Praėjusią savaitę asociacija „Lietuvos maisto pramonė“ surengė diskusiją, kurios tema „Visuomenės sveikata per ekonomikos prizmę: ar galime sau leisti sirgti?“ Joje žinomi šalies ekonomistai, mokslininkai, valstybės institucijų ir verslo atstovai kalbėjo apie visuomenės sveikatą kaip svarbų šalies ekonominės raidos faktorių bei subrendusią būtinybę valstybės, nevyriausybinėms ir verslo organizacijoms aktyviai bendradarbiauti populiarinant fizinį aktyvumą visuomenėje.

Verslas siūlo žiūrėti racionaliai
„Mes, asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ nariai, visuomenei įsipareigojome savo produktų sudėtyje mažinti cukraus, druskos, riebalų kiekį, tačiau jaučiamės galintys visuomenės sveikatos srityje nuveikti dar daugiau. Mums rūpi, kad žmonės būtų sveiki – ir mūsų darbuotojai, ir klientai, ir vartotojai – tai yra, visi Lietuvos gyventojai. Labai svarbus faktorius gerai savijautai – fizinis aktyvumas. Tai suprasdami skatiname sportuoti ir savo darbuotojus, ir savo klientus, ypač vaikus. Bet ar to gana? Norėdami atsakyti į šį klausimą, turime rasti atsakymą į kitą – o ar verta tai daryti? Klausimas nuskambės labai pragmatiškai – kiek sergantis žmogus kainuoja mūsų ekonomikai ir ką mes galime padaryti, kad išvengtume ligų“, – diskusijoje kalbėjos asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ valdybos pirmininkas Mindaugas Snarskis.

Sveika visuomenė augina šalies ekonomiką
Ekonomistas, SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda teigė, jog didžiulė klaida manyti, kad prabangą rūpintis savo piliečių sveikatingumu turi tik turtingos pasaulio ekonomikos. Gyventojų sveikata kartu yra ir to geresnio išsivystymo prielaida.

Lietuvos BVP dalis sveikatos apsaugai ne itin daug skiriasi nuo Europos Sąjungos šalių vidurkio, tačiau mes daugiau pinigų išleidžiame sergančiųjų gydymui, nei žmonių sveikatinimui. O tai galų gale skaudžiai atsiliepia šalies ekonomikai. G. Nausėda išskyrė net devynis makroekonomikos veiksnius, kuriems įtakos turi piliečių sveikata. Tai nuostolis BVP, darbo našumo nuosmukis, mažesnės pajamos ir mažesnė perkamoji galia, mažėjančios valstybės įplaukos iš mokesčių, blogėjančios darbuotojų kokybinės savybės, didėjantys įmonių kaitos rodikliai, neigiami demografiniai pokyčiai, didesnis krūvis socialiniams fondams, didesnės valstybės išlaidos gydymui nei sveikatos priežiūrai.

Liga skaudžiai smogia ir namų ūkių biudžetams – prasta sveikatos būklė trukdo dirbti, o kartais apskritai tampa nedarbo priežastimi, išlaidos vaistams ar darbo netekimas gali nustumti šeimą į išlaikytinių lygį, tada prisideda dar ir psichologinės problemos.

Kokia būtų išeitis iš šios situacijos? Džiugina populiarėjantis sveikas gyvenimo būdas, bet vien to neužtenka.
„Valstybė negali užsiimti tik edukacija. Ji turi užtikrinti, kad sveikai gyventi, rūpintis savo sveikata žmonėms apsimokėtų. Tai valstybės investicijos į savo piliečių sveikatą ir jų grąža būtų didelė, ji tikrai atsipirktų“, – įsitikinęs G. Nausėda.

Aktyvi gyvensena – ligų ir išlaidų joms gydyti prevencija
Tokia buvo pagrindinė Lietuvos sporto universiteto profesoriaus Alberto Skurvydo pranešimo tema. Remdamasis naujausiais pasaulio mokslininkų tyrimais, jis teigė, kad fizinis pasyvumas gali gerokai padidinti riziką susirgti širdies ir kraujagyslių (45 proc.) ligomis, diabetu (30 proc.), krūties vėžiu (30 proc.) ir pan. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, fizinis pasyvumas yra ketvirta pagal populiarumą mirties priežastis, kasmet lemianti 6 proc. visų mirčių.

Aktyviai sportuojant galima sumažinti riziką susirgti 20 pavojingų ligų, tarp kurių – širdies ir kraujagyslių, onkologinės ligos. Europos Komisijos ataskaitos duomenimis, sportuodamas žmogus gali per metus sutaupyti apie 1900–7500 eurų sveikatos priežiūros išlaidų. Pateikdamas šiuos duomenimis prof. A. Skurvydas pritaikė juos Lietuvai – jei skaičiuotume, kad aktyviai sportuodamas kiekvienas sutaupytume, imkime, 3000 Eur, tai padauginę iš 3 mln. gautume 9 mlrd. eurų…

Negana to, sportas 8 proc. pagerina žmonių laimės indeksą, 7–8 proc. pagerėja darbingumas.

Judėjimo kultūrą galima kurti tik sutelkus jėgas
Apie sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo svarbą kalbėjo ir Sveikatos apsaugos ministro patarėjas Audrius Daunoravičius.

„Fizinio aktyvumo bendri tikslai – sukurti ligų prevencijos sistemą, apimančią fizinį aktyvumą ir mitybą nuo žmogaus vaikystės iki senatvės. Fizinis aktyvumas turėtų būti formuojamas nuo ketverių metų ir toliau palaikomas visą gyvenimą“, – teigė pranešėjas.
Tokiai jo minčiai pritaria asociacijai „Lietuvos maisto pramonė“ priklausančios įmonės, diskusijos pabaigoje pasidalinusios konkrečia praktika, kaip joms sekasi skatinti sportuoti, aktyviai gyventi ir savo darbuotojus, ir visuomenę bendrai.

„Išjudink save“ – tai bendrovės „Coca-Cola“ ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) programa, kuria siekiama kuo daugiau Lietuvos žmonių paskatinti užsiimti sportu, tapti olimpiečiais savo kasdieniniame gyvenime. Įgyvendinant programą bendrovė finansavo, o LTOK administravo net 10 nevyriausybinių organizacijų projektų visoje Lietuvoje. Jų metu visi norintys nemokamai galėjo išbandyti įvairiausias fizinio aktyvumo veiklas – jogą Baltijos jūros paplūdimyje, mankštas senjorams, orientavimosi rungtis, lankų sukimą, orientavimąsi, šokius ir daugelį kitų. Be to, visai neseniai paskelbtas antrasis programos „Išjudink save“ etapas – kvietimas savivaldybėms teikti paraiškas ir laimėti galimybę programos lėšomis įsirengti 11 šiuolaikinių lauko treniruoklių, kuriais galėtų naudotis bet kuris vietos bendruomenės narys. Dešimtis tūkstančių Lietuvos žmonių išjudino tokie LTOK projektai kaip: „LTeam žiemos olimpinis festivalis“ ir „Olimpinė diena“, kuriuos kartu su kitomis bendrovėmis taip pat rėmė ir „Coca-Cola“.

Diskusijoje buvo pristatytas ir bendras verslo, valstybės institucijų, nevyriausybinių organizacijų projektas „Sveikatiada“, kuriame aktyviai dalyvauja kompanija „Nestle Baltics“. Tai socialinė iniciatyva, kuria siekiama formuoti sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo įgūdžiais pagrįstą kultūrą mokymo įstaigų bendruomenėse. Projekto tikslas – ugdyti jaunąją kartą, neturinčią sveikatos problemų ir gebančią formuoti savo gyvenimo būdą priimant informuotus sprendimus mitybos bei fizinio aktyvumo klausimais. Projektas vyksta jau devintus metus, 2017-2018 metais į jį buvo įsitraukusios 926 mokymo įstaigos (vaikų lopšeliai darželiai, pradinės, vidurinės ir pagrindinės mokyklos, gimnazijos). Projekte dalyvauja daugiau kaip 60 tūkst. mokinių. Visoje šalyje suburtas „Sveikatiados“ ambasadorių tinklas – daugiau nei 1500 pedagogų. Vienas pagrindinių „Sveikatiados“ tikslų – vaikai jau nuo mokyklos suolo turėtų suprasti, kad sveikai gyventi yra smagu.

Fizinio aktyvumo skatinimas iš teorinio turi tapti praktiniu – suteikti verslo įmonėms ir žmonėms apčiuopiamas finansines paskatas, aktyviai formuoti „madą“ sportuoti ar tiesiog pamėgti judėjimą, verslui ir viešajam sektoriui sudaryti sąlygas dalintis informacija apie savo iniciatyvas bei sutelkti finansinius resursus bendriems projektams. Tokios įžvalgos nuskambėjo apibendrinant diskusiją, kuri paskatino valdžios institucijų, mokslo ir verslo atstovus įžvelgti daug naujų racionalių priežasčių bei galimybių stiprinti visuomenės sveikatą.

ARTIMIAUSI RENGINIAI

FACEBOOK