Sutelktas Lietuvos įvaizdžio formavimo koordinavimas: kokias galimybes įžvelgia verslas?
Lietuva, Vyriausybės sprendimu, nuo šiol turi koordinatorių, atsakingą už vieningą šalies pristatymą užsienyje. Verslo bendruomenė sveikina praėjusią savaitę priimtą nutarimą, pagal kurį teigiamas šalies įvaizdis, bendradarbiaujant su verslo, kultūros ir kitų institucijų bei organizacijų atstovais, nuo šiol patikėtas formuoti LR Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio skyriui.
Verslo bendruomenė sveikina tokį seniai lauktą žingsnį. Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) ne kartą teikė siūlymus sutelkti Valstybės galimybių pristatymo koordinavimui ir įgyvendinimui reikalingas kompetencijas vienoje institucijoje.
Kryptingas valstybės pristatymas padeda užtikrinti sklandžią integraciją į tarptautinę politinę ir ekonominę sistemą, pritraukti daugiau tiesioginių užsienio investicijų, turistų, užtikrinti didesnį užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų palaikymą sprendžiant įvairius ekonominius, politinius ir saugumo klausimus.
Globalėjančios ekonomikos sąlygomis daugelis mažųjų valstybių ypatingą dėmesį skiria savo šalies pozicionavimui: pristato valstybės galimybes per viešąją diplomatiją plačiąja prasme ir strateginę nacionalinio prekės ženklo plėtrą. Tai yra ilgalaikis procesas, kurio įgyvendinimo sėkmė priklauso nuo kryptingos ir vieningos veiklos ilguoju laikotarpiu – tam būtina strategija, veiksmų planas ir koordinavimas.
Kryptingas valstybės galimybių pristatymas stiprina gyventojų vieningumą ir pilietiškumą, nes didėjantis pripažinimas ir pagarba iš kitų valstybių padeda užmegzti tvirtesnius tarpvalstybinius santykius, skatina palankią užsienio gyventojų nuomonę. Kartu tai skatina vietos produktų paklausą, stiprina turizmo sektorių, padidina galimybę pritraukti talentingus ir kompetentingus specialistus, pritraukia investicijas ir tokiu būdu stiprina valstybės ekonominį potencialą.
Iki šiol valstybės galimybių pristatymas, Lietuvos įvaizdžio formavimas buvo vykdomas itin chaotiškai ir fragmentiškai, kadangi komisijos, darbo grupės ir kt. dirbo nuo vienų rinkimų iki kitų, nebuvo kontrolės mechanizmo ir politinės valios sutelkti esamą įdirbį, efektyviai naudoti turimus finansinius resursus.
