Siekdama padėti Lietuvos verslui pasiruošti „Brexit“ sąlygotiems pokyčiams, Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) kartu su Užsienio reikalų ministerija (URM) sausio 29 d. surengė konsultacinį posėdį.

LPK vykdomojo direktoriaus pavaduotojas, LPK atstovas prie tarptautinių organizacijų, Gintaras Morkis įžanginėje posėdžio kalboje atkreipė dėmesį, kad nepaisant proceso baigties, Jungtinė Karalystė (JK) nuo kovo 29 d. taps trečiąja šalimi, todėl būtina tam pasiruošti. Renginyje daugiausiai dėmesio skirta juodžiausiam – JK pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES) be susitarimo – scenarijui ir numatomomis tokio pasitraukimo pasekmėms mūsų šalies verslui.

Paslaugas teikiančių bei prekes gabenančių į Jungtinę Karalystę (JK) ir iš JK įmonių atstovai buvo supažindinti su ES institucijų pozicija bei reakcija į besikeičiančius įvykius, Europos Komisijos numatomomis priemonėmis išstojimo iš ES be sutarties atveju bei uždavė rūpimus klausimus Europos Komisijos ir URM atstovams.

Galimi keturi scenarijai

Pasak Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovo Arnoldo Pranckevičiaus, po to, kai sausio 15 d. JK Parlamentas didele balsų dauguma nepritarė sutarčiai dėl išstojimo iš ES, smarkiai išaugo išstojimo be susitarimo rizika. Tačiau, pasak jo, kol kas tebelieka galimi keturi „Brexit“ baigties scenarijai ir kuo baigsis JK išstojimo procesas nėra lengvai nuspėjama.

Anot A. Pranckevičiaus, vienas iš variantų – kad susitarimas tarp Bendrijos ir JK visgi įvyks, antras – išėjimas be sutarties. Be to, galimi dar du teisiniai keliai: JK kreipimasis į ES dėl derybų pratęsimo (jei tam vienbalsiškai pritartų visos ES narės) arba 50-ojo straipsnio galiojimo atšaukimas JK iniciatyva, t. y. „Brexit“ proceso sustabdymas.

Tuo atveju, jei susitarimo pasiekti nepavyks, Europos Komisija yra pasiruošusi keturiolikos laikinų vienašališkų ES priemonių paketą, kuris yra pateiktas ES Tarybai ir Europos parlamentui.

Pasak A. Pranckevičiaus, šios priemonės numatytos konkrečioms sritims, kurios būtinos apsaugoti gyvybinius ES interesus. Pavyzdžiui, piliečių teisių, transporto, finansinių paslaugų srityje ir kt. srityse.

Įsigalios PPO muitai, kils kainos

URM Išorinių ekonominių santykių ir ekonominio saugumo departamento direktorė Lina Viltrakienė atkreipė dėmesį, kad JK išstojus be susitarimo, ims galioti Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taikomi muitai.

„Šių metų kovo 30-ąją JK bet kuriuo atveju tampa trečiąja šalimi, todėl prekybos režimas taps toks pats, kokį turime, pavyzdžiui, su Kinija ar Rusija, ar kitomis šalimis, su kuriomis ES neturi preferencinio režimo. Tokių gerų sąlygų, kokias turime dabar – nebus. Pagal dabartinius JK signalus ir sprendimus, žinome, kad JK yra pasiruošusi nukopijuoti dabar galiojančius ES muitus. Vadinasi, pagal šiuo metu galiojančius PPO tarifus ir įsipareigojimus, vidutiniškai muitai siektų 5 proc., žemės ūkio produktams – apie 11 proc., medienos gaminiams – apie 10 proc., drabužiams – iki 12 proc., trąšoms – iki 6,5 proc., plastikui – 3,5 – 6,5 proc., sausainiams – iki 30 proc.“, – vardino L. Viltrakienė.

URM Išorinių ekonominių santykių ir ekonominio saugumo departamento direktorė pažymėjo, kad tiesioginis poveikis Lietuvos verslininkams bus išaugusi mūsų eksportuojamų produktų į ir iš JK kaina.

„Pavyzdžiui, baldams bus taikomas 5,7 proc. tarifas, plastikui – 3,5-6,5 proc., trąšoms – 5,7 proc., medienai – iki 10 proc.  Vidutiniškai lietuviškos maisto prekės brangtų iki 10 proc.”, – teigė L. Viltrakienė.

Problema – ne tik muitai

Užsienio reikalų ministerijos vicemintras Albinas Zananavičius akcentavo, kad įvykus „Brexit“ be susitarimo, didžiausia problema bus tai, kad po 40-ies metų laisvos prekybos tarp ES valstybių, nebėra muitų režimui reikalingos infrastruktūros.

Be papildomų muitinės procedūrų kaštų bei muitinių eilėse prarasto laiko L. Viltrakienė atkreipė dėmesį į tai, kad tam tikroms prekėms teks išsiimti JK pripažįstamus sertifikatus, nes tie, kuriuos išdavė ES – nebegalios. Tai lems dar didesnes papildomas laiko ir kaštų sąnaudas.

„Maisto produktams įsigalios eilė ženklinimo reikalavimų. Tie, kurie dabar galioja ES, nereiškia, kad automatiškai galios ir JK“, – sakė L. Viltrakienė.

Kitas sprendžiamas probleminis klausimas – profesinių kvalifikacijų pripažinimas.

Pasak, L. Viltrakienės, didžiausias neigiamas „Brexit“ pasekmes pajaus mažos ir vidutinės įmonės, kurios neturi patirties dirbti trečiosiose šalyse, kadangi joms „įsijungia“ daug naujų reikalavimų.

Siekdami padėti mūsų šalies verslui geriau pasiruošti galimoms neigiamoms „Brexit“ pasekmėms, dalinamės nuorodomis į papildomą informaciją:

PRANEŠIMAS:

NAUDINGA INFORMACIJA:

  • EK patarimai verslui dėl pasirengimo JK išstojimui iš ES

https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/factsheet-preparing-withdrawal-brexit-preparedness-web_en.pdf

  • EK komentarai dėl JK išstojimo poveikio pagal sektorius

https://ec.europa.eu/info/brexit/brexit-preparedness/preparedness-notices_en

  • Informacija apie veiksmus krizei atskiruose sektoriuose išvengti

https://ec.europa.eu/info/publications/communication-19-december-2018-preparing-withdrawal-united-kingdom-european-union-30-march-2019-implementing-commissions-contingency-action-plan_en

 

 

ARTIMIAUSI RENGINIAI

FACEBOOK