Pirmadienį Seime Investuotojų forumo, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ir LR Seimo Ekonomikos komiteto iniciatyva surengtoje konferencijoje bendruomenių atstovai, politikos formuotojai ir praktikai diskutavo apie viešąjį interesą.

LPK prezidentas Robertas Dargis pasidžiaugė, kad provokuojantis konferencijos pavadinimas „Kaip apsaugoti viešąjį interesą nuo viešojo intereso „gynėjų“?“ pasiteisino tuo, kad organizatoriams pavyko suburti diskusijai skirtingų visuomenės grupių atstovus.

„Visuomenei šiandien labai trūksta kalbėjimosi. Interesų grupės turėtų atrasti vietą ir formą, kaip būtų galima kuo plačiau konstruktyviai išdiskutuoti problemų sprendimo būdus. Kalba eina ne tik apie viešąjį interesą rajono ar savivaldybės lygmeniu, bet dar svarbiau – viešasis interesas visos valstybės mastu, kad nebūtų stabdomas valstybei svarbių projektų vystymas“, – pristatydamas konferencijos idėją pabrėžė R. Dargis.

LPK prezidentas išreiškė apgailestavimą, kad būtent visos valstybės mastu didžiausią rūpestį keliantys klausimai, pavyzdžiui – švietimo reforma, sulaukia  mažesnio aktyvumo ir skirtingų grupių įsitraukimo.

Diskusija dėl apibrėžimo

Karščiausia diskusija užvirė dėl paties „viešojo intereso“ apibrėžimo. Kad įstatymo leidėjas jo nėra suformulavęs, atidarydamas konferenciją pastebėjo ir Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius. Jis pridūrė, kad atsirandant naujoms ekonomikos kryptims: žiedinei ekonomikai, bioekonomikai ir t.t. šių interesų ratas dar labiau plečiasi ir reikia ieškoti kelio, kaip suderinti viešąjį interesą, kuris atsiranda iš noro auginti ir vystyti ekonomiką, su tuo, kuris kyla, pavyzdžiui, iš sieko išsaugoti gamtą.

Sunkumus, kylančius siekiant apibrėžti viešąjį interesą iš akademinės pusės, išsamiau pristatė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas.

Investors‘ Forum valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas, atkreipė dėmesį, kad sąvokos „viešasis interesas“ ir „bendruomenės interesas“ yra tapačios. Pasak jo, tai, jog „viešasis interesas“ nėra apibrėžtas, – nieko blogo, blogiau, jei šis apibrėžimas būtų per siauras.

„Viešasis interesas yra tik toks, kuris turi įtaką pamatinėms vertybėms, kurias gina ir saugo Konstitucija, pavyzdžiui – teisė į sveikatos apsaugą. Teismas, spręsdamas, ar pažeistas viešasis interesas, kiekvieną atvejį vertina atskirai. Tik kiekvienos situacijos analizė gali atsakyti, ar pažeistas šis interesas”, – sakė R. Valiūnas.

Daugėja aktyvių veikėjų

Kaip pastebėjo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Sociologijos katedros docentė dr. Jurga Bučaitė-Vilkė, per 30 metų Lietuvoje smarkai padaugėjo grupių, kurios bendradarbiauja arba konfliktuoja dėl viešojo intereso. Pasak jos, vietos lygmeniu veikiančios grupės tampa vis aktyvesnės, jos decentralizuotos, horizontalios ir siekia labai skirtingų rezultatų. Artikuliuojant viešąjį interesą svarbios geografinės teritorijos.

„Viešasis interesas bendruomenėms labai dažnai yra viešųjų paslaugų gerinimas. Gyventojai dažniausiai galvoja apie naudą jų teritorijų vystymui, pavyzdžiui – seniūnijai, rajonui”, – pastebėjo dr. J. Bučaitė-Vilkė, kaip pavyzdį pateikusi gyventojų bendruomenės ginamą interesą užsitikrinti priėjimą prie vandens telkinio – maudynių vietos.

R. Valiūnas kaip tris svarbiausias veikėjų grupes įvardijo – bendruomenes/individus, prokuratūrą ir teismus. Pasak jo – pačioms bendruomenėms eiti į teismą ir ginti viešąjį interesą yra žymiai sunkiau. Būtent prokuroras yra galios institutas, kuris pakelia arba nepakelia klausimą į tam tikrą lygį.

Pasak R. Valiūno, jeigu galutinio sprendimo priėmimas priklausytų vien nuo bendruomenių, tai Lietuvoje būtų užkirstas kelias ne tik neįgaliųjų globos namams, bet ir geležinkeliams ir t.t. Tokiais atvejais, anot jo, besipriešinančiųjų argumentas būtų tiesiog “o kodėl to geležinkelio negalima tiesti per kitą bendruomenę?” ar pan.

Intereso gynimas ir pasitikėjimo stiprinimas

Diskusijoje dalyvauti pakviestas Naujininkų bendruomenės pirmininkas, LVBOS tarybos narys, Artūras Melianas teigė, kad viešojo intereso gynėjų gretose pirmiausiai turėtų stovėti Seimas, savivaldybės ir seniūnijos. Jis taip pat akcentavo bendradarbiavimo svarbą.

„Daugiau kalbėjimosi tarpusavyje veda prie sutarimo. Dėl informacijos pateikimo bendruomenei kritika. Reikia daugiau bendrauti ir sutarti, tada reikės mažiau tesimų įsikišimo, bus mažiau konfrontacijos tarp atskirų interesų reiškėjų”, – sakė A. Melianas.

Dr. J. Bučaitė-Vilkė taip pat atkreipė dėmesį, kad bendruomenės interesą ginantiems vietos gyventojams labai svarbu būti išgirstiems ir konfliktinei situacijai suvaldyti jiems dažnai pakanka vieno-dviejų susitikimų su savivaldybės atstovais. Pagrindiniai klausimai, pasak jos, kaip ir kiek bendruomenės turi įsitraukti ir būti įtraukiamos – ar diskutuojant su visais ir einant iš kiemo į kiemą, ar užtenka, pavyzdžiui, paskelbti Facebook‘e? Kitas klausimas – kiek leisti paveikti sprendimus? Ir galiausiai – kiek leisti įsitraukti į įgyvendinimo etapą ir leisti kontroliuoti?

VšĮ „Idėjos miestui“ steigėjos Ingos Urbonaitės-Vadoklienės nuomone, būtent pasirengiamajam etapui reikia skirti didelį dėmesį

„Tinkamos komunikacijos stoka nulemia kylančias problemas. Visuomenės grupės dažnai yra įsijautrinusios ir paranojiškai nusiteikusios, nes yra nudegusios. Jei neskiriame laiko teisingų klausimų iškėlimui, įsijungia ydingi mechanizmai – informacijos nuslėpimas ir pan. Reikia identifikuoti interesų grupes, jos vienodai svarbios”, – teigė I. Urbonaitė-Vadoklienė.

Kalbėdamas apie bendruomenių pasitikėjimo problemą, R. Valiūnas ragino pasitelkti modelį, kai skirtingos grupės nuoširdžiai pabando atsakyti  sau „o kaip elgčiausi būdamas kito vietoje?“ Toks būdas, pasak jo, garantuotų daugiau susitarimų ir mažiau teismų.

ARTIMIAUSI RENGINIAI

FACEBOOK