Lietuva, siekdama būti pažangia valstybe ir kurti žiniomis grįstą ekonomiką, buvo išsikėlusi tikslą iki 2020 m. išlaidas MTEP padidinti iki 1,9 proc. nuo BVP. Vis dėlto 2016 m. šis rodiklis siekė vos 0,74 proc. ir buvo beveik tris kartus mažesnis už 2 proc. viršijantį ES vidurkį.  Tikslas 2020 m. pasiekti 1,9 proc. finansavimą moksliniams tyrimams atrodo nepasiekiamas, nebent įvyktų panašus susitarimas, kokį pavyko pasiekti dėl finansavimo krašto apsaugai, teigiama MOSTA pristatytoje Lietuvos mokslo, studijų ir inovacijų būklės apžvalgoje.

„Akivaizdu, kad reikia kelti kokybės kartelę ir stiprinti verslo ir mokslo bendradarbiavimą. Būtina galvoti apie tai, kaip užtikrinti stabilų mokslo finansavimą. Puikus pavyzdys yra JAV, kur valstybės finansuoti mokslu grįsti sprendimai vėliau persikėlė į platesnius vandenis, buvo pritaikyti ir atėjo į rinką, sukurdami valstybei didelę pridėtinę vertę. Todėl labai svarbu kalbėti ir apie kasdienį bendradarbiavimą“, – teigia Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis.

Pasak R. Dargio, nuolat girdime kalbas, kad verslas yra silpnas ir Lietuvoje dominuoja žemos pridėtinės vertės produktų kūrimas: „Manau, kad galime pakeisti šią situaciją, bet fundamentinė bėda yra mūsų nesusikalbėjimas, vienas kito negirdėjimas – mokslas yra susikoncentravęs į „straipsninį mokslą“, bet ne į „aktualinį mokslą“, kuris užtikrintų produktų kūrimą ir jų pritaikomumą. Pritaikomumas turėtų būti vienas iš kriterijų ir priimant sprendimus dėl finansavimo, nes tik taip galime tikėtis proveržio ir aukštos pridėtinės vertės produktų kūrime. Galimybių yra tikrai daug, turime tam potencialą, bet reikia galvoti apie sistemos ir strategijos sukūrimą, nes verslas turi labai daug iššūkių – investicijos, rinkos ir t.t., todėl natūralu, kad dėmesio moksliniams tyrimams ir bendriems darbams stokojama“.

Verslas jau ne pirmus metus pabrėžia, kad būtina sukurti efektyvią paskatų sistemą. Ketvirtosios pramonės revoliucijos iššūkiai jau dabar verčia įmones didelį dėmesį skirti technologiniam atsinaujinimui, inovacijoms ir bendradarbiavimui su mokslu. Ir erdvės bendradarbiavimui yra daug, ypatingai galvojant apie aukštos pridėtinės vertės produktus, kuriuos galima pasiūlyti užsienio rinkoms, bet stokojama sisteminio ir strateginio planavimo tiek iš verslo, tiek iš mokslo pusės.

Verslo įmonių investicijos į MTEP perpus atsilieka nuo ES vidurkio. 2016 metais Lietuvos verslo sektoriaus investicijos į MTEP sudarė 36 proc. visų Lietuvos investicijų, o ES investicijų į verslo sektorių vidurkis yra 65 proc.

2016 m. verslo sektoriuje daugiausia lėšų MTEP skyrė mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos (50,3 mln. Eur), kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių (8,2 mln. Eur), kompiuterių programavimo, konsultacinės ir susijusios veiklos (5,9 mln. Eur), finansinės ir draudimo veiklos (4,9 mln. Eur), chemikalų ir chemijos produktų gamybos (4,3 mln. Eur) ir variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamybos (3,7 mln. Eur) įmonės.

Didelės įmonės, kuriose dirba 500 ir daugiau darbuotojų, skyrė 11,7 proc. (12,1 mln. Eur) visų MTEP išlaidų verslo sektoriuje. Nors mažų ir vidutinių įmonių (nuo 10 iki 49 darbuotojų) tarp MTEP veiklą vykdžiusių yra daugiausia (42,6 proc. visų MTEP vykdytojų verslo sektoriuje), jų išlaidos MTEP sudaro tik 26,4 proc. Verslo sektoriuje MTEP veikloje dalyvavo 3,9 tūkst. darbuotojų, iš jų 328 – tyrėjai, turintys mokslo laipsnį.

Naujausioje Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (‪‎MOSTA) apžvalgoje nurodoma, kad mokslinių tyrimų paramos programos „Horizontas 2020“ finansavimu Lietuva naudojasi kukliai. Pagal gautą absoliutų finansavimą (32 mln. Eur) Lietuva yra priešpaskutinė, mažesnį finansavimą yra gavusi tik Malta. Vertinant gauto finansavimo santykį su BVP, Lietuva yra trečia nuo galo ir iki šiol yra gavusi 0,08 proc. BVP siekiantį finansavimą. Mažesnį santykinį finansavimą yra gavusios tik Lenkija ir Rumunija. Dauguma programos „Horizontas 2020“ dalyvių yra iš universitetų (76), smulkių ir vidutinių įmonių (60), viešųjų įstaigų (30). Pagal EK finansinės paramos dalį programos „Horizontas 2020“ projektuose didžiausią finansavimą iki šiol gavo smulkios ir vidutinės įmonės (12,64 mln. Eur), universitetai (12,51 mln. Eur), viešosios įstaigos (3,68 mln. Eur).

„Verslas ir mokslas turi veikti aktyviau ir kartu. EK pristatyta finansinė perspektyva ateinantiems 7 metams išskirtinį dėmesį skiria inovacijų ir technologijų stiprinimui. Numatyti instrumentai atveria puikias galimybes Lietuvos pritaikomojo mokslo projektų finansavimui, tačiau privalome išmokti dirbti kartu konkuruojant dėl finansavimo su kitų šalių mokslo ir studijų institucijomis bi verslo subjektais koncentruoti. Tam būtinai turi būti priimti sprendimai, padėsiantys sustiprinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą. Kol kas Lietuvos mokslo slėniai yra nepakankamai našūs ir nesugeba išnaudoti suteiktų galimybių, o mokslo ir verslo bendradarbiavimas nesukuria tokios pridėtinės vertės kaip Nyderlanduose, Suomijoje ar kitur. Mokslo pritaikomumo klausimas turėtų tapti prioritetiniu ir ministerijų lygmenyje, nes tai yra esminė mūsų šalies konkurencingumo prielaida“, – pabrėžė LPK prezidentas.

ARTIMIAUSI RENGINIAI

FACEBOOK