Dabartiniai gamybos būdai ir technologijos šviesmečiais skiriasi nuo pirmosios pramonės revoliucijos įvykdytų perversmų. Paradoksas, bet mūsų nūdienos ekonomikos nebespėja su technologiniais pokyčiais. Iššūkių vis daugėja – idėjų trūkumas, investicijos į mokslinius tyrimus ir plėtrą  bei jų pritaikomumas,  didėjanti atskirtis tarp technologijoms reikalingų kompetencijų ir žmonių turimų įgūdžių, globali konkurencija, reikalaujanti vis aukštesnio produktyvumo lygio.

Lietuvoje produktyvumas auga vangiai dėl kelių priežasčių: griežto darbo rinkos reguliavimo ir neoficialių darbo santykių bei įgūdžių neatitikimo didinant našumą, kuris, beje, vis dar gerokai mažesnis nei EBPO vidurkis, o pastaraisiais metais jo augimas dar sulėtėjo. Nuo 2009-ųjų antrosios pusės iki 2013-ųjų Lietuvos darbo rinkos produktyvumas augo sparčiau nei atlyginimai. Tačiau prieš trejus metus tendencija pasikeitė, o apie numatomas jos neigiamas pasekmes pirštu jau kurį laiką baksnoja vietos ir užsienio ekspertai.

Dabar nepraleidžiame progos pasidžiaugti, kad Lietuvos ekonomika auga, nedarbas mažėja, atlyginimai didėja. Tačiau yra ir kita pusė – įmonėms pagaminti tą patį prekių ar paslaugų kiekį tampa vis brangiau. Tai reiškia, kad neaugantis produktyvumas jau netolimoje ateityje gali neigiamai paveikti verslo konkurencingumą. Tokioje situacijoje įmonės paprastai svarsto tik kelis galimus kelius: stabdyti algų kėlimą ir rizikuoti netekti reikiamų darbuotojų, arba kelti paslaugų ir produkcijos kainas.

Dar vienas, bet ilgalaikės strategijos reikalaujantis kelias yra produktyvumo didinimas. Dažnu atveju įsivaizduojame, kad šį kausimą galime išspręsti tik investavę į naują techniką ar technologijas. Bet nepamirškime, kad būtina investuoti ir į žmones, kad jie gebėtų  pasinaudoti technologinėmis žiniomis. Dabar susiklostė paradoksali situacija – šiemet pradžioje išaugo ne tik bedarbių, bet ir  laisvų darbo vietų skaičius. Vadinasi, įmonės pasirengusios priimti daugiau darbuotojų, bet trūksta turinčių reikiamų kvalifikacijų žmonių.

Dauguma įmonių, didindamos produktyvumą ir spręsdamos darbuotojų trūkumą, jau ne vienerius metus investuoja į technologinį atsinaujinimą. Bet kol kas dažna jų pamiršta ir neišnaudoja turimo reikšmingo turto – jų kaupiamų duomenų. Įmonės per savo veiklos metus sukuria ir sukaupia milžinišką duomenų bazę, tačiau dažnu atveju neišnaudoja šio turimo potencialo  dėl mažų savo IT pajėgumų ir šios srities specialistų trūkumo. Dabartinės siūlomos technologijos ir metodai,  sparčiai besivystančios analizės galimybės įmonėms suteikia naujus būdus optimizuoti procesus.  Tai reiškia ir prieigą prie duomenų,  ir naudojimąsi jais, o taip pat produktų ir patirties atnaujinimą – pasaulį, kuriame viskas nuolatos pritaikoma ir tikslinama.

Dėl naujausių didelių duomenų saugojimo galimybių ir  analizės naujovių dirbtinis intelektas  jau padarė  didelę pažangą gerinant gamybos aplinką  ir procesus. Tai suteikia naujas galimybes ir įmonių vadovams priimti greitus bei labiau pagrįstus verslo sprendimus. Tarptautinė vadybos konsultavimo įmonė „McKinsey” nustatė, kad pramoninės įrangos nuspėjamoji techninė priežiūra, naudojant dabartines dirbtinio intelekto galimybes, gali sumažinti kasmetines techninės priežiūros išlaidas 10 proc., o prastovas – iki 20 proc.

Technologinė pažanga ir duomenų analizė atveria dar ir galimybes hyper personalizuotai gamybai. Tai reiškia, kad įmonės gali pereiti į kitą lygmenį, pritaikydamos produktus ir paslaugas individualiems vartotojams.  Neseniai atlikto tyrimo duomenimis, 20 proc.  vartotojų teigė, kad jie yra pasirengę  sumokėti 20 proc. priemoką už individualizuotus produktus ar paslaugas.

Galimybė naudotis daugialypiais duomenų šaltiniais – asmeniniais, pramonės, gyvenimo būdo ir elgsenos – ir jų analizė paslaugų ir produktų pardavėjams suteikia beveik realiuoju laiku duomenis apie žmogaus pirkimo įpročius ir jo poreikius, kuriais remiantis priimami rinkodaros ir pardavimo sprendimai.

Akivaizdu, kad dabar turime daugiau galimybių nei gebame išnaudoti. Bet kad pasinaudotume šio technologinio proveržio vaisiais, pirmiausia turime suvokti jų kuriamą pridėtinę vertę ir įvertinti, kokių naujų žinių ir įgūdžių turime įgyti patys.  Tarptautiniai ekspertai jau prieš kelerius metus pateikė rekomendacijas daugiau investuoti į žmogiškąjį kapitalą: didinti švietimo sistemos atitiktį darbo rinkos poreikiams, gerinti mokymo kokybę, skatinti suaugusiųjų mokymąsi. Be kita ko rekomenduojama gerinti naujų technologijų diegimo įsisavinimą visuose ekonomikos sektoriuose, gerinti inovacijų politikos koordinavimą. Be abejonės, kad čia reikalingas bendras – verslo, švietimo įstaigų ir valdžios institucijų – kryptingas darbas, nes pavieniai atskiri žingsniai tikrai negali pasitarnauti taip reikalingai sparčiai pažangai.

Apie visa tai ir kalbėsime Metų ekonomikos forume  „Inovacijų proveržio ir produktyvumo raktas: verslo kišenėje ar mokslo laboratorijoje?“ lapkričio 6 d.

ARTIMIAUSI RENGINIAI

FACEBOOK