Gegužės 16 d. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) organizuotame konsultaciniame posėdyje buvo aptarti Žiedinės ekonomikos paketo klausimai –  šio paketo uždaviniai ir jų įgyvendinimo eiga Europos Sąjungoje ir Lietuvoje, Lietuvos pozicija svarstant Žiedinės ekonomikos paketą ir esama situacija. Posėdyje dalyvavęs Europos Komisijos Aplinkos generalinio direktorato direktorius Žaliajai ekonomikai Kęstutis Sadauskas ir Aplinkos ministerijos viceministras Mindaugas Gudas pristatė planuojamus pakeitimus ir atsakė į klausimus.

„Žiedinės ekonomikos įgyvendinimo būtinybė, primiausia,  yra demografinė, nes resursai, kurie yra panaudojami dabar jau ženkliai viršija (1,5 karto) turimus žemės išteklius. Pačios ES priklausomybė nuo žaliavų taip pat yra paskata priimti tam tikrus sprendimus. Žaliavos sudaro didelę pramonės išlaidų dalį –  vidutiniškai 30-50 proc. visų išlaidų sudaro žaliavos, kas reiškia, kad Europos konkurencingumas priklauso nuo žaliavų kainų. Akivaizdu, kad Žiedinės ekonomikos paketo įgyvendinimas išspręs labai daug aplinkosauginių klausimų,“ – sakė EK atstovas Kęstutis Sadauskas.

Pasak jo, Žiedinė ekonomika atveria dideles galimybes – konservatyviais skaičiavimais,  įgyvendinus ES žiedinės ekonomikos paketą būtų užtikrintas tvarus augimas ir darbo vietų kūrimas, kas BVP padidintų 7 proc., o verslas sutaupytų kasmet 600 mlrd. eurų.  EK skaičiuoja, kad įgyvendinant Žiedinės ekonomikos paketą atliekų tvarkymo srityje būtų sukuriama 170 000 naujų darbo vietų.

EK atstovo teigimu, įgyvendinus EK siūlomą Žiedinės ekonomikos paketą, CO2  iki 2035 m. būtų sumažintas 600 mln. tonų. EK išskiriami prioritetiniai sektoriai: plastikas, maisto atliekos, kritinės žaliavos, statybos ir griovimo atliekos, biomasė ir bioproduktai. Gamyboje didelis dėmesys bus skirimas ekodizainui (produktų patvarumas, pataisomumas ir perdirbimas) , geriausių technologijų naudojimui.

Buvo pabrėžta, kad Lietuva turi investuoti į atliekų rūšiavimą – yra didžiulės galimybės plėstis perdirbimo pramonei, kuri kurs ir papildomas darbo vietas. Reikia atsakingai žiūrėti į deginimo pajėgumų vystymą, taip pat yra būtina įvertinti deginimo pajėgumų optimalų panaudojimą regioniniame kontekste.

EK atstovo pristatytos rekomendacijos Lietuvai:

  • Gerinti atskirą atliekų surinkimą jų susidarymo vietoje: popierių, stiklą, metalą, plastiką bei bio-atliekas;
  • Didinti perdirbimo pajėgumus;
  • Mokesčiai/rinkliavos už sąvartynus ir deginimą siekiant skatinti perdirbimą. Pajamos – remti atskirą atliekų surinkimą;
  • Vengti investicijų, kurios sąlygotų pernelyg aukštus pajėgumus neperdirbamoms atliekoms (energijos atgavimo, mažų pajėgumų MBA).

Posėdyje dalyvavęs Aplinkos ministerijos viceministras M.Gudas pabrėžė, kad Lietuvos tikslai yra labai ambicingi. Kalbėta apie tai, kad bus siekiama inovacijų plėtros, siekiant kuo efektyvesnio antrinių žaliavų panaudojimo.

Daugiau informacijos:

·        K.Sadausko skaidrės “Žiedinė ekonomika”

·        M.Gudo skaidrės “Žiedinės ekonomikos paketas. Lietuvos pozicija“

Žiedinės ekonomikos paketas plataus užmojo žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinys, kuriuo Europos verslo įmonėms ir vartotojams siekiama padėti pereiti prie stipresnės žiedinės ekonomikos, kurioje ištekliai bus naudojami tausiau. EK pasiūlyti veiksmai padės sukurti uždarą produktų gyvavimo ciklą, nes bus perdirbama daugiau atliekų ir medžiagos bus naudojamos pakartotinai, o tai duos naudos tiek aplinkai, tiek ir ekonomikai. Šie planai užtikrins, kad visos žaliavos, produktai ir atliekos būtų panaudojami maksimaliai ir iš jų gaunama maksimali vertė, o drauge bus skatinama taupyti energiją ir mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Pasiūlymai taikomi visam gyvavimo ciklui: nuo gamybos ir naudojimo iki atliekų tvarkymo ir antrinių žaliavų rinkos.

ARTIMIAUSI RENGINIAI

15 Gruodis

Konkurso “Lietu...

  • Konkurso “Lietuvos metų gaminio 2017” nugalėtojų apdovanojimas

FACEBOOK