Pramonininkai finansų ministrui pateikė pasiūlymus, kaip didinti šalies konkurencingumą
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis, viceprezidentas Stasys Kropas ir vykdomoji direktorė Giedrė Švedienė su finansų ministru Viliumi Šapoka diskutavo apie priemones, reikalingas didinti šalies ūkio konkurencingumą: didesnį savivaldybių savarankiškumą, efektyvų lėšų panaudojimą, būtinas investicijas.
Finansų ministras įvardino prioritetus finansų srityje, kurie kyla iš Vyriausybės programos: mokestinė sistema; biudžeto reforma, kad lėšų poreikis ir naudojimas būtų siejamas su aiškiais tikslais; finansų tvarumas; investicijos; eksportas.
„Po LPK skėčiu veikia teminiai komitetai, kurie gilinasi ne tik apie atskirų asociacijų klausimus, bet ir kelia plačius klausimus, kurie yra aktualūs visai valstybei: kaip užtikrinti efektyvų valstybės mechanizmo veikimą, kaip įvairūs priimami ir veikiantys įstatymai veikia konkurencingumą, valstybės augimą. Tenka pripažinti, kad valstybei trūksta planavimo, vis dar daug netinkamų investicijų, neefektyvaus lėšų panaudojimo“, – sakė R. Dargis.
LPK prezidento teigimu, šiuo metu Lietuvoje sukuriama daug didelių investicijų, kurios didina valstybės išlaidas. Dabartinė šalies infrastruktūra sukurta valstybei, kuri turi 4 mln. gyventojų, tačiau jų kasmet mažėja, o infrastruktūros išlaikymas brangsta. Pavyzdžiui, Šiauliai turi 150 tūkst. gyventojų skirtą infrastruktūrą, o ja naudojasi tik 92 tūkst.
Šiuo metu Lietuvoje sukuriama daug didelių investicijų, kurios didina valstybės išlaidas. Dabartinė šalies infrastruktūra sukurta valstybei, kuri turi 4 mln. gyventojų, tačiau jų kasmet mažėja, o infrastruktūros išlaikymas brangsta.
„Savivalda per mažai dalyvauja priimant sprendimus. Tuo tarpu pinigų skyrimas savivaldybėms turėtų eiti su didesne atsakomybe. Svarbu suprasti, kad visoms savivaldybėms gyvybiškai reikalingos investicijos. Kol nesutvarkysime investicinio lauko, tol nepajudės ir socialinė gerovė“, – teigė pramonininkų vadovas.
Dargis ministrui pristatė idėją pasirašyti nacionalinį susitarimą, kuris būtų platus ir apimtų mokestines reformas, švietimo sistemos pertvarką ir kt. sritis. Siūloma, kad susitarimą pasirašytų visos partijos ir verslas.
LPK teikti pasiūlymai buvo iš dalies atspindėti septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje. Atsižvelgiant į tai, kad dalis verslo mokestinės aplinkos gerinimui svarbių pasiūlymų liko nepaminėti, siūlome į Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planą ir Finansų ministerijos metinius planus įtraukti:
- Pelno mokesčio įstatyme įtvirtinti 0 proc. tarifą reinvestuojamam pelnui, tokiu būdu skatinant įmones investuoti į modernesnes technologijas. Atlikus šiuos pakeitimus, būtų galima tikėtis aukštesnio šalies technologijų lygio, didesnio konkurencingumo ir daugiau tiesioginių užsienio investicijų.
Alternatyva – Pelno mokesčio įstatyme neterminuoti investicijų lengvatos ir numatyti galimybę investicijų išlaidų dydžiu apmokestinamąjį pelną sumažinti iki 100 proc. Taip pat neriboti lengvatos dydžio atžvilgiu, praplėsti tinkamų turto grupių sąrašą, leisti naudotis lengvata ir tais atvejais, kai įsigyjamas Lietuvos rinkai / sektoriui inovatyvus turtas, nors jis savaime nėra naujas. Suvienodinti investicinio projekto pripažinimo kriterijus transporto priemonėms ir nekilnojamam bei kilnojamam turtui.
- Panaikinti Pelno mokesčio įstatyme numatytą apribojimą perkeliamų nuostolių dydžiui. Šiuo metu galiojanti nuostata neigiamai veikia Lietuvos mokestinę aplinką ir užsienio kapitalo pritraukimą. Jei įmonė ne vienerius metus veikė nuostolingai, o einamaisiais metais uždirbo pelną, tai nereiškia, kad ji turi finansines galimybes mokėti pelno mokestį.
- Didinti įmonių kreditavimo prieinamumą bei alternatyvas, plečiant mažoms ir vidutinėms įmonėms prieinamas motyvacines, valstybės garantijų, palūkanų dalinio kompensavimo, rizikos pasidalijimo ir kitas priemones.
- Atsisakyti LR Pelno mokesčio įstatyme įtvirtintos prievolės mokėti avansinį pelno mokestį. Globalios konkurencijos sąlygomis įmonėms besivaržant inovatyvumu ar investuojant į veiklos efektyvinimą, nuolat reikalingos apyvartinės lėšos.
- Suformuluoti ir teisės aktuose įtvirtinti aiškius sąžiningumo reikalavimus, keliamus mokesčių mokėtojams, norintiems pasinaudoti teise į PVM atskaitą ir / ar taikyti 0 proc. PVM tarifą, į kitą Europos Sąjungos valstybę narę tiekiamoms ir eksportuojamoms už Europos Sąjungos ribų prekėms.
- Maitinimo paslaugoms, išskyrus alkoholinių gėrimų ir tabako, taikyti 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio tarifą, kaip tai daroma kitose ES šalyse. Tai padėtų skatinti vidaus vartojimą, kurti darbo vietas ir konkuruoti su kitomis Europos Sąjungos šalimis bei stabdyti emigraciją.
- Įteisinti Lietuvos atvykstamąjį turizmą kaip paslaugų eksportą ir užtikrinti ilgalaikį mokesčių stabilumą.
- Nekilnojamojo turto mokesčio (NTM) įstatyme įtvirtinti aiškų reglamentavimą, kad didesnis nei 1 proc. NTM tarifas gali būti taikomas tik apleistam turtui, tokiu būdu užkertant kelią savivaldybių piktnaudžiavimui, kai nustatomas didesnis nei 1 proc. tarifas ir techniškai tvarkingam turtui.
- Nekilnojamojo turto apmokestinimui taikyti atvirkštinės aritmetinės progresijos principą, kuriam esant mokesčio tarifas pradžioje (kai turto vertė yra didžiausia) būtų minimalus, o vėliau (turto vertei mažėjant dėl nusidėvėjimo) būtų palaipsniui didinamas, tokiu būdu skatinant investicijas.
- Viename įstatyme įtvirtinti vieningą nekilnojamojo turto ir žemės mokesčius, tokiu būdu siekiant skaidresnės, teisingesnės ir vieningos nekilnojamojo turto apmokestinimo sistemos. Šiuo metu esanti nekilnojamojo turto apmokestinimo sistema, kai žemė ir kitas nekilnojamasis turtas apmokestinami pagal atskirus teisės aktus (Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymą bei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą), yra fragmentuota, su besidubliuojančiomis mokestinėmis bazėmis, ne visada skaidriais mokesčių apskaičiavimo principais.
- Atsisakyti LR nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme įtvirtinto avansinio nekilnojamojo turto mokesčio. Globalios konkurencijos sąlygomis įmonėms besivaržant inovatyvumu ar investuojant į veiklos efektyvinimą, nuolat reikalingos apyvartinės lėšos.
- Keisti savivaldybių biudžeto formavimo principus ir didinti savivaldybių motyvaciją siekti pritraukti investicijas bei kurti darbo vietas, grąžinant savivaldybėms dalį jų teritorijose surinktų pelno ir nekilnojamojo turto mokesčių.
- Diversifikuoti turizmo rinkodaros finansavimo šaltinius, tęsti nemažinant apimčių finansavimą ES SF lėšomis ir didinti finansavimą iš valstybės biudžeto. Metinis biudžeto lėšų poreikis šiam tikslui yra 1-1,5 milijonai eurų, o kartu su ES lėšomis metinis biudžetas Turizmo rinkodarai turėtų sudaryti 3 mln. eurų.
- Inicijuoti 2017 m. metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimą, kad iš Kelių priežiūros ir plėtros programos nebūtų paimama dalis lėšų bendroms biudžeto reikmėms finansuoti, bei nustatyti, kad 2017 m. ir vėlesniais metais Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos būtų naudojamos tikslingai, t. y. tiesiogiai tik kelių priežiūrai ir plėtrai. Ženkliai sumažėjęs tiek biudžetinis, tiek ES fondų lėšų finansavimas daro žalą Lietuvos kelių tinklui, o kartu ir ekonomikai dėl mažesnio įmonių konkurencingumo logistikos srityje.
- Užtikrinti, kad pateikus prašymą Valstybinei mokesčių inspekcijai užskaityti bendrovės įsiskolinimą VMI su kitos bendrovės turima permoka VMI, nebūtų viešai skelbiama neigiama informacija apie įmonę, kaip nesumokėjusią mokesčių, kol bus priimtas sprendimas apie mokesčių užskaitymą.
- Atsisakyti kai kurių mokesčių arba juos koreguoti, didinant efektyvumą tų mokesčių, kurių administravimo sąnaudų ir pajamų santykis yra neadekvatus, tokiu būdu siekiant mokesčių sistemos efektyvumo ir optimalaus valstybės aparato. Iš šiuo metu taikomų 24 mokesčių, 6 mokesčių (GPM, PM, PVM, akcizų, įmokų į PSD ir Garantinį fondus) pajamos visų mokestinių pajamų struktūroje sudaro apie 95 proc., todėl peržiūrėtinas likusių mokesčių efektyvumas ir būtinybė.
- Supaprastinti mokesčių apskaitymo ir mokėjimo tvarką, suvienodinant bazes (pavyzdžiui, GPM, SODROS ir PSD įmokų) ir deklaravimo tvarką. Tobulinti informacines mokesčių administravimo sistemas ir supaprastinti mokesčių susigrąžinimo procedūras, mažinti mokesčių mokėjimų skaičių bei trukmę, kurie Lietuvoje beveik nesikeičia jau daug metų, kai tuo metu kitos šalys, gerindamos savo mokestinę aplinką, kyla tarptautinių indeksų lentelėse.
