Regionų sėkmė tiesiogiai priklauso nuo ten veikiančio verslo sėkmės bei jo konkurencingumo: užtikrinus palankias verslo sąlygas, aktyviau steigiamos įmonės, jos plečiasi, kuria naujas darbo vietas, didėja darbo užmokestis, mažinama pajamų nelygybė ir socialinė atskirtis. Tačiau verslo atstovai turi mažai įtakos sprendžiant su regiono plėtra susijusius strateginius klausimus, todėl dažnai investicijos planuojamos nepamatuotai, nesukuria norimos pridėtinės vertės, o emigracija iš regionų tik didėja.

„Glaudi savivaldos ir verslo partnerystė yra būtina sąlyga siekiant bendrų regioninės politikos tikslų. Verslo atstovų įtraukimas į regionų plėtros tarybas, suteikiant jiems realų dalyvavimą ir galimybę priimti sprendimus, būtų didelis žingsnis pirmyn, jei norime išspręsti įsisenėjusias problemas, dėl kurių vis daugiau žmonių palieka Lietuvos savivaldybes“, – sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Alvydas Stulpinas, šiandien dalyvaujantis Regioninės politikos pavasario forume Kaune.

Verslo atstovų įtraukimas į regionų plėtros tarybas būtų didelis žingsnis pirmyn, jei norime išspręsti įsisenėjusias problemas, dėl kurių vis daugiau žmonių palieka Lietuvos savivaldybes.

Pagal dabar galiojančius įstatymus verslo atstovai, kaip socialiniai ir ekonominiai partneriai, regiono plėtros tarybos darbe dalyvauja patariamojo balso teise. Keletas verslo atstovų į tokias tarybas yra deleguoti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos, tačiau pagal galiojančią tvarką toks atstovas visos tarybos sudėtyje gali būti tik vienas.

LPK siūlo, kad į regionų plėtros tarybas atskirai būtų įtraukti verslo asocijuotų struktūrų atstovai, suteikiant jiems balsavimo teisę. Apie tokią galimybę svarsto ir kai kurios ministerijos: „Akivaizdu, kad reikia naujo kokybės impulso. Regionų politika pagaliau turi būti paremta viešojo ir privataus sektoriaus partneryste ir tapti daugiau nei priemone panaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas“, – akcentuoja vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

Pasak A. Stulpino, nors Vyriausybės programos plane yra numatyta tobulinti regionų valdymą ir savivaldą bei įtraukti socialinius ir ekonominius partnerius bei bendruomenes į savivaldybių ir regionų investicijų planavimą, tačiau Seime jau pateiktas Regioninės plėtros įstatymo projektas, kuriame socialiniai ekonominiai partneriai yra paliekami be balsavimo teisės, o Vyriausybės deleguotų atstovų skaičius teoriškai didinamas, bet yra apribojamas iki ne daugiau kaip 20 proc.

Verslo atstovai siūlo, kad šis procentas būtų didesnis, nes ekonominiai ir socialiniai partneriai yra tiek profsąjungos, tiek švietimo įstaigos ir kt. Įstatymo projekte nenumatomos garantijos, kad dalis tokių narių bus būtent verslo atstovai iš valstybėje pripažintų konfederacijų ir verslo asocijuotų struktūrų, o jiems bus suteiktos realios balsavimo teisės.

„Tikiuosi, kad Vyriausybei ir Seimui užteks politinės valios regionų plėtros tarybas paversti atviresnėmis ir žengti šiuo metu taip reikalingą žingsnį tikros partnerystės link“, – viliasi  A. Stulpinas.

Per paskutinį dešimtmetį savivaldybės didelį dėmesį skyrė investicijoms į rekreacinę infrastruktūrą, statė arenas, kultūros objektus, trinkelėmis grindė šaligatvius. Nors dalis tokios infrastruktūros buvo būtina, tačiau kita dalis objektų buvo vystomi nepamatuotai, neatlikus kaštų naudos analizės, o šiuo metu yra neefektyviai išnaudojami ir sukuria papildomą finansinę naštą savivaldybėms.

„Nors ši infrastruktūra sukūrė patrauklesnę aplinką rajonų gyventojams, tačiau neišsprendė ilgalaikių problemų. Verslo pritraukimui ir vystymui būtina infrastruktūra buvo vystoma fragmentiškai arba ne itin verslui patraukliose teritorijose. Todėl siekiant ES lėšas panaudoti kuo efektyviau būtina įsiklausyti į verslo bendruomenės poreikius“, – pabrėžia A. Stulpinas.

Verslo pritraukimui ir vystymui būtina infrastruktūra buvo vystoma fragmentiškai arba ne itin verslui patraukliose teritorijose. Todėl siekiant ES lėšas panaudoti kuo efektyviau būtina įsiklausyti į verslo bendruomenės poreikius.

Tarptautiniai tyrimai rodo, kad savivaldybių ir regionų vystymo strategijų įgyvendinimo sėkmė tiesiogiai priklauso nuo to, ar buvo atsižvelgta į verslo poreikius ir ar verslas dalyvavo, rengiant regiono plėtros strategiją. Dalyje tokių tarybų kitose ES šalyse verslo atstovai sudaro didžiąją dalį narių.

„Verslo įtraukimas į regionines plėtros tarybas neabejotinai būtų svarbus postūmis efektyviau spręsti regionų problemas. Verslo atstovai prisidėtų savo kompetencijomis ir novatorišku požiūriu, įneštų daugiau skaidrumo priimamiems sprendimams, užkirstų kelią projektams ir investicijoms, kurie nesukuria didesnės pridėtinės vertės ir nesprendžia esminių rajono problemų, padėtų nukreipti investicijas į projektus, prisidedančius prie darbo vietų kūrimo“, – apibendrina pramonininkų atstovas.

Šiuo metu Regionų plėtros tarybos sudaromos delegavimo būdu. Jose dirba savivaldybių merai, deleguoti savivaldybių tarybų nariai, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos paskirtas asmuo (galimas verslo atstovas). Socialiniai ir ekonominiai partneriai šių tarybų veikloje dalyvauja patariamojo balso teise.

Regiono plėtros tarybos svarsto ir tvirtina regiono plėtros planą, teikia siūlymus dėl tikslinių teritorijų išskyrimo kriterijų nustatymo ir tikslinių teritorijų išskyrimo, sudaro ir tvirtina siūlomų finansuoti projektų sąrašus, priima sprendimus dėl regioninės svarbos projektų rengimo ir šių projektų įgyvendinimo koordinavimo būdų, išskiria tikslines teritorijas.

ARTIMIAUSI RENGINIAI

15 Gruodis

Konkurso “Lietu...

  • Konkurso “Lietuvos metų gaminio 2017” nugalėtojų apdovanojimas

FACEBOOK