Šiandien Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vadovybė susitiko su  Lietuvoje išrinktais Europos Parlamento nariais 2019-2024 m. politiniam laikotarpiui. Susitikime pristatyti klausimai, kurie yra aktualūs Lietuvos ir visos Europos pramonės bei verslo bendruomenei, aptartos būsimo bendradarbiavimo formos.

„Lietuvos pramonė ir verslas siekia stiprios ir vieningos Europos Sąjungos, kuri būtų įtakinga globali veikėja, lyderė inovacijų, skaitmeninimo ir tvarumo srityse, ekonomiškai ir socialiai darni ir veiksminga, sugebanti sparčiai reaguoti į iššūkius, priimti sprendimus ir spręsti iškylančias problemas”, – susitikime pažymėjo LPK prezidentas Robertas  Dargis.

Susitikime pabrėžta, kad Lietuvos įmonės svariai prisideda prie šalies ekonominio ir socialinio augimo, skatina technologinę pažangą, ekonomikos ir visuomenės skaitmeninimą, prisiima atsakomybę ir investuoja į klimato kaitos mažinimo, energetinio efektyvumo, maisto saugos ir sveikatos apsaugos priemones bei kitas visuomenei svarbias sritis. Tačiau tam, kad pramonė ir verslas galėtų sėkmingai atlikti šį svarbų vaidmenį visuomenėje, būtina kurti verslui palankią aplinką.

Pasak LPK prezidento, apie 80 procentų visų teisės aktų, reguliuojančių  įmonių veiklą, yra priimama ES lygiu, o Europos Parlamentui tenka ypatingas vaidmuo ES teisės aktų priėmimo procese, labai svarbu, kad Europos Parlamento nariai palaikytų atvirą dialogą su šalies pramonės ir verslo bendruomene, identifikuojant su europiniu reguliavimu susijusias galimybes bei rizikas, kas ženkliai prisidėtų prie Lietuvos interesų bendro atstovavimo sėkmės.

LPK atstovai atkreipė dėmesį, kad ne tik verslui, bet ir kiekvienam Lietuvos gyventojui labai svarbu, kad jo interesai būtų atstovaujami, priimant bendrus visai Europai reguliacinius sprendimus. Deja,  iš 11 Lietuvos atstovų, esančių dabartiniame Europos Parlamente, nei vieno jų nėra tarptautinės prekybos, biudžeto, ekonomikos ir pinigų politikos, vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos, vystymosi komitetuose. Išreikšta viltis,  kad situacija pasikeis ir naujai išrinkti Europos Parlamento nariai, priimdami sprendimus dėl dalyvavimo komitetų veikloje, plačiau ir atsakingiau pažvelgs į visą Lietuvos interesų paletę.

LPK atstovai  paragino EP narius pasirinkti darbą politinėse grupėse, komitetuose,  pakomitečiuose, delegacijose ir kt., susijusiuose su ekonomika, pramone ir verslu: tarptautinės prekybos, pramonės, mokslinių tyrimų bei energetikos, vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos, transporto ir turizmo, užimtumo ir socialinių reikalų, ekonomikos ir pinigų politikos, regioninės plėtros klausimais.

Susitikime atkreiptas dėmesys į Lietuvos ir visos Europos pramonei bei  verslo bendruomenei svarbius klausimus, kurių sprendimai gali turėti lemiamos reikšmės ekonominei bei socialinei ES bei Lietuvos raidai:

  • ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas pramonei, generuojančiai 2/3 ES eksporto, įdarbinančiai apie 45 mln. žmonių, investuojančiai ir kuriančiai bei vystančiai Europos technologinę pažangą;
  • būtina parengti išsamią ir ilgalaikę ES pramonės politikos strategiją iki 2030 m., atsižvelgiant į geopolitines ir pasaulinės ekonomikos tendencijas, sudarant Europos pramonės įmonėms sąlygas stiprinti konkurencingumą, technologiškai augti bei stiprėti, kartu numatant konkrečių veiksmų planą pramonės politikos strategijai įgyvendinti;
  • siekiant užtikrinti integruotą pramonės politikos įgyvendinimą, skiriant Europos Komisijos pirmininką bei tvirtinant Europos Komisiją, būtų svarbu numatyti viceprezidento, atsakingo už pramonę, pareigybę;
  • ES vidaus rinka, užtikrinanti laisvą prekių, paslaugų, kapitalo, žmonių ir duomenų judėjimą, yra svarbiausias ES ekonomikos ramstis, pagrindas ES verslui augti ir stiprėti, todėl ji turi būti gilinama, šalinant protekcionizmo apraiškas ir visus išliekančius barjerus;
  • naujų rinkų atvėrimas Europos įmonėms ir abipusiškumo principo taikymas užsienio prekybos politikoje su pagrindinėmis ES prekybos partnerėmis yra svarbus tiek dideliam, tiek ir smulkiam bei vidutiniam verslui. ES reikia veiksmingų prekybos apsaugos priemonių, kurios reaguotų į nesąžiningos prekybos apraiškas santykiuose su trečiosiomis šalimis ir palaikytų vienodas konkurencines sąlygas;

Būtina siekti, kad ES institucijų sprendimai stiprintų Europos įmonių konkurencingumą.

ARTIMIAUSI RENGINIAI

FACEBOOK