Nors lyginant 2015 metų BVP skaitines reikšmes su 2014 metų duomenimis, aiškiai matomas beveik dvigubai sulėtėjęs Lietuvos ekonomikos vystymosi tempas, tačiau metams baigiantis matyti pozityvūs pokyčiai darbo rinkoje, darbo užmokesčio politikoje, naujų rinkų paieškoje bei augančiame bendrame vidaus vartojime. Nepaisant eksporto plėtros iššūkių, 2015 m. Lietuvos eksportuotojams taip pat buvo pozityvūs: patirtus netekimus NVS regione kompensavo atsigaunanti Europos rinka bei aktyvios verslo pastangos ieškoti naujų eksporto rinkų.

Pasak Osvaldo Čiukšio, Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus, žvelgiant į 2015 metų agreguotus pramonės lūkesčių ketvirtinius rezultatus matomas tolygus augimas: „Pramonininkų lūkesčiai metams baigiantis išlieka augimo zonoje ir toks pozityvumas rodo, jog metų pradžioje kilusios abejonės dėl eksporto rinkų sklaidosi. Prie bendro pramonės lūkesčių rodiklio augimo tendencijos prisidėjo ir darbuotojų skaičiaus bei skolinimosi prognozės komponentų didėjimas“.

2015 m. pramonės lūkesčių indeksas pagal sektorius_JPG

2015 m. pramonės lūkesčių indeksas_JPG

Gerėjanti padėtis darbo rinkoje didina vidaus vartojimą

Lyginant metų pradžioje ir pabaigoje vyravusias pramonininkų nuotaikas, aiškiausias pokytis matomas vidaus vartojimo prognozėse – rodiklio reikšmė kilo net 25 punktais (nuo 44 iki 59). Geresnius pramonės respondentų vidaus paklausos vertinimus atspindi gerėjanti padėtis darbo rinkoje – mažėja nedarbas, kuriamos naujos darbo vietos, taip pat beveik sparčiausiai regione auga darbo užmokestis. Tokie rezultatai koreliuoja ir su po penkių mėnesių pertraukos vėl pradėjusiu augti vartotojų pasitikėjimo indeksu. Kitais metais vidaus paklausos rodikliai turėtų ir toliau išlikti augimo zonoje.

Pramonės įmonėse kuriamos naujos darbo vietos

Vertinant 2015 metų darbo rinkos tendencijas, pastebimas palankus darbdavių požiūris į darbo užmokesčio politiką: gyventojų aktyvumo lygis ir toliau kyla, pramonės įmonėse kuriamos naujos darbo vietos. Negana to, nedarbo lygis visus metus rodė kritimo tendencijas ir šiuo metu yra įvardijamas kaip artimas natūraliajam nedarbo lygiui. Metų pradžioje prognozuojamas neigiamas išorės rinkų poveikis Lietuvos darbo rinkai liko labai mažas arba net nepastebimas.

Visų metų darbo užmokesčio lūkesčiai išliko palyginti aukščiausi bei metų pabaigoje siekė 74 procentinius punktus. Darbo užmokestis augo panašiu tempu kaip ir 2014 metais (2014 m. – 4,7 proc.; 2015 m. – 4,8 proc.). Darbo užmokesčiui sparčiai augant bei esant neigiamai metinei infliacijai, susidarė palankios sąlygos vidaus vartojimo augimui.

Darbo rinkos perspektyvos 2016 metais turėtų išlikti pozityvios, tačiau dėl planuojamo MMA didinimo šie lūkesčiai turėtų būti vertinami itin atsargiai. MMA padidėjimas gali turėti neigiamos įtakos darbuotojų užimtumo rodikliams – mažiau kvalifikuoti ar nekvalifikuoti darbuotojai gali būti išstumti iš darbo rinkos.

Darbo rinkos perspektyvos 2016 metais turėtų išlikti pozityvios, tačiau dėl planuojamo MMA didinimo šie lūkesčiai turėtų būti vertinami itin atsargiai. MMA padidėjimas gali turėti neigiamos įtakos darbuotojų užimtumo rodikliams – mažiau kvalifikuoti ar nekvalifikuoti darbuotojai gali būti išstumti iš darbo rinkos. Panaši situacija gali laukti ir naujų darbo rinkos dalyvių (studentų, jaunų darbuotojų), kadangi MMA padidėjimas jiems reikštų aukštesnę kartelę būti priimtiems į darbo vietą. Negana to, kai kurie sektoriai (tekstilės, statybų) yra gan jautrūs MMA didinimui, tad tai galimai reikštų ir produkcijos kainų kilimą.

Produkcijos kainos ir materialiosios investicijos

Neigiama metinė infliacija (-0,6 proc.), kuriai didžiausią įtaką darė kuro bei energijos ir maisto prekių kainos atsispindėjo ne tik bendrojo vidaus vartojimo augimo tendencijoje.

2015 m. augusios materialiosios investicijos apdirbamojoje gamyboje rodo įmonių pozityvius lūkesčius ir pasiruošimą kitų metų plėtrai: materialiosios investicijos šių metų III-ąjį ketvirtį palyginus su praėjusių metų atitinkamu ketvirčiu augo 35 proc., tuo tarpu II-ąjį ketvirtį pastebėtas 26 proc. augimas lyginant su praėjusiais metais.

2015 metais eksportuotojai susitvarkė su iškilusiais iššūkiais

2015 m. išorės aplinka iš esmės buvo nepalanki Lietuvos eksporto plėtrai – geopolitinė įtampa užsienio rinkose išliko aukšta, o kaimyninėse NVS valstybėse ekonominiai sunkumai ne tik nepasibaigė, bet dar labiau paaštrėjo. Vis dėlto, vertinant 2015 m. lietuviškos kilmės prekių (be naftos produktų) rodiklius, matyti, kad Lietuvos eksportuotojai neblogai susitvarkė su 2015 m. iškilusiais iššūkiais – šiemet (sausio-spalio mėn.) lietuviškos kilmės prekių eksporto apimtys padidėjo 1,8 proc., arba 131 mln. EUR.

Vertinant 2015 m. lietuviškos kilmės prekių (be naftos produktų) rodiklius, matyti, kad Lietuvos eksportuotojai neblogai susitvarkė su 2015 m. iškilusiais iššūkiais – šiemet (sausio-spalio mėn.) lietuviškos kilmės prekių eksporto apimtys padidėjo 1,8 proc., arba 131 mln. EUR.

Vertinant eksporto rodiklius skirtinguose regionuose, šiemet Lietuvos eksporto dinamika buvo itin netolygi. Šiemet silpnoji grandis Lietuvos eksporto tendencijų kontekste buvo NVS regionas. Tai neišvengiamai pakenkė Lietuvos eksporto konkurencingumui: 2015 m. sausio-spalio mėn., lyginant su tuo pačiu praėjusių metu laikotarpiu, lietuviškos kilmės prekių eksportas į NVS regioną susitraukė 39,1 proc., o eksporto netekimai NVS regione šiemet siekia beveik 280 mln. EUR. Eksportas į Rusiją šiemet sumažėjo 55 proc., arba 258 mln. EUR. Kiek daugiau nei pusė visų eksporto netekimų Rusijoje susidarė maisto produktų segmente (-150 mln. EUR), tačiau dėl gilėjančios ekonominės krizės kitose eksporto kategorijose taip pat fiksuojamas eksporto nuosmukis.

Šiemet silpnoji grandis Lietuvos eksporto tendencijų kontekste buvo NVS regionas. Tai neišvengiamai pakenkė Lietuvos eksporto konkurencingumui: 2015 m. sausio-spalio mėn., lyginant su tuo pačiu praėjusių metu laikotarpiu, lietuviškos kilmės prekių eksportas į NVS regioną susitraukė 39,1 proc., o eksporto netekimai NVS regione šiemet siekia beveik 280 mln. EUR.

2016 m. eksporto lūkesčiuose didžiausio tempo sumažėjimo tikimasi maisto ir gėrimų pramonėje. Pagrindinė priežastis – užsitęsusi eksporto rinkų paieška, maisto produkcijai būtini sertifikatai, įmonės tikėjosi, jog daugelis prekybos leidimų bus gauti dar iki naujųjų metų, tačiau manoma, jog didesnės eksporto augimo spartos galime tikėtis tik 2016 metų pavasarį.

Matomos tendencijos, kad įmonės yra pasiruošusios 2016 m. naudoti naujas eksporto rinkas, taigi eksporto rodikliai turėtų pradėti ženkliai augti maisto ir gėrimų pramonės sektoriuje dėl atsiveriančių naujų galimybių Tolimųjų Rytų rinkose. Rusijos bei NVS rinkos vis dar vertinamos atsargiai. Maža metinė infliacija turėtų ir toliau išlaikyti patrauklias kainas vartojimui bei didinti realųjį darbo užmokesčio augimą, tad didėtų ir perkamoji galia.

  • 2015 m. Lietuvos eksporto lokomotyvo vaidmenį atliko ES regionas: šiemet eksportas į ES išaugo 5 proc. arba 194 mln. EUR. Augusios eksporto apimtys į ES rinką kompensavo 70 proc. eksporto netekimų NVS regione.
  • Šiemet lietuviškos kilmės prekių eksportas į Šiaurės Ameriką šoktelėjo 41,5 proc. arba 78 mln. EUR. Eksportas į JAV šiemet išaugo beveik 50 mln. EUR, ypač maisto produktų bei chemijos produktų segmentuose.
  • 2015 m. Lietuvos eksportuotojai pagerino savo pozicijas ir Azijos regione: eksportas į Aziją išaugo beveik 9 proc., arba 8,4 mln. EUR.

ARTIMIAUSI RENGINIAI

FACEBOOK