Nuo naujos Europos Sąjungos direktyvos, numatančios vienkartinių plastikų gaminių ribojimą ES, iki šokiruojančių vaizdų ir pasikartojančių žinučių apie nugaišusius banginius, kurių organizmuose rasta po keliasdešimt kilogramų neatsakingai žmonių išmestų plastiko atliekų. Šios ir kitos su aplinkosauga susijusios temos pastarąsias savaites viešojoje erdvėje sulaukė palyginus gerokai daugiau dėmesio. Tokiame kontekste dažniau nei įprastai nuskambėdavo ir „žiedinės ekonomikos“ terminas.

Žiedinę ekonomiką (kurios principas yra efektyvus išteklių naudojimas: gaminti – > naudoti -> grąžinti -> gaminti ir t.t.) galima įvardyti kaip pastebimą pasaulinę tendenciją. Tai kelias, kuriuo jau eina ar dar tik pradeda eiti miestai ir valstybės. Išskirtiniai pavyzdžiai žiedinės ekonomikos kelyje – Slovėnija, Švedija, Nyderlandai; lyderiaujantys miestai – Liubliana, Helsinkis, Haga, Oslas ir kt. Šiuose miestuose ir valstybėse jau kurį laiką neapsiribojama požiūriu, kad užtenka tiesiog rūšiuoti ir perdirbti atliekas, todėl aplinkos apsaugos požiūriu jie yra kur kas pažangesni.

Nors sektinų gerosios praktikos pavyzdžių turime ir Lietuvoje, tenka pripažinti, kad didžiosios verslo ir visuomenės dalies dar laukia perėjimas nuo dabartinio vadinamojo linijinio ekonomikos modelio į žiedinės ekonomikos kelią. Galimybės jo išvengti, bandyti „apvažiuoti“ atidedant ateičiai – nėra. Europos Komisija akcentuoja, kad linijinės ekonomikos modelis išsikvėpė ir kelia grėsmę Europos konkurencingumui. Prognozuojama, kad globaliu mastu reikšmingas pokytis šioje srityje įvyks po dešimties metų. Todėl Lietuvos pramonininkų konfederacijos kartu su Lietuvos inovacijų centru organizuojamose diskusijose žiedinės ekonomikos tematika klausiame ne „ar verta imtis pokyčių?“, o „kam ir kokius pokyčius būtina įgyvendinti“?

Linijinės ekonomikos modelis išsikvėpė ir kelia grėsmę Europos konkurencingumui.

Žinoma, ne visos Lietuvos pramonės įmonės vienodai traktuoja būsimus pokyčius. Vieniems tai iššūkiai, kitiems – galimybės. Iki 2035 m. Lietuvoje žiedinės ekonomikos srityje užsibrėžti tikslai paveiks ne tik perdirbimo pramonės atstovus, tačiau visą verslą.

Diskutuodami su verslo ir visuomeninių organizacijų bei valdžios atstovais, ieškome sprendimų, kurie leistų panaikinti verslo posūkį į žiedinę ekonomiką apsunkinančius barjerus: technologinius, reguliavimo, o svarbiausia – kultūrinius – t. y. dar tik augantį vartotojų susidomėjimą aplinkosauga ir palyginti žemą įsitraukimą į aplinką tausojančias veiklas; bei ekonomiškai pagrįstų žiedinės ekonomikos modelių trūkumą.

Kuo greičiau tai pavyks, tuo paprasčiau įvyks pramonės transformacija, suskubsime išnaudoti atsiveriančias galimybes – juk jei mes nesukursime ir neįgyvendinsime inovatyvių ir aplinką tausojančių sprendimų, tai padarys kiti, o mums beliks juos perimti ar kopijuoti. Be to, mažėja ir dėl to brangsta turimi ištekliai, todėl privalome išmokti juos naudoti protingiau. Išmokę pažaboti naujų žaliavų poreikį ir pakeisti jas turimomis žaliavomis – tapsime mažiau priklausomi nuo importo ir galiausiai – prisidėsime prie CO2 pėdsako mažinimo.

Prireiks daug visų mūsų bendrų pastangų sukurti uždarą ciklą, o pramonės įmonėms – užsitikrinti konkurencinį pranašumą. Pavieniui įmonėms veikti praktiškai neįmanoma, tam būtinos kolektyvinės pastangos. Reikės bendradarbiauti tiek savo organizacijoje, tiek išorėje su tiekimo grandine, valdžios institucijomis ir klientais. Džiugu, kad verslo inicijuojamose diskusijose vis aktualesnėmis tampančiomis temomis dalyvauja ir pagrindinių šioje srityje – Ekonomikos ir inovacijų bei Aplinkos ministerijų atstovai, kurių artimiausiu metu laukia nemažas iššūkis – perkelti priimtų, su žiedine ekonomika siejamų Europos direktyvų reikalavimus į nacionalinę teisę.

Raminta Radavičienė yra Lietuvos pramonininkų konfederacijos Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento direktorė


Š. m. balandžio 2 d. įvyko antroji Lietuvos pramonininkų konfederacijos ir Lietuvos inovacijų centro organizuojamo renginių ciklo apie žiedinę ekonomiką diskusija. Šįkart drauge su  VšĮ „Žiedinė ekonomika“ organizuota diskusija vadinosi „Žiedinės ekonomikos sankryžoje”. 

Prisegti renginyje pristatyti pranešimai:

Daivos Jakaitės, Europos Parlamento biuro Lietuvoje vadovės, “ES aplinkos politika, žiedinė ekonomika, Europos Parlamento sprendimai”

Domantas Tracevičius, VšĮ “Žiedinė ekonomika”

Ilona Golovaciova, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Pramone 4.0 skyriaus vedėja “Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyvos žiedinės ekonomikos srityje”

Agne Bagočiūtė, Aplinkos ministerijos viceministė, “Pramonės transformacija, įgyvendinant vienkartinio plastiko naudojimo ribojimo direktyvos reikalavimus”

Arūnė Andrulionienė,Viešųjų pirkimų tarnybos Metodinės pagalbos skyriaus vyresnioji patarėja, “Viešieji pirkimai ir žiedinė ekonomika”

Giedre Ramanauskiene, Inovacijų analizės ir politikos departamento vadovė, “EKO inovacijos verslo akimis”

Per Møller, Head of Symbiose & Symbiosis Center Denmark, Success Story: Industry Symbiosis in Denmark 

Werner Bosmans, DG Environment, A European Strategy for Plastics in the circular economy

 

 

ARTIMIAUSI RENGINIAI

No results found.

FACEBOOK