Kompromiso ir greito sprendimo vardan, Lietuvos verslo atstovai pasiūlė antrą kartą sumokėti už pakuočių atliekas, kurių sutvarkymą įrodantys dokumentai už 2013 – 2015 m. buvo panaikinti, nes iki šiol Aplinkos ministerijos pozicija situaciją spręsti tik teisminiu keliu stokoja valstybinio požiūrio ir atveria kelią finansinių ir administracinių resursų švaistymui.

Apskaičiuota ir įsipareigojama sumokėti suma siektų 1 mln. eurų. Netvarkai ir piktnaudžiavimams pakuočių atliekų tvarkymo srityje tęsiantis, per tūkstantį Lietuvos įmonių gali būti priverstos bylinėtis teismuose, perspėja Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis ir Investuotojų Forumo valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas. Jie kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį prašydami imtis tarpininko vaidmens, sprendžiant įsisenėjusias problemas ir siūlydami savo bendradarbiavimą, tobulinant atliekų tvarkymo sistemą.

Šiuo metu dėl atliekų sektorių prižiūrinčių institucijų darbo broko ar galimo konkretaus atliekų tvarkytojo sukčiavimo beveik du tūkstančiai Lietuvos įmonių, pagal įstatymą jau įvykdžiusių pareigą finansuoti atliekų tvarkymą, verčiamos susimokėti taršos mokestį, kuris nuo 25 iki 30 kartų viršytų atliekų tvarkymo rinkos kainą, nepaisant to, kad jau sumokėjo už atliekų tvarkymą ir įvykdė visus įstatymo reikalavimus.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis tikino, kad įmones verčiant antrą sykį susimokėti – šį kartą taršos mokestį – valstybė naudojasi stipresniojo teise.

„Įmonės verčiamos daryti tai, ką jau yra atlikę. Ir tai ne pirmas incidentas. Tokių atvejų pastebime ir statybų sektoriuje, kuriame galime matyti, kaip naikinami leidimai ir stabdomos statybos. Šiandien panaši situacija yra ir pakuočių tvarkymo rinkoje“, – sakė R. Dargis.

Valiūnas pabrėžia, kad gamintojai ir importuotojai yra šiuo atveju įvykdę visas įstatyme numatytas prievoles: vesti pakuočių apskaitą, dalyvauti kolektyviniame atliekų tvarkymo organizavime, finansuoti atliekų tvarkymą ir kt.

„Suprantame, jog Aplinkos ministerija sako įmonėms, kad įstatymo jos nepažeidė, šitoje situacijoje atsakingas trečias asmuo. Tokia logika nesuvokiama, nes gamintojai ir importuotojai neprivalo atsakyti be kaltės už trečiąjį asmenį. Gaunasi, kad verslas kaltas, jog nekontroliavo įmonių, kurių kontrolę privalo užtikrinti pačiai ministerijai pavaldžios institucijos“, – aiškino R. Valiūnas, pridūręs, kad, jo įsitikinimu, „šioje situacijoje teisė yra gamintojų ir importuotojų pusėje, be to gamintojai ir importuotojai galėtų tikėtis teigiamos išvados iš Europos Teisingumo teismo, kilus Europos Sąjungos teisės aiškinimo klausimams. Na ir nederėtų pamiršti užsienio investuotojų teisės ginti savo interesus tarptautiniame arbitraže“.

Ir nors Lietuvos aludarių gildijai vadovaujantis Saulius Galadauskas susiklosčiusią situaciją vadina teisine nesąmone, tačiau kartu jis tikisi, kad tai suteiks postūmį pagaliau sutvarkyti pakuočių tvarkymo sistemą taip, kad ji sklandžiai veiktų.

„Bylinėjimasis teismuose padarytų nenusakomą žalą tarptautiniam Lietuvos, kaip teisinės valstybės, įvaizdžiui. Įmonės bylas laimėtų, bet tektų metai iš metų bylinėtis su valstybe, ir kas galiausiai atsakytų? Valstybei tiesiog reikia nustoti veikti iš stipresniojo pozicijų“, – tikino S. Galadauskas, pažymėjęs, jog dėl to ir buvo nuspręsta sumokėti dar kartą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Investuotojų forumo ir Lietuvos aludarių gildijos atstovai tikisi, kad pasiūlytą taikos sutartį Vyriausybė priims bei sutiks su verslo atstovų siūlomu bendradarbiavimu, tobulinant sistemą, dėl kurios kenčia visos suinteresuotos pusės.

ARTIMIAUSI RENGINIAI

FACEBOOK