Pramonininkai susitiko su aplinkos ministru

Aktualiausi aplinkosaugos, NŽT, statybų įstatymo klausimai aptarti su naujuoju aplinkos ministru Kęstučiu Navicku. Susitikime su ministru dalyvavo Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis, viceprezidentas Ramūnas Miliauskas ir vykdomoji direktorė Giedrė Švedienė.

„Žemė yra nacionalinis valstybės turtas, todėl tai yra susiję ne tik su žemės ūkiu, bet ir su nekilnojamojo turto klausimais, keliais ir visa kita infrastruktūra. Dabar vystymo klausimus kuruoja Aplinkos ministerija, o su žeme ir  žemės ūkiu susijusius klausimus – Žemės ūkio ministerija. Prikurta valstybės investicijų infrastruktūrų, jos yra perteklinės ir mums visiems papildomai kainuoja jų išlaikymas. Pramonininkų siūlymu, būtina formuoti bendrą supratimo lauką, sutarti dėl optimaliausių sprendimų“, – sakė R.Dargis.

Pasak ministro, reikalingas bendras politikų, planuotojų ir vystytojų sutarimas kaip efektyvinti dabartinę sistemą, o daugelį klausimų – planavimo, statybos techninių reglamentų ir kt. – reikia peržiūrėti iš esmės. Tarp prioritetinių sričių jis paminėjo atliekų tvarkymo sektorių, taip pat planus atgaivinti Aplinkos ministerijos kolegijos darbą.

Ministras siūlė spręsti IT bazių klausimus. Jo teigimu, valdymas nėra visiškai sutvarkytas: sukurtos atskiros tėvonijos, todėl verslas tą patį įrašą turi į duomenų bazes įkėlinėti po 3 kartus.

Didžioji dalis LPK teiktų pasiūlymų įtraukti į XVII-osios Vyriausybės programą, tačiau dalis svarbių klausimų  programoje  liko nepaminėti, todėl siūloma į Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planą ir Aplinkos ministerijos metinius planus įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. Rengiant valstybės aplinkosaugos politikos gaires ir teisės aktus, atsižvelgti į geriausius prieinamus gamybos būdus, įvertinant ir esamas pramonės tradicijas bei technologijas.
2. Jau pirminiame teisėkūros etape įtraukti verslo atstovus į pramonės ir aplinkosaugos veiklą reglamentuojančių teisės aktų strateginį planavimą ir pozicijų derinimą.
3. Užtikrinti klimato kaitos politikos srities tikslų vykdymą ir keliamus uždavinius formuoti atsižvelgiant į realią Lietuvos pramonės įtaką pasauliniam klimato kaitos procesui ir įvertinant pramonės įmonių konkurencingumo aspektus.
4. Stiprinti Lietuvos įmonių interesų atstovavimą ES institucijose, formuojant ES aplinkosaugos politikos gaires, sprendžiant perspektyvinius ir strateginius aplinkosaugos, klimato kaitos ir kitus klausimus.
5. Reglamentuoti ir skatinti pakartotinio atliekų naudojimo (antrinio panaudojimo) galimybes. Peržiūrėti atliekų sritis ir numatyti antrinio panaudojimo produktų reglamentavimą.
6. Atliekų tvarkymo reglamentavime įdiegti aiškius standartus ir valstybinę visuotinę atliekų apskaitą dabartiniu laiku (angl. „on-line“).
7. Keisti esamą buitinių nuotekų decentralizuoto valymo reglamentavimą, skiriant didelį dėmesį  taršos iš diegiamų ir/ar eksploatuojamų mažųjų nuotekų valymo įrenginių ir/ar individualių nuotekų surinkimo įrenginių prevencijai.
8. Skatinti skaitmenizavimo procesus ir numatyti privalomą 3D projektavimą viešųjų pirkimų objektuose, kurių statybos montavimo darbų sąmatinės vertės yra nuo 1,5 mln. eurų.
9. Įteisinti galimybę taikyti pažangias „debesų kompiuterijos“ technologijas, t.y. sudaryti galimybę 3D formatu parengtus statinio projektus ir kitą projektinę dokumentaciją saugoti išoriniuose duomenų centruose, suteikiant tikrinančioms institucijoms nuotolinę prieigą prie šių duomenų.
10. Numatyti privalomą ypatingus statinius projektuojančių įmonių atestavimą, atsižvelgiant į ypatingų statinių svarbą, viešojo intereso užtikrinimo ir visų statybos dalyvių interesų apsaugos būtinybę.
11. Numatyti privalomą pastatų atnaujinimo (modernizavimo) projektų ekspertizę, siekiant sumažinti klaidų riziką, užtikrinti projektų sprendinių kokybę ir tuo pačiu visų renovacijos dalyvių interesų apsaugą.
12. Sukurti vieningą statybos sektoriaus darbuotojų kompetencijų vertinimo sistemą, kuriose aktyviai dalyvautų asocijuotos struktūros. Asocijuotoms struktūroms šioje srityje galėtų būti suteikti tam tikri viešojo administravimo įgalinimai. Siūlome svarstyti ir kelių valstybių bendros informacinės bazės sukūrimo galimybę.
13. Sutrumpinti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimų ir pakeitimų laikotarpius.
14. Nustatyti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų paraiškos dalies, susijusios su kvapais pildymo objektyvius kriterijus ir susieti su lakiųjų organinių junginių reglamentavimu.
15. Parengti teisės aktus, kuriais būtų sutvarkytas lakiųjų organinių junginių reglamentavimas ir apibrėžtas kitų lakiųjų organinių junginių, keliančių daugiausia ginčų su gyventojais, reglamentavimas.
16. Užtikrinti tipinių gamyklinių nuotekų valymo įrenginių, teikiamų į Lietuvos rinką, kontrolę ir nustatyti ginčų sprendimo tvarką, kai įrenginiai ir jį lydintys dokumentai neatitinka teisės aktų reikalavimų.
17. Numatyti gyvenamųjų namų statybos užbaigimo metu vietinių nuotekų valymo įrenginių patikrą dėl atitikimo techniniam projektui ir teisės aktų reikalavimams.
18. Numatyti mažųjų nuotekų valymo įrenginių skleidžiamos taršos prevencijos priemones objektų eksploatacijos metu.
19. Atnaujinti RSN 26-90 „Vandens vartojimo normos“ nuostatas/reikalavimus, kad šios atitiktų pakitusias vandens vartojimo sąlygas ir normas.
20. Inicijuoti Teritorijų planavimo įstatymo pataisas, kad įstatymo 4 ir 22 straipsniai nekeltų teisinės kolizijos, tokiu būdu siekiant supaprastinti, paspartinti ir sudaryti sąlygas efektyviau valdyti teritorijų planavimo procesą. Dabar galiojančios įstatymo nuostatos, kuriomis buvo siekiama supaprastinti teritorijų planavimo procesus, praktikoje neveikia – neretai žemės naudojimo paskirties nepavyksta pakeisti vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentu.
21. Priimti poįstatyminius teisės aktus, reglamentuojančius mirusio žmogaus palaikų gabenimo tvarką, kaip tai numato Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 22 straipsnio pakeitimo įstatymas.
22. Rengiant Žemės gelmių įstatymo pakeitimus įvertinti tai, kad leidimų išdavimas naudoti žemės gelmių išteklius konkurso būdu ir aukciono numatymas žemės gelmių tyrimams lemtų daugybę teisinių ir praktinių neapibrėžtumų, kurie valstybei būtų nuostolingi.