Lpk Logo Lt

R.Dargis: „2015-ieji Lietuvos pramonei bus naujų rinkų atradimo metai“

2014 12 04

Pirmadienį Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) organizuotame Metų ekonomikos forume LPK prezidentas Robertas Dargis pabrėžė, kad 2015-ieji Lietuvos pramonei bus naujų rinkų atradimo metai – tai bus pagrindinė kitų metų šalies verslo veiklos kryptis.

Jis pažymėjo, kad persiorientavimas į naujas rinkas gali lemti sumažėjusį įmonių pelną: „Rusijos ekonomikos problemos ir visos sankcijos, neatsigaunanti Europos rinka neabejotinai atsiliepė mūsų ekonomikai. Keliame klausimą, kas bus didysis kitų metų atradimas. Ėjimas į kitas rinkas visada susijęs su agresyvumu, reikės gal ir nuleisti kainas, mažės pelnas, bet tai bus kelias, kuriuo eis Lietuvos bendrovės, ypač eksportuojančios“.

Rusijos ekonomikos problemos ir visos sankcijos, neatsigaunanti Europos rinka neabejotinai atsiliepė mūsų ekonomikai. Keliame klausimą, kas bus didysis kitų metų atradimas. Ėjimas į kitas rinkas visada susijęs su agresyvumu, reikės gal ir nuleisti kainas, mažės pelnas, bet tai bus kelias, kuriuo eis Lietuvos bendrovės, ypač eksportuojančios.

Anot R. Dargio, naujų rinkų kryptys jau pradėjo ryškėti šiemet ir kiti metai parodys, ar tinkamai buvo pasirinkta. „Geopolitiniai neramumai lems mūsų eksportą ir kryptis. Lietuvos eksporto žemėlapyje įsivyraus struktūriniai pokyčiai. Ieškosime naujų galimybių Kinijoje, Pietryčių Azijoje, Artimuosiuose Rytuose. Tam reikės sutelktų tiek verslo, tiek valdžios pastangų“, – kalbėjo LPK vadovas.

R. Dargio teigimu, kiti metai taip pat bus svarbūs tuo, jog šalis įsives eurą, be to, bus pradėta panaudoti naujo Europos Sąjungos (ES) biudžeto parama.

LPK vadovas kalbėjo, kad dėl neapibrėžtos geopolitinės padėties gyventojai atsargiai vertina ateitį ir jaučiasi nesaugūs, todėl taupo, o tai lėtina pardavimą ir mažina valstybės pajamas. „Tai ne tik Lietuvos klausimas, nes, kiek man teko kalbėti, ir Vokietijoje, ir Danijoje žmonės labai atsargiai vertina perspektyvą ir, natūralu, nori pataupyti pinigų juodai dienai. Kaip tai veikia ekonomiką? Vienareikšmiškai – lėtėja prekyba, lėtėja valstybės pajamos. Dabar didysis rūpestis, kaip paleisti vartojimo variklį“, – kalbėjo R. Dargis. Jis pridūrė, kad visos ES ekonomikos efektyvinimo planai priklausys nuo vartojimo aktyvumo, todėl politikų pareiga esą mažinti grėsmes, normalizuoti situaciją, kad atsirastų didesnis pasitikėjimas rytdiena ir kelerių metų perspektyva.

Kai kurie ekonomistai forume perspėjo, kad Lietuvos ūkio augimas kitais metais gali sulėtėti iki 2 procentų. Blėstanti nekilnojamojo turto rinka, Rusijos sankcijos gali lemti, jog pasitvirtins pesimistinės ūkio prognozės. Anot jų, augimą turėtų palaikyti pramonė, tačiau žemyn temps prastėjantys lūkesčiai bei transporto ir logistikos verslas.

„Ateinančių metų biudžetas suplanuotas žiūrint nuo išlaidų pusės, matome daug įsipareigojimų – pensijų didinimas, išlaidos krašto apsaugai. Problema ta, kad 2015 metai yra scenarijų metai. Galima sulaukti plataus scenarijų spektro, kai optimistinė prognozė sutaptų su Finansų ministerijos prognoze, bet blogasis variantas gali lemti apie 2-3 kartus lėtesnį bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą. Gali būti, kad kitų metų pabaigoje džiaugsimės, jei turėsime 2 proc. BVP augimą“, – Metų ekonomikos forume sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Finansų eksperto Rimanto Rudzkio teigimu, planuojant kitų metų biudžetą reikia geriau išanalizuoti, ar išliks šiemet šalies ūkį į priekį tempę veiksniai. „Planuojant biudžetą, deja, yra įprasta atsispirti nuo esamų skaičių. Bet reikėtų gilesnės analizės, kas tuos skaičius užtikrino, ar kitais metais ekonomikos augimas sugebės išsilaikyti. Reikia pažiūrėti, iš kokių resursų augome, ar jie išliks kitais metais. Esu linkęs tikėti, kad pramonė gerai atrodys ir kitąmet, bet dėl kitų resursų esu linkęs abejoti“, – konferencijoje kalbėjo R. Rudzkis.

Planuojant biudžetą, deja, yra įprasta atsispirti nuo esamų skaičių. Bet reikėtų gilesnės analizės, kas tuos skaičius užtikrino, ar kitais metais ekonomikos augimas sugebės išsilaikyti. Reikia pažiūrėti, iš kokių resursų augome, ar jie išliks kitais metais. Esu linkęs tikėti, kad pramonė gerai atrodys ir kitąmet, bet dėl kitų resursų esu linkęs abejoti.

Anot jo, nemažą dalį pajamų šalies ekonomikai užtikrino prekių perpardavimas, kurio geopolitinė rizika kol kas nepalietė. „Vis dėlto jei geopolitinė rizika toliau aštrės, prarasime tą pajamų šaltinį. Kitas šaltinis buvo geri lūkesčiai ir Europos Sąjungos parama. Kitąmet ES parama nesumažės, ji pradės mažėti tik nuo 2016 metų. Geri lūkesčiai šiemet gaivino statybos sektorių, tačiau dabar nekilnojamojo turto rinka blėsta. Kitąmet statybos suminio augimo nesitikiu, nes renovacijos plėtrą atsvers blogesni verslo lūkesčiai ir štilis gyvenamosios paskirties statybose“, – sakė R.Rudzkis. Jo teigimu, kitąmet, nors Rusijos rinka iš dalies prarasta, šalies pramonė turėtų išlaikyti augimą, tačiau nuosmukį patirs logistika ir transporto sektorius.

Susijusios naujienos

E. Stonkutė: Kinijos iššūkis Europai

2024 03 27
Egle Stonkute 2 Scaled 1

V. Janulevičius: Laiškas Lietuvos biurokratams

2024 03 26
Dsc 3767

V. Janulevičius: Du scenarijai, arba kodėl šį pavasarį mu...

2024 03 21
Eugene Zhyvchik Utcj1rkzsxo Unsplash
Archyvas, Azija, Eksportas, ES, Kinija, pramonė, Pranešimai žiniasklaidai, Rusija, Visos naujienos"}],"exclude_current_post":true,"useQueryEditor":true,"signature":"9874198ac12149bb29a3740491eeb18e","user_id":2,"time":1711471143,"lang":"lt","post__not_in":[4115],"category_name":"Naujienos","tag":"Archyvas, Azija, Eksportas, ES, Kinija, pramon\u0117, Prane\u0161imai \u017einiasklaidai, Rusija, Visos naujienos","paged":1}" data-page="1" data-max-pages="504">

Įrašykite paieškos frazę: