Svarbu užtikrinti ES ateitį, kuri būtų priimtina maksimaliai visoms šalims ir socialinėms grupėms
Birželio 9 d. Kaune, istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje, vyko diskusija dėl Europos ateities, kurioje Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) kartu su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu (EESRK) ir kitais partneriais – Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmų asociacija, Lietuvos darbdavių konfederacija, Lietuvos žemės ūkio rūmais, Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacija, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija ir Lietuvos jaunimo organizacijų taryba – aptarė Lietuvai ypač svarbių ES politikos sričių, tokių kaip saugumo ir gynybos politikos, migracijos ir Šengeno erdvės, biudžeto, struktūrinės paramos ir finansinės disciplinos, ekonominės ir pinigų sąjungos gilinimo, vidaus rinkos ekonominių privalumų klausimus.
Diskusijoje kalbėję LPK viceprezidentai Arūnas Laurinaitis ir Stasys Kropas pabrėžė, kad lietuvių palankumas narystei Europos Sąjungoje yra vienas iš didžiausių visoje ES. Lietuvoje mažai kas abejoja narystės ES geopolitine, ekonomine, socialine ar finansine nauda, nors pastarojo meto įvykiai Europoje ir pasaulyje atnešė nemažai nerimo ir į Lietuvą, todėl yra būtinas kuo platesnis dialogas su visuomene, siekiant užtikrinti paramą ES ir jos įgyvendinamai politikai. Pabrėžta, kad ES turės rasti modelį, kuris leistų suderinti individualius šalių (taip pat ir Lietuvos) bei jų piliečių interesus.
2017 kovo 1 d. Europos Komisija paskelbė Baltąją knygą dėl Europos ateities. Baltojoje knygoje apžvelgiami prognozuojami ateinančio dešimtmečio pokyčiai ir pateikiami 5 galimi scenarijai, kaip ES galėtų geriau vystytis ir stiprėti, sėkmingai derindama skirtingų šalių interesus.
Diskusijoje pabrėžta, kad šiandien Lietuvai, galvojant apie ES ateitį, svarbu išsaugoti ir įtvirtinti tai kas jau pasiekta. Politiniai, ekonominiai, socialiniai iššūkiai ES viduje ir pasaulyje, vis daugiau atsirandančių takoskyrų tarp šalių narių interesų ir socialinių grupių, sako, kad būtinos reformos. Atkreiptas dėmesys, kad Europos Komisija Baltojoje knygoje įvardino katalizatorius, kurie tiesiog verčia ES keistis, kad būtų galima deramai judėti į priekį.
LPK atstovai diskusijoje pažymėjo, kad penki EK pateikti scenarijai toli gražu nereiškia, kad būtent tik iš jų būtinai kažkurį vieną reikėtų rinktis brėžiant Europos Sąjungos ateities gaires. Tai ką matysime ateityje, tikriausiai, bus visų penkių ir daugiau scenarijų mišinys su daugybe niuansų. Svarbu, kad sugebėtume užtikrinti tokią ES ateitį, kuri būtų priimtina maksimaliai visoms šalims ir socialinėms grupėms.
Pabrėžta, kad Lietuvos pramonininkų konfederacija teigiamai vertina EK iniciatyvą pradėti diskusijas dėl ES ateities. Šį teiginį patvirtina bendra LPK parengta pozicija dėl Baltosios knygos “Dėl Europos ateities”. Lietuvos pramonei ir verslui svarbu, kad ES iki 2025 m. vystytųsi taip, kad ES gebėtų prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių, ekonominės, technologinės ir socialinės pažangos pasaulyje, o taip pat iš to kylančių problemų.
Europos Komisijos pirmininkas Jean-Claude Juncker kreipėsi į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą (EESRK), kuris laikomas „pilietinės visuomenės balsu Europoje“, prašydamas visose ES šalyse narėse surengti piliečių diskusijas dėl Europos ateities. Remdamasis diskusijų rezultatais EESRK parengs tiriamąją nuomonę – išsamų dokumentą, kuris pasitarnaus ES institucijoms priimant sprendimus dėl ES ateities scenarijų.
