Beveik tris dešimtmečius gyvename demokratinėje valstybėje. Prieš penkerius  metus buvo pakeisti įstatymai ir suteikta teisė tiesiogiai rinkti ne tik savivaldybių tarybų narius, bet ir miestų bei rajonų merus. 2015 m. pirmieji tiesioginiai mero rinkimai buvo tarsi brandos testas mūsų visuomenei. Deja, mūsų bendruomenė galimybe išreikšti savo valią  pasinaudojo labai pasyviai – pirmajame ture dalyvavo 47,17 proc., antrajame – 38,73 proc. rinkėjų. Toks abejingumas aiškinamas tuo, kad dar nesuprantame, jog dalyvaudami savivaldos rinkimuose piliečiai patys priima savo rajono ar miesto ateitį lemiančius sprendimus. Nors 80 proc. problemų sprendžiama savivaldybėse, gyventojai labai pasyviai dalyvauja vietos reikalų tvarkyme, nes daugelis nežino savo, kaip vietos gyventojo, teisių, o vietos valdžia neskuba skatinti žmonių įsitraukti į savivaldos veiklą.

Viešojoje erdvėje vyksta daug diskusijų apie prezidento ir parlamento rinkimus, o savivalda palikta podukros vietoje. Politinėms partijoms savivalda įdomi tik kaip turnyro lentelė, kuria jie gali pasidemonstruoti, kiek mero postų ir tarybos narių vietų „paėmė“. Nekalbama su visuomene apie tai, kad kiekvieno pareiga yra dalyvauti valstybės valdyme, kuris prasideda nuo žemiausios pakopos – savivaldos. Kol kas labai gležnas ir supratimas, kad aktyviai reikšdami savo nuomonę, piliečiai turi daugiau galimybių išspręsti savo problemas ir pagerinti savo pačių gyvenimo kokybę, o įsitraukę į savivaldos procesus garantuotų skaidresnius sprendimų priėmimus.

Daug važinėdamas po regionus, kalbuosi su žmonėmis: ką jie galvoja apie savivaldos rinkimus, kaip jie renkasi mero, už kurį ketina balsuoti, kandidatūrą. Dažniausiai girdžiu tuos pačius atsakymus:  „patinka-nepatinka“, „nežinau“, „o ir koks skirtumas – visi jie vienodi“. Akivaizdu, kad žmonės pavargo nuo aptakių pažadų, nes tradiciškai yra prisistatoma nieko nesakančiais gražiais šūkiais ir  vizijomis, bet nekalbama apie konkrečių problemų sprendimo būdus. Beje, ir pačių bendruomenių lūkesčiai nėra konkretūs. Periferijoje vis dar laukia ateinančių stebukladarių, kurių investicijos išspręs visas problemas: dings nedarbas, pakils atlyginimai, atsiras naujos darbo vietos, miestas taps traukos centru išvažiavusiems.

Periferijoje vis dar laukia ateinančių stebukladarių, kurių investicijos išspręs visas problemas: dings nedarbas, pakils atlyginimai, atsiras naujos darbo vietos, miestas taps traukos centru išvažiavusiems.

Bet joks pranašas, atėjęs į rajoną ar miestą, jų problemų neišspręs. Sunku įsivaizduoti, kad kas nors atvažiavęs „iš šono“ galėtų tiksliai nurodyti judėjimo kryptį. Daug kas yra pačių žmonių rankose. Aš įsitikinęs, kad kiekviename mieste yra  žmonių, kurie gali sukurti ir padaryti daugiau nei daroma dabar. Rajonuose matome nemažai žmonių, gebančių tvarkytis savo ūkiuose, bet bendruomenės lygmenyje, kur turi koncentruotis visa judėjimo jėga, procesai dar yra brendimo stadijoje. Tikiu, kad rajoną pakelti ir parodyti ateitį gali tik tikrieji lyderiai, kurių yra kiekviename rajone.

Jau turime rajonus ir miestus, kuriuos galime pristatyti kaip sėkmės istorijas, nes jie sugebėjo per pastaruosius 4 metus su savo tikslingai ir energingai veikiančiais lyderiais procesus pastatyti ant teisingų bėgių ir leisti jiems judėti pirmyn. Nėra paslapties – tai daro lyderiai, kurie mato toliau už horizonto ir nebijo priimti sprendimų. Lyderiai, kurie geba pamatyti savo ir savo bendruomenės stipriąsias ir silpnąsias puses bei savo energija užkuria žmones veikti kartu. Labai svarbu pagalvoti, ar žmogus, už kurį ketinama balsuoti, gebės užtikrinti pačios savivaldos institucijų efektyvią veiklą, suburti aplink save profesionalus ir  jiems suformuluoti tikslus, kuriuos būtina pasiekti.

Kalbėdami apie rajono ar miesto ateitį neturime pamiršti vietinės valdžios kompetencijų ir gebėjimų stiprinimo klausimų. Miesto ateitis stipriai priklauso nuo to, ar savivalda geba efektyviai dirbti, o tai viena iš privalomųjų sąlygų miestui klestėti. Gebėjimas išnaudoti technologinius pokyčius, kurie siūlo labai daug naujų IT sprendimų, ir juos taikyti savo darbe, kad savivalda priimtų greitus ir kompetentingus sprendimus. Technologijos dabar yra proveržio galimybė kiekvienam miestui ir rajonui. Skaitmenizuoti paslaugas yra vienas iš svarbiausių dalykų, nes tai užtikrina efektyvų veikimą ir kokybę.

Kai kalbame apie būtinas sąlygas regionų klestėjimui, visada minime verslo paslaugų ir infrastruktūros gerinimą – dėmesys šiems klausimams turi būti nuolatinis. Dabar tradiciškai didelį dėmesį skiriame užsienio investicijoms, bet pamirštame vietinį verslą, o juk labiausia už savo regioną serga tie, kurie čia gimę ir užaugę, kurie čia augina savo įmones, turi glaudų ryšį su žmonėmis. Dėmesys lietuvių įmonėms rezultatą gali duoti ženkliai greičiau.

Svarbu nepamiršti, kad jokie pokyčiai nevyksta be verslo, švietimo ir savivaldos bendradarbiavimo. Jeigu norime išlaikyti tempą ir lyderiauti, būtina žengti koja kojon su pokyčiais, o tai įmanoma tik turint efektyviai veikiančią žmonių perkvalifikavimo ir kompetencijų atnaujinimo sistemą, rajono ar miesto interesus atliepiantį švietimo įstaigų tinklą. Akivaizdu, kad dabartinių technologinių pokyčių eroje visi turime keistis, matyti, kas vyksta aplink mus ir pasaulyje, priimti pokyčius, prisitaikyti prie jų, o ne kovoti su jais. Lyderiai turi paaiškinti žmonėms pokyčių svarbą taip, kad žmonės suvoktų, kodėl reikia keistis ir kodėl negalima tiesiog sėdėti ir laukti, kol kažkas jais pasirūpins.

Atliepimas pokyčiams ir vietos lyderių gebėjimas pritraukti veiklius ir kūrybingus žmones gali duoti neįtikėtinų rezultatų. Šiandien žmonės juda ten, kur yra sąlygos veikti, ir sukurta kūrybinga aplinka. Svarbiausia yra aplinka ir sąlygos veikti, o ne geografinė nuoroda, nes šiandieninės komunikacijos leidžia gyvenant bei dirbant kad ir atokiausiame Lietuvos kampelyje, siūlyti savo produktus ir paslaugas visam pasauliui. Žmonių, turinčių idėjų yra, tik reikia sukurti ekosistemą juos pritraukti.

Dažnai mes pamirštame, kad po stovinčiu akmeniu vanduo neteka. Kad vienas ar kitas rajonas ar miestas pasidarytų kažkam įdomūs – tai visų pirma vietos lyderių ir ten gyvenančių žmonių rūpestis. Turime suprasti, kad niekas neatvažiuos, nepaklos idėjų ir investicijų po kojomis. Patys lyderiai turi medžioti investuotojus, kūrybingus žmones, įveiklinti vietos bendruomenes. Klausimas, kaip idėjas paversti kūnu, yra visos bendruomenės darbas. Už bendruomenę niekas nenuspręs, ką daryti.

Klausimas, kaip idėjas paversti kūnu, yra visos bendruomenės darbas. Už bendruomenę niekas nenuspręs, ką daryti.

Galimybių yra labai daug, tik reikia atsisakyti inertiškumo  ir pagaliau žengti keletą pirmų žingsnių – ateiti balsuoti, kritiškai įvertinti iki šiol nuveiktus darbus. Paradoksalu, bet turime ne vieną ir ne du vietos lyderius, kurie  savo postuose išbuvo vos ne ketvirtį amžiaus, o rezultatas? Kaip skelbia  Vilniaus politikos analizės instituto savivaldybių gerovės indeksas, ilgaamžius merus turinčios  savivaldybės užima 20 paskutinių indekso vietų. O kas gali pakeisti šią situaciją? Tik patys gyventojai, atsisakę inertiškumo ir baimės, kad gali būti dar blogiau.

Visi žinome posakį, kad jeigu svajoji laimėti milijoną, reikia bent jau nusipirkti loterijos bilietą. Taigi jei nori permainų savo mieste ar rajone, pirmiausia ateik balsuoti, kritiškai įvertink kandidatų pažadus ir galimybes. O svarbiausia, ir po rinkimų neužsidaryk savo kieme. Nėra nieko pavojingesnio už bendruomenės abejingumą ir pasyvumą, nes tai griauna mūsų demokratiją iš vidaus. Juk jeigu į rinkimus ateina mažiau nei pusę rinkėjų, tai reiškia, kad valstybės likimą sprendžia mažuma, o valdžiai sukuriame prielaidas manyti, kad su piliečiais galima nesiskaityti.

ARTIMIAUSI RENGINIAI

29 Mar

Diskusija: „Europos...

  • Diskusija: „Europos Parlamento rinkimai 2019: ko tikisi ir siekia Lietuvos verslas?“

FACEBOOK