Lpk Logo Lt

Verslo asociacijos ragina valdžią nedelsiant spręsti problemas švietimo srityje

2017 02 24

Didžiausias ir aktyviausiai į Lietuvos augimą bei gerovę investuojančias įmones vienijančios organizacijos ir visa verslo bendruomenė, jaučianti socialinę atsakomybę bei neabejinga šalies ateičiai bei gerovei, kreipėsi į Seimą ir Vyriausybę, siūlydamos sprendimus švietimo srityje, leisiančius užtikrinti kokybišką mokslą ir pasaulinėje rinkoje konkurencingas studijas Lietuvoje.

Lietuvos verslo tarybos kreipimesi į Seimą ir Vyriausybę pažymima, kad per 26-erius Lietuvos Nepriklausomybės metus vis dar nepavyko sukurti modernios ir efektyvios švietimo sistemos, kuri yra inovacijomis, technologijomis, aukštos pridėtinės vertės darbo vietų kūrimu grindžiamos ekonomikos, naujoms žinioms imlios, nuolat tobulėjančios, visą gyvenimą besimokančios visuomenės, protingo ir veiksmingo valdymo pagrindas.

„Moderni, veržli, atvira pasauliui – tokią Lietuvą, kurioje gera gyventi, dirbti, kurti, mokytis, siekiame sukurti. Tačiau valstybės raidos viziją sėkmingai pavyks įgyvendinti tik tuomet, kai šis procesas bus grindžiamas glaudžia visuomenės, valdžios, verslo partneryste, dialogu ir bendradarbiavimu, nustatant svarbiausias veikos kryptis ir prioritetus, identifikuojant būtinas pertvarkas“, – teigia Lietuvos verslo tarybos atstovai.

Moderni, veržli, atvira pasauliui – tokią Lietuvą, kurioje gera gyventi, dirbti, kurti, mokytis, siekiame sukurti.

Kreipimąsi pasirašė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Šarūnas Kliokys, asociacijos „Investors‘ Forum“ valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas bei Lietuvos darbdavių konfederacijos viceprezidentas Alvydas Žabolis.

Svarbiausi žingsniai, siekiant užtikrinti kokybiškus ir pasaulinėje rinkoje konkurencingas studijas bei mokslą, Lietuvos verslo tarybos narių nuomone, turėtų būti šie:

  • Aukštųjų mokyklų finansavimo modelio pertvarka. Šiuo metu galiojanti „krepšelių“ sistema verčia orientuotis į kiekybę, neatsižvelgiant į jaunuolių pasirengimą studijoms, darbo rinkos poreikius. Finansavimas turėtų būti grindžiamas ne priimamų studentų skaičiumi, o universitetų veiklos rodikliais, įvertinant studijų ir mokslo rezultatus, jų kokybę, tarptautiškumą, studentų įsidarbinanumą ir kt. Tai – esminė reforma, be kurios jokie apčiuopiami kokybiniai pokyčiai aukštajame moksle nebus įmanomi.
  • Aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimas. Lietuvoje aukštųjų mokyklų tinklas – per daug išplėtotas, neatitinkantis demografinės situacijos ir pasaulinių tendencijų. Tokia fragmentacija, kai šalyje veikia 47 aukštojo mokslo institucijos, neleidžia sutelkti akademinio potencialo, efektyviai išnaudoti infrastruktūros, žmogiškųjų išteklių, išvengti dubliavimosi, tikslingai sukoncentruoti finansavimo. Aukštųjų mokyklų konsolidacija turėtų būti grindžiama sistemiškumu, aiškia strategija, politine valia, visų suinteresuotų pusių įsitraukimu.
  • Aiškus kolegijų, profesinių mokyklų, universitetų ir jų teikiamo išsilavinimo atskyrimas. Aiškių skirčių tarp šių išsilavinimą teikiančių institucijų nebuvimas sukuria iškreiptą situaciją, kai daugiausia jaunuolių studijuoja universitetuose, mažiausiai – profesinėse mokyklose. Tokia sistema neadekvačiai atspindi realius rinkos poreikius, stojančiųjų gebėjimus ir švietimo sistemos finansavimo galimybes.
  • Aukštųjų mokyklų valdymo modelio išlaikymas. Dar 2009 m. įtvirtintas vadybinis universitetų valdymo modelis, strateginių sprendimų teisę bei teisę rinkti universiteto vadovą suteikęs Tarybų nariams, bendrąjį visuomenės interesą atstovaujantiems profesionalams, buvo svarbus žingsnis, paskatinęs teigiamas permainas, struktūrines pertvarkas aukštosiose mokyklose, o visai sistemai suteikęs daugiau skaidrumo, atvirumo ir atskaitomybės. Kyla pagrįstų abejonių, kad šio modelio keitimas prasilenktų su pačia pokyčio logika, kai stabdomi progresyvūs vystymosi procesai bei grįžtama prie stagnacijos ir akademine laisve pridengiamo universitetų uždarumo.

Lietuvos verslo tarybos narių nuomone, prioritetinis dėmesys pateikiamų siūlymų įgyvendinimui padėtų spręsti opiausias problemas ne tik aukštajame moksle, bet ir suteiktų valstybei efektyvesnių įrankių, mažinant jaunimo emigraciją, skatinant pažangaus, žiniomis ir inovacijomis grįsto ūkio augimą, didinant šalies patrauklumą užsienio investuotojams.

Nuo 2013 metų veikiančią Lietuvos verslo tarybą sudaro asociacija „Investors‘ Forum“, Lietuvos darbdavių konfederacija, Lietuvos pramonininkų konfederacija bei Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija.  

Susijusios naujienos

E. Stonkutė: Kinijos iššūkis Europai

2024 03 27
Egle Stonkute 2 Scaled 1

V. Janulevičius: Du scenarijai, arba kodėl šį pavasarį mu...

2024 03 21
Eugene Zhyvchik Utcj1rkzsxo Unsplash

Reformų Barometras 2024: pesimistinis Europos konkurencin...

2024 03 20
Reform Barometer Cover Page Lpk
Archyvas, ekonomika, inovacijos, investicijos, Jaunimas, konkurencingumas, Pranešimai žiniasklaidai, Seimas, Švietimas ir mokslas, Verslas, Visos naujienos, Vyriausybė"}],"exclude_current_post":true,"useQueryEditor":true,"signature":"9874198ac12149bb29a3740491eeb18e","user_id":2,"time":1711471143,"lang":"lt","post__not_in":[3416],"category_name":"Naujienos","tag":"Archyvas, ekonomika, inovacijos, investicijos, Jaunimas, konkurencingumas, Prane\u0161imai \u017einiasklaidai, Seimas, \u0160vietimas ir mokslas, Verslas, Visos naujienos, Vyriausyb\u0117","paged":1}" data-page="1" data-max-pages="503">

Įrašykite paieškos frazę: