Vartojimo mokesčiai gausiai papildo Lietuvos biudžetą, tačiau Europos Sąjungos (ES) kontekste Lietuva išsiskiria itin dideliu atotrūkiu tarp realaus ir potencialaus PVM surinkimo. Gana aukštas bendras PVM tarifas Lietuvoje, kurio reikšmė atitinka ES vidurkį, ir itin mažas , lyginant su kitomis ES valstybėmis, PVM lengvatų skaičius lemia, kad PVM mokestinė našta Lietuvos vartotojui yra nepalyginamai didesnė nei kitose šalyse. Kas gi trukdo Lietuvai išnaudoti PVM surinkimo potencialą?

Lietuvos biudžeto pajamos – labai priklausomos nuo vartojimo mokesčių

Vertinant Lietuvos biudžeto mokestinių pajamų struktūrą, matyti, kad šalies biudžeto mokestinės pajamos itin priklauso nuo vartojimo mokesčių: pavyzdžiui, 2016 m. sausio-spalio mėn. PVM mokestinės įplaukos sudarė daugiau nei pusę (56 proc.) nuo visų faktiškai surinktų biudžeto mokestinių pajamų. Akcizų mokestinėms įplaukoms teko kiek daugiau nei penktadalis (21,7 proc.) nuo visų surinktų mokestinių pajamų. Taigi, pajamos iš vadinamųjų vartojimo mokesčių šiemet šalies biudžete sudaro 78,2 proc. nuo visų gaunamų mokestinių pajamų.

ES kontekste Lietuvos biudžeto pajamos išsiskiria kiek didesne priklausomybe nuo vartojimo mokesčių nei ES vidutiniškai: pavyzdžiui, 2015 m. PVM įplaukų santykis su BVP Lietuvoje siekė 7,7 proc., tuo metu ES ir euro zonos vidurkiai siekė atitinkamai 7 ir 6,8 proc.

ES kontekste Lietuvos biudžeto pajamos išsiskiria kiek didesne priklausomybe nuo vartojimo mokesčių nei ES vidutiniškai: pavyzdžiui, 2015 m. PVM įplaukų santykis su BVP Lietuvoje siekė 7,7 proc., tuo metu ES ir euro zonos vidurkiai siekė atitinkamai 7 ir 6,8 proc.

Šiuo metu Lietuvos ekonomikos plėtros struktūra itin palankiai veikia šalies biudžeto mokestines pajamas: sparčiai augant vidaus prekybos apimtims, per metus PVM įplaukos į biudžetą išaugo beveik 5 proc. Ne gana to, šių metų faktinės PVM įplaukos yra net penktadaliu didesnės nei prieš 5 metus. Tokios tendencijos reikšmingai padėjo subalansuoti biudžetą ir ženkliai sumažinti biudžeto deficitą.

Nelanksčios PVM lengvatos – mažiau pinigų į biudžetą

Nepaisant akivaizdžiai gerėjančio PVM surinkimo, detalesnė įvairių PVM surinkimo aspektų analizė ES mastu rodo, kad Lietuva gana prastai išnaudoja visą PVM surinkimo potencialą. Esminė priežastis – žirklės tarp Lietuvos vartotojų perkamosios galios bei Lietuvos biudžeto nelankstumo PVM lengvatų atžvilgiu.

Šią situaciją puikiai iliustruoja keli Europos Komisijos pateikiami skaičiai. Pirma, vidutinio PVM tarifo, kuris tenka namų ūkiui, ir standartinio PVM tarifo santykis (kuo didesnė šio rodiklio reikšmė, tuo didesnė PVM mokestinė našta tenka vartotojui): Lietuvoje vidutinio PVM tarifo, kurį sumoka standartinis namų ūkis, ir standartinio PVM tarifo santykis siekia net 72 proc., ir tai yra absoliučiai didžiausia reikšmė visoje ES. Palyginimui: šio rodiklio reikšmė Švedijoje siekia 49 proc., Didžiojoje Britanijoje – 45 proc., Vokietijoje – 50 proc., o ES vidurkis siekia 49 proc. Akivaizdu, kad Lietuvoje PVM mokestinė našta standartiniam vartotojui yra gerokai didesnė nei kitose ES valstybėse.

Tokią situaciją lemia gana aukštas bendras PVM tarifas Lietuvoje, kurio reikšmė atitinka ES vidurkį, ir itin mažas PVM lengvatų skaičius, lyginant su kitomis ES valstybėmis. Pavyzdžiui, standartinis PVM tarifas Lietuvoje (21 proc.) yra didesnis nei Vokietijoje (19 proc.) ir Prancūzijoje (20 proc.).

Negana to, Lietuvoje lengvatinis PVM tarifas yra taikomas itin ribotam prekių ir paslaugų skaičiui, kai Vokietijoje jis yra taikomas 13 prekių ir paslaugų kategorijų, o Prancūzijoje – net 23 prekių ir paslaugų kategorijoms. Lenkijoje, kur standartinis PVM tarifas yra 23 proc., lengvatinis PVM tarifas taikomas net 24 prekių ir paslaugų kategorijoms: pvz., 5 proc. – kai kuriems maisto produktams; 8 proc. – kultūriniams renginiams; 8 proc. – kai kuriems remonto ir renovacijos darbams; 8 proc. – restoranuose (eliminuojant alkoholinius gėrimus); 8 proc. – sporto klubams bei sporto renginiams; 8 proc. – kirpimo paslaugoms.

Kaip išnaudoti PVM surinkimo potencialą?

Santykinai aukštas standartinis PVM tarifas, itin mažas PVM lengvatų skaičius bei vis dar žemos perkamosios galios kokteilis Lietuvoje lemia, kad ES kontekste Lietuva išsiskiria itin dideliu atotrūkiu tarp realaus ir potencialaus PVM surinkimo.

Europos Komisijos duomenys rodo, kad PVM atotrūkis Lietuvoje siekia 36 proc., ir pagal šį rodiklį mūsų šaliai tenka antra vieta tarp visų ES valstybių. Tai reiškia, kad dėl mokesčių vengimo Lietuvoje nesurenkama apie 36 proc. potencialių PVM įplaukų, kai Vokietijoje ir Prancūzijoje PVM atotrūkio reikšmės siekia atitinkamai 10 ir 14 proc., nepaisant gerokai didesnio PVM lengvatų skaičiaus.

PVM atotrūkis Lietuvoje siekia 36 proc., ir pagal šį rodiklį mūsų šaliai tenka antra vieta tarp visų ES valstybių. Tai reiškia, kad dėl mokesčių vengimo Lietuvoje nesurenkama apie 36 proc. potencialių PVM įplaukų.

Todėl klaidinga galvoti ir teigti, kad Lietuvoje, lyginant su kitomis ES šalimis, yra maži mokesčiai. PVM kontekste Lietuva tarp kitų ES valstybių išsiskiria gana aukštu standartiniu PVM tarifu ir itin nelanksčiu PVM lengvatų taikymu. Esant žemai perkamajai galiai, tai didina paskatas mokesčių vengimui bei skatina vadinamąjį „vartojimo turizmą“, kai Lietuvos vartotojai apsiperka kaimyninėse valstybėse (pavyzdžiui, Lenkijoje).

Taigi, siekiant gerinti PVM mokesčio administravimo procedūras, būtina atsižvelgti ir į Lietuvos PVM tarifų konkurencingumą kitų ES valstybių atžvilgiu.

ARTIMIAUSI RENGINIAI

FACEBOOK