Didžiausių Lietuvos gamintojų lūkesčiai 2018 m. antrajam pusmečiui yra pozityvūs ir žada tolesnę Lietuvos apdirbamosios gamybos plėtrą – tai parodė naujausias Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) atliktas Pramonės lūkesčių indeksas (PLI). Antrojo šių metų pusmečio pramonės lūkesčių indekso reikšmė siekia 71 punktą ir gerokai (21 punktu) viršija kritinę 50-ies punktų ribą, skiriančią plėtrą nuo susitraukimo. Įmonių pateiktos prognozės nuteikia pozityviai, nes nutraukta du pusmečius iš eilės fiksuota gamintojų optimizmo mažėjimo tendencija.

Optimistinius lūkesčius skatino augimas

Didžiausias optimizmas antrajam pusmečiui yra fiksuojamas metalų ir inžinerinės pramonės sektoriuje. Palyginti su 2017 m. antruoju pusmečiu, pagerėjo tekstilės pramonės, metalų, mašinų ir įrenginių bei chemijos pramonės lūkesčiai.

Per metus labiausiai išaugo tekstilės pramonės lūkesčiai (+29 punktai), tai atsispindi ir tekstilės pramonės gamybos dinamikoje 2018 m. sausį-liepą, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, tekstilės pramonės gamybos apimtys išaugo 11,5 proc. Šiam augimui esminės įtakos turėjo besitęsiantis ekonomikos augimas eksporto rinkose, nuo kurių Lietuvos tekstilės pramonė yra itin priklausoma (75 proc. tekstilės sektoriaus produkcijos yra parduodama eksporto rinkose).

Per metus ženkliai (+17 punktų) pagerėjo metalų ir inžinerijos pramonės lūkesčiai. Stabiliai aukštame lygyje liko medienos ir baldų pramonės lūkesčiai, tačiau jų lūkesčių indeksas neauga ir tai susiję su itin aukštu gamybos pajėgumų panaudojimo lygiu medienos ir baldų pramonėje. Medienos ir baldų pramonės gamybos pajėgumų panaudojimo lygis yra beveik didžiausias iš visų pramonės sektorių.

Gamybos apimtys išlieka itin aukštame lygyje

„Analizuojant Lietuvos pramonę ir jos gamybos pajėgumus, akivaizdu, kad itin aukštas gamybos pajėgumų panaudojimo lygis yra veiksnys, kuris šiemet labiausiai ribos dar spartesnę Lietuvos apdirbamosios pramonės plėtrą. Dėl augančios paklausos ir didesnio naujų užsakymų skaičiaus dalis gamintojų gali  investuoti į pajėgumų didinimą, o didžiausia naujų investicijų tikimybė yra tekstilės, medienos ir baldų, chemijos ir metalų gaminių sektoriuose, nes juose gamybinių pajėgumų panaudojimo lygis jau viršija 80 proc.”, – teigia LPK prezidentas Robertas Dargis.

Antrajam šių metų pusmečiui gamintojai pateikė optimistines gamybos apimčių prognozes – gamybos apimčių indekso reikšmė siekia 74,5 proc. ir išlieka itin aukštame lygyje, kas leidžia tikėtis gamybos apimčių augimo šių metų antrąjį pusmetį. Lyginant su ankstesniu pusmečiu, pastebimai išaugo maisto pramonės gamybos indeksas ir tai yra susiję su įsibėgėjusiu vidaus vartojimo augimu. Likusiuose sektoriuose gamybos indekso reikšmės per pusmetį iš esmės nepakito ir išlieka labai aukštame lygyje. Tikėtina, kad visi sektoriai šių metų antrąjį pusmetį ketina didinti gamybos apimtis, nes išorės paklausa ir toliau auga.

Investuos į gamybos pajėgumų didinimą ir atnaujinimą

LPK apklausa rodo, kad antrąjį šių metų pusmetį net 86 proc. respondentų ketina investuoti į gamybos pajėgumus. Tik pusė respondentų ketina investuoti į pajėgumų didinimą, o likusieji planuoja investicijas į esamų pajėgumų technologinį atnaujinimą.

Pasak R. Dargio, tokie rezultatai rodo, kad nors šiuo metu išorės rinkose vyrauja augimo tendencijos, dabartinė itin nestabili situacija pasaulio ekonomikoje atbaido dalį gamintojų nuo investicijų vien tik į pajėgumų didinimą. Dalis respondentų yra labiau linkę investuoti į technologijų atnaujinimą, tokiu būdu siedami suvaldyti sparčiai augančius darbo kaštus. Didele dalimi naujos investicijos į gamybos pajėgumus yra daromos pasitelkiant įmonių vidinius resursus – apie tai kalba daugiau nei pusė (57 proc.) respondentų.

Didins eksporto apimtis

Eksporto apimčių indekso reikšmė antrajam šių metų pusmečiui išlieka stabiliai aukštame lygyje ir siekia 74,5 punktus. Gamintojai aiškiai indikuoja, kad toliau didins eksporto apimtis. Tikėtina, kad 2018 m. lietuviškos kilmės prekių eksporto augimas pasieks 8 proc. Lyginant su ankstesniu pusmečiu, pastebimai pagerėjo maisto pramonės eksporto prognozės, bet pablogėjo tekstilės pramonės eksporto prognozės – jos eksporto indekso reikšmė nukrito iki  punktų, kas rodo stabilias eksporto apimtis, tačiau be augimo.

Nepaisant stabiliai optimistinių eksporto prognozių, keli rizikos veiksniai gali lemti lėtesnę eksporto plėtrą šių metų gale. Pirma – kaip ir buvo tikėtasi, euro zonos ekonomika pirmąjį šių metų pusmetį augo gerokai lėčiau nei pernai. Jeigu lėtas augimo periodas euro zonoje užsitęs, tai neišvengiamai gali sulėtinti ir lietuviškos kilmės prekių eksporto plėtrą (80 proc. lietuviškos kilmės prekių eksporto tenka ES regionui).

Išaugusi prekybos karų rizika yra antras rizikos šaltinis Lietuvos pramonės eksporto rodikliams. Prekybos karai kelia netiesioginių Lietuvos eksporto praradimų riziką per eksportą į ES rinkas. Ypač didelėje rizikos zonoje yra Lietuvos pramonės sektoriai, turintys didelę priklausomybę nuo kontraktinės gamybos užsakymų (metalų apdirbimo, mašinų ir įrenginių, transporto priemonių ir jų dalių segmentas, tekstilės, medienos apdirbimo pramonė). Rizikos veiksnių sąraše išlieka rekordiškai aukštas gamybos pajėgumų apkrovimo lygis ir darbo užmokesčio augimas.

Kilstelėjo vidaus vartojimo indeksas

Gamintojų pateiktos vidaus vartojimo prognozės taip pat išlieka optimistinės – vidaus vartojimo indeksas antrajam pusmečiui siekia 59,5 punktus. Lyginant su ankstesniu pusmečiu, jis kilo nežymiai. Šių metų antrą pusmetį respondentų pateiktos darbuotojų skaičiaus bei darbo užmokesčio prognozės, kaip ir įprasta, gana stipriai kontrastuoja. Tuo metu kai darbuotojų skaičiaus indeksas tik nežymiai viršija 50-ies punktų ribą (59 p.), darbo užmokesčio indeksas išlieka itin aukštame lygyje ir siekia net 89,5 punkto.

Antrąjį šių metų pusmetį gamintojai yra nusiteikę didinti ne tik darbuotojų skaičių, bet darbo užmokestį. Darbuotojų skaičiaus prognozes, lyginant su ankstesniu pusmečiu, pagerino medienos ir baldų, metalo ir chemijos pramonės sektoriai, kam didžiausios įtakos turėjo gamybos apimčių ir eksporto apimčių augimas. Lyginant su ankstesniu pusmečiu, pablogėjo darbuotojų skaičiaus prognozės maisto pramonėje bei tekstilės sektoriuose. Tokias tendencijas galima paaiškinti įmonių planais didinti gamybos efektyvumą.

„Bendra visų pramonės įmonių nuotaika – didinti apdirbamosios gamybos apimtis. Dėl augančios paklausos ir naujų užsakymų skaičiaus gamintojai bus priversti investuoti į pajėgumų didinimą ir technologinį atnaujinimą. Įsibėgėjančios gamybos automatizavimo tendencijos Europoje skatina Lietuvos gamintojus didinti investicijas į gamybos įrenginių atnaujinimą siekiant išlaikyti kontraktinės gamybos sutartis. Spartus darbo užmokesčio augimas ir darbuotojų stygius taip pat vers gamintojus investuoti į efektyvesnius ir modernius gamybos įrenginius siekiant labiau padidinti produktyvumą ir tokiu būdu išlaikyti konkurencingumą,“ – apibendrina LPK  prezidentas.

Pramonės lūkesčių indekso 2018 m. II pusmečio tyrimą rasite čia.

 

Gintarė Šeirytė

ARTIMIAUSI RENGINIAI

13 Dec

Lietuvos pramoninink...

  • Lietuvos pramonininkų konfederacijos Kalėdų renginys ir Metų gaminio apdovanojimai

FACEBOOK