Energetika ypač svarbi, siekiant užtikrinti skaidrų ir konkurencingą šalies energetikos ūkį, todėl šiandien su energetikos ministru Žygimantu Vaičiūnui susitikę LPK atstovai – prezidentas Robertas Dargis ir vykdomoji direktorė Giedrė Švedienė – aptarė Nacionalinės energetikos strategijos (NES) atnaujinimo, VIAP, konkurencijos tarp energetikos rinkos dalyvių ir kitus klausimus.

„Energijos išteklių kainos yra labai aktualios verslui, jeigu norime būti konkurencingi regione ypač dabar, kai vyksta tokie spartūs technologiniai pokyčiai, o konkurencija tarp valstybių vis labiau auga. Tokios svarbios sritys, kaip energijos tiekimo saugumas, jau sutvarkytos, todėl daugiau dėmesio reiktų skirti rinkos klausimams, o energetikos srityje tai ypač aktualu, jeigu norime pritraukti užsienio investuotojus“, – sako R. Dargis.

Elektros energiją ne vienas konkurentas Baltijos regione ar Rytų Europoje perka pigiau, todėl elektros kainos didėjant Lietuvos įmonių konkurencingumas dar labiau mažėtų. Pasak LPK prezidento, kaina didėti gali dėl per didelių investicijų į energetikos infrastruktūrą, kurią išlaikyti turės vis mažesnis Lietuvos gyventojų skaičius: „Energetikos sektorius dominuoja kapitalo atžvilgiu, todėl valstybė turi užtikrinti konkurencijos principų laikymąsi. Kasmet žmonių mūsų šalyje mažėja, o tai reikia turėti galvoje planuojant išlaidas į infrastruktūrą. Dabar mes perinvestuojame“.

Energetikos sektorius dominuoja kapitalo atžvilgiu, todėl valstybė turi užtikrinti konkurencijos principų laikymąsi. Kasmet žmonių mūsų šalyje mažėja, tai reikia turėti galvoje ir planuojant išlaidas į infrastruktūrą. Dabar mes perinvestuojame.

Pasak Ž. Vaičiūno, anksčiau energijos tiekimo saugumas buvo esminis kriterijus, o dabar reikia vadovautis kaštų ir naudos analize, kad sprendimai būtų pasverti. Pasak jo, būtų idealu, jeigu investicijos energetikos srityje būtų regioninės ir visi vieningai partneriai sutartų dėl jų.

Praėjusios Vyriausybės atstovai žadėjo tęstinumą energetikoje, tačiau iki šiol lieka neišspręsti VIAP klausimai, dėl kurių taip ir nepriimti jokie sprendimai. „Dabar VIAP klausimo išsprendimas būtų svarbus ženklas investuotojams, ypač ketinantiems pradėti ar plėsti savo veiklą regionuose, bei vietos įmonėms. Investuotojai ir lietuviško kapitalo verslas laukia valdžios sprendimų, galinčių paskatinti jų investicijas į elektros rinką“, – pabrėžia pramonininkų atstovas.

R. Dargis patikino, kad pramonininkai laukia naujosios NES priėmimo. Tikimasi, kad joje numatyti energetiniai sprendimai bus ilgalaikiai, leidžiantys užtikrinti stabilumą energetikos sektoriuje ir pritraukti kapitalą.

Energetikos ministras sutiko, kad aiškumo kriterijus yra labai svarbus verslo investicijoms, o stabilumas reikalingas visiems, tačiau su dinamikos „prieskoniu“. Jo teigimu, sukurtas pagrindas NES, tačiau labai svarbu, kad NES būtų nacionalinio sutarimo objektas ir viešumas šiuo atveju bus didelė pridėtinė vertė.

LPK teikė su energetikos sektoriumi susijusius pasiūlymus, kurių dalis buvo atspindėti septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje.

Visgi dalis energetikos sektoriui svarbių pasiūlymų liko nepaminėti, todėl LPK siūlo juos įtraukti į Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planą ir Energetikos ministerijos metinius planus:

  1. Kuo sparčiau priimti Nacionalinės energetikos strategijos naująjį projektą, įtraukiant į šio projekto svarstymą visas suinteresuotas puses. Naujoji strategija turi sudaryti tinkamas prielaidas Lietuvos pramonės konkurencingumui stiprinti regione, todėl strategijoje turi būti aiškiai apibrėžtos vietinės gamybos perspektyvos, įvertinant potencialų piniginių srautų generavimą ir išlaidas. Strategijos tikslai turi prisidėti ir neprieštarauti Lietuvos ekonomikos bei gamybos vystymuisi ir nemažinti eksportuojančių įmonių konkurencingumo bei būti suderinami su realiomis Lietuvos gamybos ir aplinkosaugos reikalavimų įgyvendinimo galimybėmis.
  2. Skatinti decentralizuotą elektros energijos gamybą, naikinti teisinius, techninius ir ekonominius ribojimus visų nuosavybės formų subjektams tapti gaminančiais vartotojais, o pramonės sektoriaus įmonėms, gaminančioms elektrą savo reikmėms, netaikyti VIAP mokesčio.
  3. Užtikrinti VIAP aiškumą, skaidrumą, VIAP dydžio ir nomenklatūros stabilumą bei lankstumą. Aiškiai apibrėžti VIAP nustatymo principus, VIAP nustatant ilgesniam laikui (pavyzdžiui, penkeriems metams po NES priėmimo). Tokiu būdu VIAP būtų galima prognozuoti ir diferencijuoti skirtingiems energijos vartotojams, numatant galimybę pritaikyti VIAP įkainius energijai imliai pramonei.
  4. Užtikrinti, kad investicijų į infrastruktūrą planavimo procesas būtų skaidrus ir pagrįstas poveikio šalies ekonomikai ir energijos vartotojams kompleksiniais tyrimais, siekiant, kad investicijos į infrastruktūrą nedidintų elektros ir dujų perdavimo kainų, kurios jau dabar yra vienos didžiausių regione. Infrastruktūros plėtra turi būti pagrįsta kaštų ir naudos analize ir netapti našta vartotojams, o investiciniai sprendimai – turi būti priimami skaidriai ir apgalvotai, įtraukiant visas suinteresuotas puses.
  5. Peržiūrėti infrastruktūros kaštų paskirstymą tarp atskirų vartotojų grupių, užtikrinant, kad šis kaštų paskirstymas atitiktų ES šalių gerąją praktiką. Stiprinti pramonės konkurencingumą regione, panaikinant šiuo metu galiojančią ydingą nuostatą, kai Lietuvos verslui užkraunama didesnė energijos mokesčių našta nei kitoms vartotojų grupėms.
  6. Įvertinti realias energetinių išteklių panaudojimo funkcijas ir atskirti energetikos išteklių panaudojimą tolesnėms energetikos paslaugoms teikti nuo energetikos šaltinių, kaip žaliavų, naudojimo.
  7. Užtikrinti lygiateisę konkurenciją tarp energetikos rinkos dalyvių, konkurencinėse rinkose nesuteikiant privilegijų pagal įmonių kapitalo kilmę.
  8. Užtikrinti energetinio efektyvumo priemonių įgyvendinimą, išnaudojant nacionalinės pramonės ir atsinaujinančių išteklių potencialą (svarstant galimybę skirti paramą senų, neefektyvių ir taršių šildymo priemonių keitimui naujais efektyviais biokuro granulių katilais privačiuose namų ūkiuose ir kitas įgyvendinimo priemones).
  9. Užtikrinti, kad LPK ekspertai būtų pakviesti dalyvauti visose ministerijos sukurtose darbo grupėse.
  10. Užtikrinti bendradarbiavimą su socialiniais partneriais ir įtraukti juos į diskusijas dėl rengiamų teisės aktų ankstyvoje teisėkūros procesų stadijoje.

ARTIMIAUSI RENGINIAI

26 Spalis

IV-asis Rytų partner...

  • IV-asis Rytų partnerystės verslo forumas “Skaitmeninė ekonomika: Inovatyvi platforma skaidriam verslui be sienų”

FACEBOOK