Jau šią savaitę Seimo komitetuose pradedami svarstyti Vyriausybės siūlymai griežtinti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę. Lietuvos verslo bendruomenės nariai tvirtina pasigendantys dalykinės diskusijos apie siūlomo teisinio reguliavimo pasekmes, o teisininkai perspėja, kad siūlomas teisinis reguliavimas stokoja teisinio aiškumo ir nuoseklumo.

Antradienį Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) surengtoje diskusijoje su Aplinkos ministerijos ir Seimo aplinkos komiteto bei jo biuro nariais, raginta ieškoti efektyviausių priemonių, kaip mažinti neigiamą žmogaus sukeliamą poveikį aplinkai. Kartu pabrėžta, kad nuosekliai ir aiškiai teisiškai sureguliuota aplinka, kurioje sėkmingai gali būti vystoma gamyba, augti ekonomika ir kurtis darbo vietos – yra taip pat labai svarbus visuomenės interesas, kurį privalu ginti. Renginyje ne kartą išsakyta mintis, kad norint sėkmingai suderinti abu šiuos interesus, būtina įsiklausyti į visų suinteresuotų pusių pagrįstus argumentus.

Verslas prisiima atsakomybę

LPK prezidentas Robertas Dargis pastebėjo, kad viešojoje erdvėje poveikio aplinkai tema dažnai dirbtinai kalamas pleištas tarp bendruomenių ir verslo interesų.

„Turime įsisąmoninti, kad verslas yra integrali visuomenės dalis, kuri taip pat yra suinteresuota kuo mažesniu poveikiu aplinkai, kurioje gyvename ir kuriame verslą. Švari aplinka yra visų mūsų bendras interesas. Verslo bendruomenė pasisako už principą „teršėjas moka” ir esant aiškiai apibrėžtam reglamentavimui bei skaidriems sprendimų priėmimo principams yra pasirengęs atsakyti už padarytas klaidas ar nusižengimus. Turime ieškoti balanso ir suprasti, kad įmonėms ekonomiškai svarbių projektų ir visuomenės viešo intereso. Norint įgyvendinti aplinkosauginius projektus reikia laiko, nes tai yra investicijos į technologijas“, – sakė LPK prezidentas, pabrėždamas, kad aplinkosaugos reikalavimai būtini ir jų turi būti laikomasi, tačiau jie negali būti griežtinami, prieš tai neįvertinus tokio reikalavimo pasekmių: verslo sąlygų destabilizavimo, teisinio neapibrėžtumo sukūrimo ir paliekamų spragų.

Teisinėje bazėje kuriamos nišos interpretacijai

Diskusijoje dalyvavusi „LEADELL Balčiūnas ir Grajauskas“ vyresnioji teisininkė Vilma Platelienė glaustais pavyzdžiais apžvelgė, kokio teisinio neapibrėžtumo pasekmes programuoja siūlomos aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę griežtinančios įstatymų pataisos.

  1. Landos korupcinėms apraiškoms

Projektų rengėjai teigia, kad projektais siekia kontrolės procedūrų supaprastinimo, tačiau toks supaprastinimas, dėl kurio elgesio taisyklė tampa neaiški, dažnai neduos laukto rezultato. Siūlomi pakeitimai įtvirtina plačius pareigūnų įgaliojimus duoti privalomuosius nurodymus remiantis subjektyviais vertinimais ir neaiškumą dėl tų įgaliojimų apimties bei ribų, o tai gali paskatinti korupcinių atvejų augimą, neleistinus susitarimus, programuoja ginčus dėl neaiškių teisės normų interpretacijos ir ilgus bylinėjimosi procesus.

  1. Grėsmė įmonių uždarymui

Siūlomu nauju reglamentavimu ūkio subjektų veiklos iš esmės galės būti nutrauktos net keliais pagrindais. Pavyzdžiui, remiantis subjektyvia inspektoriaus nuomone dėl gresiančio neigiamo poveikio aplinkai, bet kuris inspektorius galės nutraukti įmonės veiklą, net nesant jokio objektyvaus neigiamo poveikio aplinkai ir nenumatant jokių grėsmės vertinimo kriterijų. Iš projektų neaišku, kuo remiantis bus vertinamas grėsmės realumas, ar veikla bus stabdoma laikinai, ar iki pažeidimo pašalinimo? Kitas pavyzdys – įmonės veikla galės būti nutraukta panaikinant taršos leidimą, kuris yra būtinas veiklai vykdyt), net ir tais atvejais, kai pažeidimai bus mažareikšmiški ir nesukels jokio poveikio aplinkai. Numatoma, kad net ir tokiais atvejais leidimai bus panaikinami automatiškai, neatliekant šių pažeidimo pobūdžio ir aplinkybių, vertinimo (pavyzdžiui, tokiu atveju, kai didesnė tarša buvo sąlygota kokių nors ekstremalių, nuo ūkio subjekto valios nepriklausiusių aplinkybių).

  1. Atsakomybė už verslui sukeltas pasekmes

Pavyzdžiui, gavus privalomąjį nurodymą stabdyti įmonės veiklą (nes, tarkime, inspektoriaus subjektyvia nuomone kilo grėsmė aplinkai), įmonėje dirba 100 darbuotojų. Įmonė priversta nutraukti veiklą, įmonės darbuotojai yra prastovoje arba apskritai atleidžiami, teismo procesas dėl bylos sudėtingumo iki galutinio sprendimo priėmimo trunka porą metų ir galiausiai teismas priima sprendimą, kad įmonės veikla nutraukta neteisėtai. Žala tokiu atveju bus padaryta ne tik verslui, kurio veiklos tokioje situacijoje apskritai gali būti neįmanoma atnaujinti dėl itin didelių kaštų, bet ir įmonės darbuotojams – dėl darbo netekimo, pajamų negavimo. Žala būtų padaryta ir valstybei – nesurinktų mokesčių forma, šalies konkurencingumui. Todėl yra itin svarbus sprendimą priimančio pareigūno kompetencijos klausimas ir vidinės sprendimo kontrolės reglamentavimas.

  1. Programuojami bylinėjimaisi

Vertinant pasiūlymų turinį, pastebėtina, kad juose daug atvejų, kai numatant naujas pareigūnų teises, apskritai nėra nurodoma jų veiksmų skundimo galimybė ir tvarka. Pavyzdžiui, siūloma, kad pareigūnai būtų įgalioti duoti žodžiu tam tikrus nurodymus, kurie privalo būti vykdomi – patekti į patalpas, imti ėminius ir daryti tyrimus, užplombuoti patalpas, tačiau nėra reglamentuojama tokių nurodymų, veiksmų, tyrimų rezultatų apskundimo tvarka. Neaišku, ar žodiniai nurodymai yra prilyginami privalomiesiems nurodymams. Toks siūlomas reglamentavimas stokoja nuostatų, kurios leistų asmenims naudotis efektyviomis teisinės gynybos priemonėmis nuo neteisėtų pareigūnų sprendimų ar veiksmų.

  1. Neigiamas poveikis verslo plėtrai

Teisinių neapibrėžtumų ir ženkliai didėjančių kaštų vykdant veiklą visuma neskatins pradėti naujos veiklos Lietuvoje ar investuoti, nes bet kokiam verslui visų pirma turi būti aiškios veiklos vykdymo sąlygos, o įstatymuose nustatytos taisyklės turi būti vienareikšmiškos ir vienodai aiškinamos, jomis neturėtų būti programuojami ginčai.

„Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę griežtinančios įstatymų pataisos dar nėra priimtos, yra visos galimybės šiuos projektus pataisyti taip, kad būtų pasiekti projektų rengėjų aplinkos apsaugos tikslai, sudarytos sąlygos išvengti korupcinių atvejų ir klaidų priimant sprendimus dėl veiklos stabdymo, o ūkio subjektams būtų aiškios jų veiklos vykdymo sąlygos. Priešingu atveju -kas neš atsakomybę už patirtus nuostolius – uždarytas įmones, panaikintas darbo vietas ir t.t.?“, – kėlė klausimą teisininkė.

Ydingus sprendimus lemia dialogo stoka

Pasak R. Dargio, siūlomos aplinkos apsaugos kontrolės įstatymų pataisos – dar vienas tipinis atvejis, kai ankstyvoje teisėkūros stadijoje yra vengiama dialogo su tais, kuriuos sprendimas palies tiesiogiai, o projektų derinimas vyksta skubos tvarka. LPK prezidentas pastebėjo, kad tokia verslo ir valdžios dialogo stoka arba imitacija lemia ydingus sprendimus, kurie ne tik trukdo pasiekti maksimalų rezultatą, bet ir turi šalutinių neigiamų ilgalaikių pasekmių

„Galiausiai, turime paklausti savęs, kiek šie įstatymų pakeitimai būtų “raktas” į švarią aplinką, ar tai tikrai tas stebuklingas vaistas, kad kvėpuotume tyru oru ir gyventume sveikesnėje aplinkoje? Jei verslas pats sąmoningai arba įgyvendindamas įstatymų nuostatas riboja taršą, tai pavienių žmonių tarša yra paliekama kiekvieno žmogaus brandai ir supratingumui. Todėl dialogą turėtume pasitelkti dar ir tam, kad atrastume geriausią būdą švietimu ir kitomis priemonėmis kelti visuomenės brandos lygį“, – pažymėjo LPK prezidentas.

ARTIMIAUSI RENGINIAI

28 Oct

Konferencija: KAIP AP...

  • Konferencija: KAIP APSAUGOTI VIEŠĄJĮ INTERESĄ NUO „VIEŠOJO INTERESO GYNĖJŲ“

FACEBOOK