Liepos 11 d. Europos Komisijos atstovybėje Vilniuje įvyko Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK, Briuselyje), kartu su socialinių partnerių bei pilietinės visuomenės organizacijų – Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK), profesinių sąjungų, žemės ūkio rūmų atstovų šiame Komitete organizuota diskusija „Europos semestras: socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės vaidmuo“.

Diskusijoje dalyvavo finansų viceministrė Miglė Tuskienė, socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ekonomikos plėtros departamento direktorius Osvaldas Šmitas. Renginio dalyviai aptarė Europos Komisijos Lietuvai skirtas rekomendacijas ir tai, kaip jos atsispindi Nacionalinėje reformų programoje. Buvo kalbama apie socialinių partnerių ir organizuotos pilietinės visuomenės įsitraukimą į Europos Semestro procesą, koks yra ir koks turėtų būti organizacijų vaidmuo šiame procese, ar organizacijų atstovai yra pakankamai kvalifikuoti dalyvauti konsultaciniuose procesuose, kai rengiamos šalies ekonominės bei socialinė pažangos apžvalgos, rekomendacijos bei nacionalinės reformų programos, kokią paramą turėtų (ar galėtų) gauti socialinių partnerių bei pilietinės visuomenės organizacijos iš Europos lygmens bei nacionalinių institucijų keliant dalyvaujančių Europos Semestro procese kvalifikaciją.

Diskusijos dalyviai šalies situacijos vertinimą Europos Komisijos rekomendacijose laiko teisingu, o pačias rekomendacijas Lietuvai – svarbiomis.

LPK vykdomasis direktorius Ričardas Sartatavičius pažymėjo jog, Europos Komisijos rekomendacijos Lietuvai – tai atsakas į problemas, kurias būtina spręsti ir apie kurias jau daugelį metų kalba LPK: būtina gerinti visų švietimo ir mokymo sistemos lygmenų, įskaitant suaugusiųjų mokymąsi, kokybę ir didinti jos efektyvumą, ypač didelį dėmesį skiriant specialistų rengimui atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius, gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir sistemos efektyvumą, sutelkti dėmesį į inovacijas, skatinti našumo augimą didinant viešųjų investicijų efektyvumą, sukurti nuoseklią politikos priemonių sistemą, skirtą mokslo ir verslo bendradarbiavimui skatinti ir mokslinių tyrimų bei inovacijų politikos vykdymui.

Kalbėdamas apie Europos Komisijos rekomendaciją gerinti mokestinių prievolių vykdymą ir plėsti mokesčių bazę pereinant prie šaltinių, kurių apmokestinimas mažiau kenkia augimui, R. Sartatavičius pabrėžė, jog čia pirmiausia turimas omenyje nekilnojamasis turtas bei automobilių, pirmiausia labiausiai taršių, apmokestinimas. Pasak LPK vykdomojo direktoriaus, Lietuvoje nekilnojamojo turto nuosavybės struktūra yra ne tokia, kaip kitose ES šalyse. Lietuvoje didelė dalis visuomenės, visų pirma pensinio amžiaus žmonės, turi būstą nuosavybės teise. Apmokestinus jį, reikštų, kad mokėti turėtų vargingiausiai gyvenanti visuomenės dalis, kurios pajamas šiuo metu ir siekiama padidinti. Taip pat atkreiptas dėmesys, kad LPK yra ne kartą išsakiusi poziciją, jog keičiant nekilnojamojo turto apmokestinimą, kompleksiškai turėtų būti keičiama ir visa žemės bei kito NT mokesčio mokėjimo tvarka, apjungiant šiuos įstatymus į vieną ir taikant vieningą apmokestinimo sistemą.

Taršiausi arba seniausi automobiliai taip pat dažniausiai priklauso skurdžiau gyvenančioms gyventojų grupėms. Taigi, visuotinį automobilių apmokestinimą būtų galima svarstyti tik atsižvelgiant į automobilio variklio galią. Tačiau veikiausiai tai nebūtų tas modelis, kurio siekiama – abejotina, kad pajamos iš tokio mokesčio pakankamai viršytų jo administravimo išlaidas, kadangi tokie automobiliai Lietuvoje nesudaro kritinės masės.

Daugelis dalyvių nurodė, kad ypač pilietinės visuomenės organizacijoms yra sudėtinga dalyvauti Europos Semestro procese: trūksta žmogiškųjų ir finansinių resursų; jaučiamas kvalifikacijos trūkumas, menkas žiniasklaidos dėmesys šiai temai. Reikalingas pilietinės visuomenės ir socialinių partnerių kvalifikacijos kėlimas. Reikalingi nuolatiniai Europinio bei nacionalinio lygio mokymai, organizuojami nacionalinių institucijų, Europos Komisijos bei europinių organizacijų.

LPK vykdomojo direktoriaus pavaduotojas, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) Biuro narys, Gintaras Morkis, akcentavo, jog socialiniai partneriai dažnu atveju yra pakviečiami išsakyti savo pozicijas Europos Semestro tik tam tikruose etapuose ir tik epizodiškai, kadangi jie neturi pagrindinių ir konkrečių teisinių žinių apie Europos Semestro proceso veikimą, turi labai nedaug praktinės patirties. Pabrėžta darbuotojų mokymosi ir tobulėjimo tiek Lietuvoje, tiek ir Briuselyje, būtinybė.

EESRK  galėtų prisidėti prie socialinių partnerių bei pilietinės visuomenės organizacijų atstovų kvalifikacijos kėlimo, jų įsitraukimo į Europos Semestro procesą didinimo bei visuomenės informavimo plėtros.

ARTIMIAUSI RENGINIAI

FACEBOOK