Pasaulio Ekonomikos Forumo (World Economic Forum, WEF) kasmet skelbiamas pasaulinis konkurencingumo indeksas šiemet Lietuvoje sukėlė diskusijas, kurias šalies verslo, mokslo ir visuomenės lyderiai tęs „Metų ekonomikos forume 2017“ jau spalio 12 d. Renginio svečias prof. Klausas Schwabas, Pasaulio ekonomikos forumo įkūrėjas ir vadovas, dalinsis įžvalgomis apie „ketvirtąją pramonės revoliuciją“, jos kuriamas prielaidas ir būtinas sąlygas ateities ekonomikai.

Šių metų reitingo razultatai rodo, kad mūsų šalis tarp vertintų pasaulio ekonomikų nukrito net 6 pozicijomis. Verta atidžiau pažvelgti į 2017 – 2018 m. pasaulinio konkurencingumo reitingo rezultatus, taip pat įvertinti progreso dinamiką platesniame kontekste.

Pramonės lyderiams susirūpinimą kelia, kad Lietuva per metus prarado pozicijas pagal indikatorius, kurie yra svarbūs verslui (t.y. turi tiesioginės įtakos verslo aplinkai ir verslo plėtrai). Pavyzdžiui, per metus Lietuva prarado atitinkamai 12 ir 15 pozicijų pagal laiko, reikalingo verslo pradžiai ir verslo pradžiai reikalingų procedūrų skaičiaus indikatorius. Aleksandras Izgorodinas, LPK analitikas, pabrėžia, „tai nebūtinai reiškia, kad Lietuvoje per metus pasunkėjo verslo steigimo procedūros. Lietuvos reitingo pagal šiuos indikatorius pablogėjimas reiškia, kad kitų šalių kontekste stagnuoja Lietuvos verslo aplinkos gerinimo reformos – kitaip tariant, Lietuvos reitingas šių indikatorių atžvilgiu krenta dėl to, kad kitos valstybės sparčiau ir efektyviau gerina savo verslo aplinkos elementus, tame tarpe ir verslo steigimo procedūras“.

„Švietimas turi tapti besąlyginiu prioritetu“

Kitas aspektas, kuris neramina: per metus Lietuvos vertinimas pablogėjo pagal visą eilę su švietimu susijusių indikatorių. Pavyzdžiui, netekome 14 pozicijų pagal vadybos universitetų kokybės indikatorių; 16 vietų netekome pagal švietimo sistemos kokybės indikatorių; 19 vietų netekome pagal tiksliųjų mokslų kokybės indikatorių. Šių su švietimu susijusių indikatorių reikšmės yra gaunamos verslo apklausos būdu, o ne iš „kietųjų“ statistinių duomenų. Kaip pažymi LPK prezidentas Robertas Dargis, „mes pastoviai akcentuojame švietimo reikšmę ateities ekonomikai, o Lietuvos verslo atstovai dar kartą tai patvirtino neigiamu Lietuvos aukštojo mokslo sistemos progreso vertinimu. Jei šiandien nepradėsime ryžtingų veiksmų švietimo sistemoje, rytoj apie aukštą šalies konkurencingumą ketvirtosios pramonės revoliucijos pasaulyje galėsime visai pamiršti. Itin nerimą kelia, kad pablogėjo Lietuvos vertinimas pagal tokius indikatorius kaip šalies gebėjimas pritraukti ir išlaikyti talentus. Tai turi būti pirmas prioritetas, užtikrinant konkurencingos ekonomikos ateitį“.

Vertinant Lietuvos reitingus pastarųjų penkerių metų laikotarpyje, Lietuvos pozicija pagal švietimo sistemos indikatorius akivaizdžiai pablogėjo: iš 11 indikatorių, pagal  kuriuos Lietuvos vertinimas pablogėjo, pusė yra susiję su švietimo sistema: tiksliųjų mokslų švietimo sistemos kokybė (praradome 29 pozicijas); bendra švietimo sistemos kokybė (praradome 14 pozicijų); vadybos universitetų kokybė (praradome 21 poziciją); mokslo įstaigų bendradarbiavimas su verslu MTEP srityje (praradome 9 pozicijas); mokslinių tyrimų institucijų kokybė (praradome 7 pozicijas). Tai rodo apie besikaupiančias problemas ir nepakankamą progresą Lietuvos švietimo sistemoje.

Sumenko Lietuvos pozicija pagal mokesčių sistemos poveikį investicijoms

Per metus labiausiai pablogėjo Lietuvos pozicija pagal mokesčių sistemos poveikio investicijoms rodiklį (neteko 31 pozicijos). Šio indikatorius reikšmė taip pat yra gaunama verslo apklausos būdu, tai reiškia, kad, verslininkų nuomone, Lietuvos mokestinė aplinka neskatina įmonių investuoti į plėtrą. Be to, per metus dėl mokestinės sistemos trūkumų verslo motyvacija investuoti į plėtrą sumažėjo. Ši tendencija stebima, taip pat analizuojant Pramonės lūkesčių indeksą (PLI). Remiantis LPK atliktu PLI III ketv. tyrimu, trečiąjį šių metų ketvirtį tik 28 proc. įmonių vadovų tikisi didinti investicijas, beveik per pus mažiau nei šių metų antrąjį ketvirtį. Investicijos bus nukreiptos pirmiausiai į gamybinių įrenginių modernizaciją, o didžiausio augimo galime tikėtis elektronikos bei medienos ir baldų pramonės sektoriuose.

Vis dar progreso lyderiai Baltijos regione penkerių metų laikotarpyje

Nors 2017 metų rezultatai rodo lėtėjimo, atsilikimo nuo efektyviau ekonomikai svarbias reformas darančių valstybių, tačiau Lietuva konkurencingumo indekse per pastaruosius 5 metus kol kas rodo didžiausią progresą Baltijos regione: pakilome iš 48 į 41 vietą. Estija išlieka lydere Baltijos regione, bet jos progresas stagnuoja: per 5 metus pasiektas tik 3 pozicijų pagerėjimas. Latvija apskritai krenta žemyn. Tačiau vis dar atsiliekame nuo Estijos, kuri, nepaisant savo reitingo stagnacijos, stipriai lenkia Lietuvą.

Tai, kas šių metų tyrime atsiskleidžia kaip kritimas, pastarųjų penkerių metų laikotarpyje (verslui svarbių indikatorių kontekste) Lietuva didžiausią proveržį padarė būtent pagal verslo pradžios indikatorius (procedūrų skaičius ir verslo pradžiai reikalingas laikas) bei pagal priėjimo prie finansinių išteklių rodiklius. Tačiau pablogėjo Lietuvos pozicija pagal darbo užmokesčio ir produktyvumo santykį – pagal šį rodiklį per penkis metus netekome 32 pozicijų. Aleksandras Izgorodinas nurodo, kad „taip yra todėl, kad pastaruoju metu dėl demografinių veiksnių ir neatitikimo tarp darbo jėgos pasiūlos bei paklausos Lietuvoje įsibėgėjo darbo užmokesčio augimas: Eurostat duomenys rodo, kad Lietuva užima 4-ą vietą visoje ES pagal darbo užmokesčio augimo tempą privačiame sektoriuje per pastaruosius dvejus metus (+15 proc.). Nors produktyvumas versle, tame tarpe pramonėje didėja, tačiau ne taip sparčiai, kaip auga darbo užmokestis“. Spartus darbo užmokesčio augimas, analitiko vertinimu, yra rizika pramonei, turint omeny vis dar gana didelį pramonės imlumą darbo jėgai (po krizės pramonė yra lyderė pagal naujų darbo vietų kūrimą privačiame sektoriuje: + 18 000 naujų darbo vietų, kurios sparčiai brangsta).

Pasaulio ekonomikos forumo tyrimas puikiai atskleidžia struktūrines verslo aplinkos problemas, kur Lietuvai reikia gerokai pasitempti: biurokratinė našta verslui, mokestinė aplinka,švietimo reforma bei gebėjimas pritraukti ir išlaikyti talentus.

“Metų Ekonomikos Forumas 2017” jau spalio 12 d. Vilniaus Rotušėje. Forume į klausimą “Ar esame pasiruošę ateities ekonomikai” sieks atsakyti verslo, inovacijų, technologijų lyderiai.

ARTIMIAUSI RENGINIAI

26 Spalis

IV-asis Rytų partner...

  • IV-asis Rytų partnerystės verslo forumas “Skaitmeninė ekonomika: Inovatyvi platforma skaidriam verslui be sienų”

FACEBOOK