Pasaulyje įsibėgėjantis pramonės skaitmeninimas atneša ne tik novatoriškus gaminius ir pažangius gamybos procesus, bet ir iššūkius socialiniam bei ekonominiam gyvenimui: keičia verslo modelius, darbo teisę, požiūrį į esamus ir potencialius darbuotojus, be abejonės, ateityje prisidės ir prie visuomenės įpročių bei vertybių kaitos.

Per pastaruosius 40 metų dėl technologinių pokyčių, gamybos perkėlimo į trečiąsias šalis ir vartojimo įpročių pasikeitimo Europos gamybos sektorius įdarbino 10 mln. mažiau darbuotojų, o pats sektorius sukuria 40% mažiau pridėtinės vertės (BVP).

Nors Lietuvoje inžinerinė pramonė progresuoja, o jos sukuriamas BVP auga ir įtaka valstybės gerovei didėja, tačiau kiti iššūkiai nesiskiria nuo būdingų visai Europai. Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA išskiria šalyje augančią technologinio atsinaujinimo, darbuotojų perkvalifikavimo, palankesnės investicinės aplinkos vietos ir užsienio investuotojams svarbą.

Nors Lietuvoje inžinerinė pramonė progresuoja, o jos sukuriamas BVP auga ir įtaka valstybės gerovei didėja, tačiau kiti iššūkiai nesiskiria nuo būdingų visai Europai.

Jeigu ne tik Lietuva, bet ir visa Europa nesugebės prisitaikyti prie ryškėjančių naujų ekonominių ir socialinių tendencijų, jau šiuo metu keičiančių pramonės esmę, ir taikyti novatoriškas technologijas, kurti efektyvią infrastruktūrą bei atnaujinti išteklius, iškils grėsmė jos konkurencingumui ir tvarumui. Tad į kokias tendencijas verslui ir sprendimų priėmėjams jau dabar atkreipti dėmesį siūlo Europos ateities gamybos technologijų platforma MANUFUTURE?

Keičiasi darbo rinka ir gaminių vartojimas

Vidutinis visuomenės gyvenimo amžius auga, o gimstamumas mažėja. 60 metų amžiaus žmogus savo fizine ir protine būkle prilygsta 50 metų žmogui prieš dešimtmetį. Todėl darbdaviai privalo ieškoti sprendimų, kaip išnaudoti vyresnių, vis dar darbingų ir patirtį sukaupusių žmonių potencialą. Ši tendencija aktuali tuo, jog fiziškai sunkaus darbo apimtys mažėja, o darbo skaitmeninėje aplinkoje vis daugėja. Kitas svarbus aspektas yra didelis atotrūkis tarp senstančios visuomenės dalies ir jaunosios kartos, kurių poreikiai ima gerokai skirtis. Ateityje nesutampantys poreikiai atsilieps ir produktų gamyboje: skirtingoms kartoms reikalingas skirtingas dizainas ir gaminių funkcionalumas.

Vienodi kokybės standartai visoje grandinėje

Gamybos perkėlimo tendencija į pigesnes zonas, regis, nebetenka prasmės pasaulyje augant vienodiems reikalavimams kokybei visoje gamybos grandinėje. Tobulą logistikos grandinę išvysčiusiuose pasauliniuose gamybos tinkluose kokybei bus teikiamas didesnis prioritetas nei darbo kaštams. Bendrovės naudos panašias technologijas ir aukštesnio lygio automatizuotas sistemas nepriklausomai nuo lokacijos, keisis gerosiomis praktikomis perduodamos informaciją visame pasaulyje. Techninių standartų suvienodinimas globaliai veikiančiose bendrovėse leis gaminti aukštos kokybės produktus bet kuriame pasaulio taške.

Ne tik žmonių, bet ir gamybos patogumui

Europa siekia stiprinti laisvąją rinką ir proteguoja mobilų gyvenimo būdą visame regione. Pramonei tai privalumas: Europos rinka atvira visiems, joje laisvai dalijamasi ištekliais ir patirtimis, ekonominės sąlygos yra patikimos ir beveik visur vienodos, vyksta bendradarbiavimas, sinchronizuojama infrastruktūra ir pan.

Taip pat skatinamas ir klasterių formavimasis, kuriuose dalijamasi kompetencijomis, vystomas bendradarbiavimas ir kuriama sinergija. Turime realių pavyzdžių: Jungtinėje Karalystėje susiformavę klasteriai tapo lyderiais tam tikrų naujų technologijų srityse, o, pavyzdžiui, Kinijos klasteriai išvystė tokią produktyvią infrastruktūrą, kuri užkariavo viso pasaulio rinkas. Neatsilieka ir Lietuva – technologinių klasterių skaičius auga ir siekia pripažinimo Europoje.

Vien inžinerinėje pramonėje šiuo metu veikia daugiau nei dešimt brandžių klasterių – Baltijos automobilių detalių, plastikų, lazerių, sveikatos technologijų ir kt. Ir priešingai, nacionalizmas bei protekcionizmas atskirose rinkose kelia ekonominį nepasitikėjimą ir gali paveikti investicijų jose stabilumą.

Individualizmas skatina lankstumą gamyboje

Išsivysčiusiose šalyse žmonės linkę rinktis kuo individualiau sukurtus ir jiems pritaikytus gaminius. Toks reiškinys apvertė aukštyn kojomis anksčiau įprastą tvarką – pasiūlą kurianti rinka persiorientavo į gamybą pagal vartotojo diktuojamą poreikį. Šios bendros tendencijos pavyzdžiai – į dizainą orientuoti, aukštos klasės gaminiai, specializuotos prekės, kurias gaminant lengviau prisitaikyti prie rinkos dinamikos. Tokia individualizuota gamyba atranda savo klientą ir Lietuvoje. Populiarėja įvairios lanksčios gamybos technologijos, pavyzdžiui, 3D spausdinimas.

Mažėja prekių kiekis, tačiau dėl didėjančio vartotojų poreikio personalizuotiems produktams auga gaminių variacijos. Tokiai gamybai taikomi elektroniniai ir integruoti kompiuteriniai sprendimai, naudojamos lanksčios technologijos, galinčios išgauti skirtingas gaminio formas, savybes, požymius. Suasmeninti produktai taps prioritetu ateities gamybos centruose.

Nesustojantis duomenų perdavimas

Beveik nebeliko gamybos procesų, kuriuose neprireiktų kompiuterio pagalbos. Elektronika vaidina svarbų vaidmenį siekiant kokybės ir efektyvumo visame gamybos procese. Automatinės sistemos, informacijos ir komunikacijos technologijos sukūrė galimybę bet kokią informaciją akimirksniu nusiųsti į kitą pasaulio kraštą.

Tai svarbu operaciniam ir techniniam funkcionalumui, bendrai ekonomikai ir viešajam administravimui. Gautą informaciją galima iš karto sėkmingai pritaikyti. Automatikos bei elektronikos kiekis ir greitas paplitimas pasaulyje lėmė trečiąją pramonės revoliuciją prieš 40 metų, kuomet mechaninė gamyba persiorientavo į valdomą elektronikos. Ši tendencija ir toliau vystosi, prijungdama skaitmenines technologijas ir suliedama fizinį bei virtualų pasaulį. Taip buvo sukurtos išmaniosios ir net kibernetinės technologijos.

Tokią kibernetinę-fizinę sistemą sukuria sensoriai, renkantys realius duomenis ir juos išmaniai kontroliuojantys. Naujosios kartos gamyboje duomenys yra svarbiausias elementas – jais dalinasi gamintojas ir akcininkas, lygiai taip pat jie yra perduodami ir prieinami visoje gamybos sistemoje.

Darbuotojai, gebantys gaminti ir greitai mokytis

Besikeičiančios gamybos sistemos, būtinybė reaguoti realiu laiku, nuolatinis optimizavimo poreikis ir išmaniųjų technologijų taikymas gamybos sistemose kelia atitinkamus reikalavimus darbuotojams, ypač aukštesnės kvalifikacijos. Didelėje inovacijų ir nepastovios rinkos dinamikoje reikia lanksčių darbuotojų, kurie turi ir bendrųjų kompetencijų gamybos srityje, ir tuo pačiu geba greitai mokytis naujų dalykų besikeičiant aplinkai.

Lietuvos pramonės sektoriuje tai viena iš opiausių problemų – trūksta kvalifikuotų specialistų ir apskritai darbuotojų. Situaciją galėtų pakeisti lanksčias mokymo formas, tokias kaip pameistrystė, diegianti švietimo sistema, gebanti paruošti pramonei reikalingus darbuotojus. Prie situacijos gerėjimo prisidėtų ir įvairiomis priemonėmis stabdoma emigracija.

Tai yra dalis iššūkių, su kuriais susiduria visos Europos pramonė – ir darbdaviai, ir darbuotojai. Lietuvos visuomenei gebėjimas sėkmingai prisitaikyti prie Europoje įsisukusių pokyčių bus svarbiausias veiksnys, lemiantis, ar inžinerinė pramonė pajėgs pasinaudoti skaitmeninės transformacijos teikiamomis galimybėmis tolesniam vystymuisi. Tik konsoliduoti kryptingi veiksmai valstybės lygiu ekonomikos, švietimo, socialinės apsaugos srityse padės išlaikyti ir ilgalaikėje perspektyvoje didinti šalies konkurencingumą.

Komentaro autorius –  Gintautas Kvietkauskas, LINPRA prezidentas, LPK viceprezidentas

ARTIMIAUSI RENGINIAI

Informacijos rasti nepavyko.

FACEBOOK