A. Izgorodinas. Prekybos karų poveikis Lietuvos pramonei: ko galime tikėtis?

Įsismarkaujantys prekybos karai ir augantis neapibrėžtumas dėl prekybos „žaidimo taisyklių“ ima daryti įtaką pasaulio ekonomikai – nors šiuo metu jos augimas yra gana spartus, finansų rinkose pastebima vis daugiau nerimo požymių ir verslo optimizmas įvairiose pasaulio valstybėse pradeda trauktis. Tai darys poveikį Lietuvos ekonomikai, kuri yra smarkiai priklausoma nuo situacijos eksporto rinkose. Kodėl ir kaip pasauliniai prekybos karai gali paveikti Lietuvos ekonomiką ir pramonę?

Lietuvos eksportas pastaruoju metu dinamiškai auga – vien per paskutinius 5 metus eksporto apimtys išaugo trečdaliu ir jau beveik 80 proc. viršija prieškrizinį lygį. Lietuvos eksporto struktūroje dominuoja pramonė, kuri generuoja 20 proc. Lietuvos BVP bei 80 proc. visų Lietuvos eksporto apimčių, ir šia prasme Lietuva stipriai išsiskiria nuo daugumos kitų ES valstybių. Pavyzdžiui, Lietuvoje prekių eksportas generuoja 62 proc. viso BVP, tuo tarpu kai ES vidurkis siekia tik 33 proc. Šiuo metu Lietuvos pramonė eksportuoja 62 proc. visos pagaminamos produkcijos, o pramonės fokusas į eksporto rinkas yra rekordiškai didelis – pavyzdžiui, prieš krizę (2007 m.) Lietuvos pramonė eksportavo tik 52 proc. visos produkcijos. Taigi, Lietuvos pramonė yra labai priklausoma nuo pasaulinės prekybos tendencijų ir pasauliniai prekybos karai ją gali paveikti keliais aspektais.

Netiesioginis poveikis Lietuvos eksportui į ES rinką

Lietuvos eksportas turi labai mažą tiesioginę priklausomybę nuo JAV, kuri jau įvedė padidintus muitus Europos ir Kinijos prekėms ir grasina tolesniais muitų padidinimais. Pavyzdžiui, pernai JAV teko tik 3,4 proc. visų lietuviškos kilmės prekių eksporto apimčių. Tačiau Lietuvos gamintojai vis labiau integruojasi į europines gamybos grandines, todėl nestabili pasaulinė prekyba gali smarkiai pakenkti Lietuvos eksportui į ES rinką. Šiuo metu ES rinkai tenka 80 proc. Lietuvos eksporto apimčių, o Europa palaiko itin glaudžius eksporto santykius su JAV: JAV yra didžiausia eksporto rinka Europos eksportuotojams, pernai Amerikai teko penktadalis visų Europos Sąjungos prekių eksporto apimčių. Tai yra labai svarbus aspektas, kalbant apie netiesioginį poveikį Lietuvos eksportui – jei Vokietijos gamintojas dėl prekybos karų neteks užsakymo JAV rinkoje, atitinkamai mažesnių kontraktinės gamybos užsakymų sulauks ir gamybos partneriai Lietuvoje. Beje, Vokietija, kurios ekonomika stipriai priklauso nuo pasaulio prekybos, yra didžiausia Lietuvos eksporto partnerė – Vokietijai tenka 12,5 proc. Lietuvos eksporto apimčių.

Gamybos perkėlimo iš ES rizika ir neigiamas poveikis Lietuvos eksportui

Lietuvos pramonėje yra nemažai įmonių, kurios teikia gamybos paslaugas stambesniems ES gamintojams – kurie dažnai turi gamyklas ne tik Europoje, bet ir kituose pasaulio taškuose. Pavojus Lietuvos ekonomikai yra tame, kad šių stambesnių ES gamintojų reakcija į padidintus muitus gali būti gamybos arba tam tikrų gamybos operacijų perkėlimas iš ES į kitus geografinius regionus, kuriems padidinti muitai nėra taikomi. Toks gamybos operacijų iškėlimas iš ES į kitas rinkas kelia grėsmę Lietuvos kontraktinės gamybos pramonės atstovams.

Spaudimas Lietuvos gamintojų pelnui ir pelno maržoms

Padidinti muitai toli gražu ne visada reiškia automatinį eksportuotojų pasitraukimą iš rinkos. Pavyzdžiui, galimas JAV sprendimas nuo 2,5 proc. iki 20 proc. padidinti muitus iš ES importuojamiems automobiliams tikrai nereiškia, kad europietiškos mašinos JAV rinkoje drastiškai pabrangtų. Tai lemia konkurenciniai aspektai: norėdami neprarasti savo rinkos dalies JAV, Europos gamintojai bus linkę nedidinti galutinių produkcijos kainų, o muitų padidėjimą (arba bent jau didesnę jo dalį) padengs savo sąskaita. Tačiau toks sprendimas neigiamai paveiktų ES įmonių pelnus, pelno maržą, tad gamybos partneriai Lietuvoje taip pat gali sulaukti prašymo atitinkamai sumažinti kontraktinės gamybos įkainius. Tai suduotų smūgį Lietuvos pramonės pelningumui, apribotų įmonių skolinimosi ir gamybos plėtros galimybes.

Šiuo atveju kaip konkretų pavyzdį galima naudoti JAV motociklų gamintojo „Harley-Davidson“ situaciją. Prognozuojama, kad dėl padidintų ES muitų įmonė patirs maždaug 2 200 JAV dolerių papildomų kaštų vienam ES rinkai skirtam motociklui. Tačiau „Harley-Davidson“ didesnę išaugusių kaštų dalį kompensuos iš nuosavų lėšų ir neketina jų perkelti ant ES vartotojų pečių – anot įmonės, tai suduotų rimtą ilgalaikį smūgį verslui ir pardavimams Europoje.

Padidintas ES verslo nervingumas

Išaugęs neapibrėžtumas dėl prekybos taisyklių, nervingumas finansų rinkose, valiutų svyravimai gali gerokai sumažinti ES gamintojų norą plėsti gamybą ir kurti naujas darbo vietas. Vokietijoje pastaruoju metu yra fiksuojamas mažėjantis gamintojų optimizmas dėl naujų eksporto užsakymų, pastebimai sumažėjo ir bendras optimizmas tarp Vokietijos gamintojų. Savo ruožtu, sumažėjęs ES gamintojų noras plėsti gamybą greitai atsilieptų ir Lietuvos verslui – per mažesnius eksporto iš ES valstybių užsakymus.

Padidintas Lietuvos verslo nervingumas

Išaugusi prekybos karų rizika dalį Lietuvos gamintojų gali priversti persvarstyti ir atidėti gamybos didinimo planus, atidėti naujas investicijas į plėtrą. Šis aspektas yra itin svarbus Lietuvos pramonei, kuri rekordiškai stipriai apkrauna savo gamybos pajėgumus – šiuo metu panaudojama beveik 80 proc. gamybos pajėgumų ir nemaža dalis įmonių svarsto investuoti lėšas į gamybos padidinimą.