Gamintojams ir importuotojams, prekybos įmonėms, atliekų tvarkytojams ir atliekų perdirbėjams atstovaujančios asociacijos bei organizacijos abejoja valdžios planais išplėsti vienkartinių pakuočių privalomo užstato sistemą, į ją įtraukiant visų alkoholinių gėrimų pakuotes. Verslo atstovai teigia, kad vyno ir stipriųjų alkoholinių gėrimų pakuočių perkėlimo į užstato sistemą nauda yra labai menka, lyginant su šios priemonės neigiamu poveikiu Lietuvos aplinkosauginei, ekonominei bei socialinei aplinkai.

Verslo atstovų nuomone, planuojama vienkartinių pakuočių užstato sistemos plėtra turėtų neigiamas pasekmes. Visų pirma, iš esmės susilpnėtų esama pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo savivaldybėse sistema, mažėtų gyventojų pasitikėjimas atliekų rūšiuojamojo surinkimo sistema.

Dabartinė pakuočių atliekų tvarkymo sistema, veikianti nuo 2016 m. vasario 1 d., apima 67,6 tūkstančius tonų stiklo pakuočių atliekų, iš kurių 10 proc. dalyvauja užstato sistemoje. Į stiklo pakuočių rūšiuojamojo surinkimo (konteinerinės) sistemos plėtrą iki 2018 metų numatyta investuoti 11 mln. eurų, iš kurių per pastaruosius 3 metus jau panaudota daugiau kaip 8,5 mln. eurų. Už šias lėšas įrengta ir 2017 metais bus naudojama daugiau kaip 285 tūkst. stiklo pakuočių atliekų surinkimo konteinerių individualiose gyvenamosiose valdose.

Surinkimo priemonių naudojimo praktika per pastaruosius dvejus metus parodė, kad buityje susidarančių pakuočių atliekų surinkimas siekia 70–90 proc., o stiklo pakuočių atliekų surinkimas kai kuriose savivaldybėse siekia ir 90–100 proc. Skaičiuojama, jog įgyvendinus siūlomą privalomo užstato sistemos išplėtimo projektą, iš esamos rūšiuojamojo surinkimo (konteinerinės) sistemos į užstato sistemą būtų perkelta apie 120 mln. vienetų arba 56 tūkst. tonų vienkartinių stiklo pakuočių per metus, kas sudaro apie 84 proc. visų dabartinėje rūšiuojamojo surinkimo (konteinerinėje) sistemoje dalyvaujančių vienkartinių stiklo pakuočių.

Esamoje rūšiuojamojo surinkimo (konteinerinėje) sistemoje stiklo pakuotėms skirta surinkimo infrastruktūra – 285 tūkst. individualių valdų konteinerių ir absoliuti dauguma 9,4 tūkst. kolektyvinių stiklo konteinerių – taptų iš esmės nebereikalingi dėl savo panaudojimo neefektyvumo ir brangumo.

Didelė šiuo metu veikiančių 42 Lietuvos atliekų tvarkymo įmonių verslo ir pajamų dalis būtų perduota kelis kartus brangesnei privalomo užstato sistemai. Lėšos iš dabartinės sistemos būtų nukreiptos brangių užsienietiškų taromatų gamintojams ir prekybininkams. Tuo tarpu anksčiau pastatytų ir nebereikalingais tapusių stiklo konteinerių investicinius kaštus privalėtų padengti rūšiuojamojo surinkimo (konteinerinėje) sistemoje likę nariai, gaminantys ar importuojantys tokią produkciją kaip, pavyzdžiui, konservuoti agurkai, pomidorai bei kitos bakalėjos prekės, taip pat pienas, mėsa ir kiti maisto bei ne maisto produktai. Visi šie produktai neabejotinai brangtų, kad būtų surinktos lėšos brangiems užstato sistemos plėtimo sprendimams įgyvendinti.

Verslo atstovai pastebi, kad įstatymo pataisų rengėjai neatliko jokios realiais skaičiais pagrįstos analizės ir vertinimo, kokia gali būti pasiekta reali naujo teisinio reguliavimo nauda viešajam interesui, kokie yra būtinieji kaštai bei koks būtų poveikis esamai pakuočių atliekų tvarkymo sistemai. Projekto aiškinamajame rašte prielaida tokiems pakeitimams pagrįsta akivaizdžiai klaidingais skaičiavimais, pateikta klaidinanti informacija ir apie projekto tariamą naudą – panašų rezultatą galima pasiekti kelis kartus mažesniais kaštais.

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad mažesnio formato parduotuvės neturi techninių galimybių priimti stiklinių vyno ir stipriųjų alkoholinių gėrimų butelių. Privalomas alkoholinių gėrimų pakuočių perkėlimas į užstato sistemą lems labai nežymų šių pakuočių surinkimo procento padidėjimą. Tuo tarpu poveikis dabartinei konteinerinei pakuočių atliekų tvarkymo sistemai būtų pražūtingas.

Tik vienoje ES šalyje – Suomijoje – stikliniai vyno ir stipriųjų alkoholinių gėrimų buteliai yra įtraukti į užstato sistemą. Tuo tarpu kitose užstato sistemą turinčiose ES šalyse (Vokietijoje, Švedijoje, Danijoje, Nyderlanduose, Estijoje) stikliniai vyno ir stipriųjų alkoholinių gėrimų buteliai į užstato sistemą nėra įtraukiami dėl įvairių priežasčių: užstatas šių gėrimų kainoje sudaro santykinai nedidelę dalį, todėl ekonomiškai nemotyvuoja vartotojų sugrąžinti gėrimų pakuotę ir atgauti užstatą; šie gėrimai pasižymi didele įvairove, juos visus reikia įtraukti į produktų registrą, o tai apsunkina užstato sistemos administravimą; panaudotus stiklinius butelius techniškai sudėtinga priimti rankiniu būdu; panaudotų stiklinių butelių tvarkymo užstato sistemoje pabrangimas yra neproporcingas aplinkosauginei naudai.

Kita negatyvi šių pakeitimų pusė – gyventojams būtų apsunkintos rūšiavimo sąlygos. Lietuvos gyventojams privačiose namų valdose iki metų pabaigos bus išdalinta ir aptarnaujama 285 tūkst. konteinerių stiklo pakuočių atliekoms bei daugiau kaip 327 tūkst. konteinerių visoms likusioms pakuočių atliekoms surinkti. Tokiu būdu sudarytos tinkamos sąlygos, kad gyventojai galėtų kuo patogiau ir lengviau rūšiuoti pakuočių atliekas namų aplinkoje.

Visus konteinerius pagal sudarytas trišales sutartis su savivaldybėmis ir gamintojų bei importuotojų organizacijomis aptarnauja 42 atliekų tvarkymo įmonės, reguliariai išvežančios gyventojų sukauptas išrūšiuotas pakuočių atliekas, tad gyventojams nebereikia papildomai rūpintis pakuočių atliekomis, jas kaupiant bei priduodant nustatytose vietose.

Įgyvendinus privalomo užstato plėtros projektą, gyventojai nebegalės naudotis šalia namų pastatytais stiklo konteineriais, tačiau privalės patys vežti sukauptas stiklo pakuočių atliekas į atliekų surinkimo vietas. Šios aplinkybės neabejotinai apsunkins rūšiavimo sąlygas gyventojams.

Išplėsti vienkartinių pakuočių privalomo užstato sistemą, į ją įtraukiant visų alkoholinių gėrimų pakuotes, siūloma Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (reg. Nr. XIIIP-278). Kreipimąsi į Vyriausybę ir Seimą dėl šio įstatymo projekto pasirašė Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos maisto pramonės asociacija, VšĮ „Žaliasis taškas“, VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“, Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacija, Pakuotės atliekų perdirbėjų asociacija, Lietuvos prekybos įmonių asociacija, asociacija „Baltijos gėrimų pramonės aljansas“.

ARTIMIAUSI RENGINIAI

15 Gruodis

Konkurso “Lietu...

  • Konkurso “Lietuvos metų gaminio 2017” nugalėtojų apdovanojimas

FACEBOOK