyginti ir analizuoti. Verslas sveikina šią iniciatyvą ir tikisi, kad ne tik ES institucijos, bet ir nacionaliniai valdininkai supras dialogo ir kritinio mąstymo vertę.

Asociacijos “Lietuvos maisto pramonė” direktorė Irma Pilipienė

__________________________

*Citatos iš Seimo Komisijos nutarimo:

 

FACEBOOK

Artimiausi renginiai

28 Jan

III seminaras iš cik...

  • III seminaras iš ciklo „Žaliasis Kursas 2021-2027 m. Naujos Galimybės ir Rizikos Lietuvos Pramonei“