Mokesčių mokėjimas – sąžiningo verslo bruožas

Jei ekonomikai iliustruoti pasitelktume žmogaus kūno alegoriją, tai mokesčių vaidmuo neabejotinai užimtų svarbią vietą organizmo funkcionavimui. Mokesčiams (makroekonominiu požiūriu) galėtų būti priskiriamas baltųjų arba raudonųjų kraujo kūnelių funkcijos. Kitaip sakant, mokesčiai būtų valstybės gaunamų pajamų (kraujo) sudedamoji dalis. Akivaizdu, kad mokesčiai tiek makroekonominiame, tiek mikroekonominiame lygmenyse užima svarbią vietą. Nors jų vaidmuo šiuose lygmenyse skiriasi –  valstybei mokesčiai – pajamos, o verslo subjektams – išlaidos.

Praėjusią savaitę per Lietuvą nuvilnijo kasmetinė akcija „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“.  Lietuvos pramonininkų konfederacija prisideda prie ilgalaikių šios akcijos tikslų. Pabrėžiant verslo sumokamus mokesčius, pateikiama trumpa mokesčių analizė, remiantis valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) statistiniais duomenimis apie sumokėtus mokesčius į VMI sąskaitą.

Tiriant 2014–2018 m. suminių mokesčių statistinius duomenis, pastebima bendra surenkamų mokesčių didėjimo tendencija, kai didžiausias augimo tempas buvo užfiksuotas 2018 m. (9,89 proc.). Ši situacija yra logiška ir apibūdina augančios šalies ekonomikos pobūdį. Pramonės sektoriuje surenkamų mokesčių srityje pagrindinis vaidmuo 2014–2018 m. teko apdirbamosios gamybosekonominės sekcijos subjektams (13,45 proc.; procentai pateikiami nuo bendros vidutinės surenkamų mokesčių sumos 2014–2018 m.).

Išsiaiškinta, kad 2014–2018 m. laikotarpiu juridinių asmenų sumokamų akcizų, gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM), pelno mokesčio, pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) dydžiai pasižymėjo didėjimo tendencija. Kita vertus, skirtingų mokesčių augimo tempai tarpusavyje nėra pastovūs ir identiški. Pavyzdžiui, akcizo mokesčio atveju didžiausias augimo tempas buvo užfiksuotas 2017 m. (10,21 proc.), o PVM – 2016 m. (10,69 proc.).

Analizuojant struktūrinį juridinių asmenų mokamų mokesčių pasiskirstymą pramonės sektoriuje, nustatyta, kad 2014–2018 m.:

• akcizomokesčių srityje pagrindinis vaidmuo teko apdirbamosios gamybos(20,95 proc.) ekonominės sekcijos subjektams (nuo bendros vidutinės surenkamų mokesčių sumos 2014–2018 m.).
• GPMiš apdirbamosios gamybosjuridinių asmenų buvo gauta 15,41 proc. (nuo bendros vidutinės surenkamų mokesčių sumos 2014–2018 m.). Vertinant 2018 m. išsiaiškinta, kad santykinai didžiausią gyventojų pajamų mokesčio dalį, lyginant su kitomis ekonominės veiklos rūšimis, sumokėjo juridiniai asmenys vykdantys veiklą apdirbamosios gamybos sferoje (15,72 proc.).
• apdirbamosios gamybosjuridiniai asmenys sumokėjo 20,59 proc. pelno mokesčioir 9,17 proc. PVM(nuo bendros vidutinės surenkamų mokesčių sumos 2014–2018 m; neigiami dydžiai buvo eliminuoti).

Akivaizdu, kad verslo vaidmuo sumokant įvairaus pobūdžio mokesčius mokestinėje sistemoje yra svarbus. Siekiant užtikrinti tvarų ekonomikos augimą, Lietuvos pramonininkų konfederacija pasisako už sąžiningą verslą ir jo indėlį į Lietuvos biudžetą mokamų mokesčių pavidalu.