29-oji vieta tarptautiniame konkurencingumo indekse suteikia optimizmo, bet reikia spęsti įsisenėjusias problemas
Šveicarijos tarptautinis vadybos institutas IMD paskelbė tradicinį, jau 31-ąjį šalių konkurencingumo indeksą. Šiemet prie Lietuvos geresnės pozicijos reitinge labiausiai prisidėjo verslo efektyvumo rodiklių grupė, kurios vertinimas per metus pakilo iš 30-osios į 23-iąją poziciją. Taip pat pagerėjo viešojo sektoriaus efektyvumo vertinimas – kilo iš 31-os į 29-ąją poziciją. Neženkliai smuktelėjo kiti indekso komponentai. Džiaugtis tikrai yra kuo, tačiau Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) atstovai atkreipia dėmesį, kad lėtėjant ekonomikos augimui būtina toliau gerinti Lietuvos verslo aplinką.
Verslo indėlis – reikšmingas
IMD konkurencingumo indekso augimas dar kartą leido įsitikinti svarbiu verslo vaidmeniu Lietuvos ekonomikoje. 9 pozicija tarptautinės prekybos komponente pabrėžia į eksportą besiorientuojančių sektorių – visų pirma apdirbamosios gamybos – indėlį. Verslas taip pat susilaukė aukšto vadybinių praktikų įvertinimo (9 pozicija). Tai, visų pirma, Lietuvos verslo profesionalumo ženklas. Pastaruosius dešimt metų daug dėmesio buvo skirta diversifikuoti eksporto rinkas, didinti produktyvumą ir investicijas.
„Tai liudija, kad mūsų įmonės vis dar turi potencialo išlaikyti savo konkurencingumą. Šiame ekonominiame cikle verslas neišlaidavo, kaupė rezervus, investavo apgalvotai, į ten kur investicijų labiausiai reikia – į produktyvumą. Reikia pripažinti, jog prie šios vis ryškiau pastebimos augančio produktyvumo tendencijos nemažai prisidėjo ir vyriausybinių institucijų paskatos, leidusios įmonėms investuoti į našesnes gamybos priemones. Tačiau galvojant apie ateitį yra būtina galvoti, kaip paskatinti mūsų pramonėje dominuojančios mikro ir mažos bendroves investuoti į produktyvumo didinimą, technologinį atsinaujinimą,“ – LPK prezidentas Robertas Dargis.
Pasak R.Dargio per paskutinius 5 metus darbo sąnaudos pakilo 40 proc., o Lietuvos gamybos sektoriaus produktyvumas – tik 14 proc. – ir tai bus pagrindinė kliūtis Lietuvos gamybos sektoriaus konkurencingumui ateityje. Greitai augančios darbo sąnaudos, nuo jų atsiliekantis produktyvumas ir žemo technologinio išsivystymo įmonių dominavimas Lietuvos gamyboje gali apsunkinti Lietuvos gamybos padėtį.
Kas toliau?
Kita vertus, Šveicarijos instituto indeksas taip pat patvirtino kitas – ne tokias džiugias – tendencijas, apie kurias kalba ne tik šalies verslas, bet ir Europos Komisija, ir EBPO. Lietuvoje išlieka žemas inovacijų eksploatavimas (44 pozicija), didele dalimi susijęs su menkomis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) investicijomis, silpna integracija į pasaulines vertės grandines ir nepatrauklia mokslinių tyrimų sistema. Lietuvos MTEP finansavimo lygis (0.89% BVP) gerokai atsilieka nuo ES vidurkio – 2 proc. BVP.
LPK prezidento Roberto Dargio nuomone, reikia skatinimo priemonių, skirtų didinti pramonės dalį gaminančią aukštesnės pridėtinės vertės produktus, kas iš karto darytų įtaką tiek Lietuvos ekonomikai, tiek leistų žmonėms uždirbti daugiau. Iki šiol Lietuvos gamybos struktūroje dominuoja vidutinio-žemo technologinio išsivystymo gamybos įmonės, sukuriančios apytiksliai ¾ visos Lietuvos gamybos produkcijos, pardavimo pajamų ir pridėtinės vertės. 85 proc. visų Lietuvos gamybinio sektoriaus darbuotojų dirba žemo ir žemo-vidutinio technologinio išsivystymo gamybos įmonėse. Ir ši situacija keičiasi labai iš lėto, nes mūsų pramonėje dominuojančios mikro ir mažos bendrovės, neturi pakankamo suvokimo ir pajėgumų, kad diegtų skaitmeninimo technologijas. Akivaizdu, kad sprendimai sukurti paskatų sistemą ir numatyti lėšas šiandien problemų neišspręs. Reikia galvoti kaip padėti įmonėms suvokti pokyčių svarbą, kaip vieną svarbiausių jų konkurencingo ramsčių.
Atkreiptinas dėmesys, kad norint išlaikyti eksporto ir konkurencingumo augimą – būtina tobulinti prieigą prie alternatyvių finansavimo šaltinių (46 pozicija). Tai ypač aktualu smulkiam ir vidutiniam verslui, kuris ateityje turi tapti kitu Lietuvos ekonomikos augimo šaltiniu. Galiausiai, Lietuvos mokestinė politika, užimanti 36 poziciją, toliau turi būti reformuojama. Tai prasčiausiai indekse įvertintas viešojo sektoriaus efektyvumo grupės komponentas, dar kartą pabrėžiantis būtinybę megzti dialogą tarp socialinių partnerių ieškant adekvataus apmokestinimo lygio. Tik tokiu būdu gali būti tęsiamas nuoseklus socialinio modelio kūrimas, užtikrinantis tiek darbo rinkos lankstumą, tiek socialinių įsipareigojimų laikymąsi. 27 pozicija pagal darbo rinkos efektyvumą nurodo, jog aktyvios darbo rinkos politikos priemonės reikalauja didesnio finansavimo.