Lietuvos pramonininkų konfederacija vienintelė šalyje pristato aukščiausio lygio Lietuvos įmonių vadovų nuomonių ir prognozių apklausos analizę.

Atliekamos apklausos tikslai – sukurti pastovų ir lengvai interpretuojamą Lietuvos įmonių lūkesčių indikatorių. Apklausos metu surinkti atsakymai iš didžiausių Lietuvos įmonių vadovų, kurių buvo prašoma įvertinti sektorių, kuriuose jie dirba, dabartinę padėtį ir perspektyvas.

Naudojant statistinius metodus ir skaičiavimus, atsakymai į pateiktus klausimus yra konvertuojami į interaktyvią skaitinę išraišką – Lūkesčių indeksą, kuris svyruoja skalėje nuo 0 iki 100. Didesnė kaip 50 punktų lūkesčių indekso reikšmė parodo, kad šalies pramonė augs. Tarp 40 ir 50 punktų svyruojanti reikšmė rodo, kad pramonėje vyrauja neaiškios nuotaikos. Mažesnė negu 40 punktų indekso vertė liudija, jog pramonėje įsivyravo aiškus nuosmukio laikotarpis.


Pramonės lūkesčių indeksas

2018 m. II pusmečio PLI santrauka

Didžiausių Lietuvos gamintojų lūkesčiai 2018 m. antrajam pusmečiui pozityvūs ir žada tolesnę Lietuvos apdirbamosios gamybos plėtrą. Antrojo 2018 m. pusmečio pramonės lūkesčių indekso reikšmė siekia 71 punktą ir gerokai (21 punktais) viršija kritinę 50-ies punktų ribą, skiriančią plėtrą nuo susitraukimo.  

Didžiausias optimizmas antrajam pusmečiui yra fiksuojamas metalų ir inžinerinės pramonės sektoriuje. Palyginti su 2017 m. antruoju pusmečiu, pagerėjo tekstilės pramonės, metalų, mašinų ir įrenginių bei chemijos pramonės lūkesčiai. Įmonių pateiktos prognozės nuteikia pozityviai, nes nutraukta du pusmečius iš eilės fiksuota gamintojų optimizmo mažėjimo tendencija.


2018 m. I pusmečio PLI santrauka


Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) nuo 2015 m. rengia ir pristato Pramonės lūkesčių indeksą (PLI) – apklausos pagrindu paruoštą aukščiausio lygio Lietuvos vadovų nuomonių ir prognozių analizę. Pirmoje šio pusmečio PLI dalyje aptariamos pagrindinės gamybos ir gamybinių pajėgumų,eksporto, vidaus vartojimo ir darbo rinkos tendencijos bei apžvelgiamos pagrindinės grėsmės apdirbamosios pramonės sektoriuje, antrojoje – verslo atstovų įžvalgos apie eksporto plėtrą.

2018 m. I pusmečio apklausos rezultatai rodo, kad Lietuvos pramonės nuotaikos  išlieka optimistinės  ir šį pusmetį siekia 62 punktus. Vis dėlto, negatyviai nuteikia tai, kad nepaisant sparčios gamybos apimčių ir eksporto plėtros, verslo optimizmas krenta antrą pusmetį iš eilės. Tokia tendencija signalizuoja, jog verslas pastaruoju metu dirba padidintos rizikos aplinkoje.


2017 m. IV ketvirtį didžiausių pramonės įmonių vadovų nuotaikos lieka optimistinės, tačiau lyginant su ankstesniu ketvirčiu, optimizmo lygis pramonėje sumažėjo. Tokį rezultatą lemia itin prasti maisto ir gėrimų pramonės vadovų lūkesčiai, jaučiami dėl neigiamos išaugusių akcizų įtakos vartojimui. Vis dėlto, kitos pramonės šakos tikisi išlaikyti gana stabilus rezultatus.  

2017 m. IV ketvirtį apdirbamosios gamybos lūkesčių indekso reikšmė siekia 60 punktų, t.y vyrauja teigiamos nuotaikos, prognozuojamas nuosaikus augimas. Prie sumažėjusio (III ketv. – 67 punktai) pramonės optimizmo labiausiai prisidėjo maisto ir gėrimų pramonės sektorius – čia lūkesčių indekso reikšmė (35) apskritai nesiekia 50 punktų ribos, kas rodo apie besiformuojančias grėsmes ir neapibrėžtumą maisto pramonėje.

2017 m. II ketv. PLI santrauka


Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) vienintelė šalyje kas ketvirtį atlieka ir pristato aukščiausio lygio 120 Lietuvos įmonių vadovų nuomonių ir prognozių apklausos analizę – Pramonės lūkesčių indeksą (PLI).  2017 m. II ketvirtį pramonininkų nuotaikos išlieka optimistinės. Plėtros tikimasi visuose pagrindiniuose apdirbamosios pramonės sektoriuose. Pozityvios nuotaikos pramonės įmonėse yra  gerėjančių eksporto rodiklių  ir teigiamos vidaus paklausos rezultatas.

2017 m. II-ąjį ketvirtį PLI rodo sąlyginai teigiamas pramonininkų nuotaikas – bendras indekso įvertis išlieka pozityvus ir siekia 68 punktus. Tai liudija apie nuosaikų šalies pramonės augimą. Optimistinės nuotaikos pastebimos visuose apdirbamosios pramonės sektoriuose. Apklausos duomenimis, didžiausias užtikrintumas, o taip pat ir sparčiausias augimas antrąjį šių metų ketvirtį bus matomas elektronikos, mašinų ir įrenginių, medienos ir baldų pramonės sektoriuose. Nuosaikesnis augimas, bet taip pat teigiamas – chemijos, maisto ir gėrimų, tekstilės ir drabužių sektoriuose.

Lyginant su 2016 m. pabaiga, pramonininkų lūkesčiai pakilo 2 punktais ir net 8 punktais, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Tai tik patvirtina vyraujančias teigiamas nuotaikas Lietuvoje, kurias galima sieti su cikliniu atsigavimu visoje euro zonoje ir mažesniu neužtikrintumu tarptautinėse rinkose.

Daugiau nei 60 proc. visų apklausoje dalyvavusių pramonės įmonių vadovų tikisi padidinti pagaminamos produkcijos kiekį, o dar beveik 28 proc. išlaikyti tokį patį lygį kaip ir anksčiau. Jų teigimu, tikėtis tokių rezultatų pirmiausia leidžia didesnis stabilumas užsienio rinkose.

Šias nuotaikas atspindi ir eksporto prognozės – net 50 proc. vadovų ketina didinti eksporto apimtis. Eksporto rinkų klausimu itin pozityviai nusiteikusios metalų, mašinų ir įrenginių, maisto ir gėrimų pramonės įmonės. 2016 m. buvo sėkmingi vykdant naujų rinkų paiešką ir įsitvirtinant naujose rinkose – tai rodo ir didėjantis pramonės produkcijos eksportas į JAV, Norvegiją, Švediją ir Kiniją. Pirmaisiais šių metų mėnesiais Lietuvos eksportuotojai ir toliau sėkmingai didina pardavimų apimtis išorės rinkose.  Tikimasi, kad  įsitvirtinant naujose užsienio rinkose didės eksportuojamų prekių apimtys ir palaipsniui augs parduodamos produkcijos kaina.

Žvelgiant į įmonių investicijų prognozę, antrąjį šių metų ketvirtį daugiau nei 47 proc. įmonių vadovų ketina didinti investicijas. Daugiausiai investicijų bus nukreipta į įmonių modernizaciją ir gamybinių pajėgumų, kurie šiuo metu pramonės sektoriuje jau viršija 77 proc., didinimą. 54 proc. respondentų teigė, kad tikisi turimų gamybinių pajėgumų išnaudojimo lygio augimo. Vis dėlto gamybos modernizavimas yra neišvengiamas ir dėl poreikio kelti našumo lygį sparčiai kylančio darbo užmokesčio kontekste.

Sparčiai augant atlyginimams, Lietuva greitai nebebus pajėgi vien pigia darbo jėga konkuruoti tarptautinėse rinkose. 57 proc. apklaustųjų vadovų nurodė, kad antrąjį šių metų ketvirtį prognozuoja tolimesnį  vidutinio darbo užmokesčio augimą, o  daugiausia tokių prognozių pateikė elektronikos,  metalų, mašinų ir įrenginių pramonės gamintojai.

Didžiausia įtampa ir toliau išlieka darbo rinkoje dėl kvalifikuotos ir nekvalifikuotos darbo jėgos trūkumo. Apklausos duomenimis, 61 proc. apklaustųjų tikisi išlaikyti panašų darbuotojų skaičių. Pabrėžiama, kad net ir norint priimti naujų darbuotojų šiuo metu yra labai sunku rasti specialistų. Virš 70 proc. respondentų teigė šiuo metu susiduriantys su darbuotojų stygiumi, ieškant tiek kvalifikuotos, tiek nekvalifikuotos darbo jėgos. Artimiausiu metu darbuotojų trūkumas ir toliau išliks didele problema planuojant įmonių plėtrą.

2016 m. IV ketv. PLI santrauka

PLI2016K4


Metų pabaigą pramonininkai vertina teigiamai, tikimasi kai kurių pramonės sektorių plėtros – tai parodė naujausias Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) kas ketvirtį atliekamas Pramonės lūkesčių indeksas (PLI). Pagrindine pozityvių nuotaikų priežastimi ir toliau išlieka teigiamas vidaus paklausos vertinimas. Indeksą šiek tiek smukdė nuosaikesnės eksporto prognozės bei vyraujanti įtampa darbo rinkoje.

2016 m. IV-ąjį ketvirtį PLI rodo sąlyginai teigiamas pramonininkų nuotaikas – bendras indekso įvertis išlieka pozityvus ir siekia 66 punktus. Visuose sektoriuose lūkesčiai viršijo 60 punktų – tai byloja apie vidutinės spartos augimą. Palyginus su trečiuoju šių metų ketvirčiu, pramonininkų lūkesčiai pakilo net 5 punktais, tačiau nukrito 3 punktais lyginant su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu.

LPK analitikų teigimu, padidėjusios žaliavų kainų prognozės ir didėjanti gamybos savikaina (augantis vidutinis atlyginimas bei kapitalo investicijos) paskatino įmones kelti galutinės produkcijos kainas. Įmonės ketina kelti kainas eksporto rinkose, kur šiuo metu jos yra ganėtinai žemame lygyje. Maisto ir gėrimų pramonėje prie produkcijos kainų kėlimo nuotaikų prisidėjo ilgą laiką užsitęsusi pasaulinės pieno gaminių ir žaliavų rinkų krizė. Tai rodo, kad įmonės tikisi stabilumo užsienio rinkose. Taip pat prie tokių lūkesčių prisidėjo ir jau kurį laiką palaipsniui kylančios neapdoroto ir apdoroto maisto produktų kainos.

Panašus kainų lygis turėtų išlikti tekstilės ir drabužių, chemijos bei elektronikos pramonės šakose. Išlaikyti žemus kainų lygius šiuose sektoriuose leidžia palankios pasaulinės energetikos sąlygos bei kai kurių įmonių taikoma agresyvi kainodara, siekiant diversifikuoti eksporto rinkas.

Nepaisant eksporto lūkesčiuose fiksuoto 5 punktų kritimo, Lietuvos eksportuotojai šiemet ir toliau didina pardavimų apimtis išorės rinkose. Šį įvertį labiausiai sąlygojo metalų, mašinų ir įrenginių, chemijos, medienos ir baldų pramonės lūkesčių susitraukimas. Įmonės tikisi atrasti ir išplėsti eksporto apimtis, tačiau laukiama kuklesnių augimo tempų.

ES rinkoje vis didesnį dėmesį šalies verslas skiria Skandinavijos regionui, tuo tarpu didėjantis spaudimas konkurencingumui jau pradėjo bloginti eksporto į Centrinę Europą rezultatus. Pasikeitimai pastebimi ir įmonių kainodaroje – įmonės eidamos į aukštesnę perkamąją galią turinčias rinkas, kur galėtų jaustis laisviau didindami produkcijos kainas, tačiau šiose rinkose jau egzistuoja stiprūs rinkos dalyviai ir vienintelis būdas juos nugalėti – žemesnės kainos taktika.

„Akivaizdžiai vis dar auga elektronikos gamintojų eksporto lūkesčiai – daugiausia vilčių dedama į Šiaurės Amerikos, Azijos ir Pietų Europos rinkas, mažiausiai – į Rusijos ir NVS šalių rinkas. Džiugina ir į naujas rinkas laipsniškai didėjantis eksportas, tačiau nemaža dalimi tai vis dar yra tik atskirų segmentų sėkmė, bet ne tvari plėtra. Prognozuojama, kad eksporto plėtra bus nuosaiki ir sieks apie 2-3 procentus“, – teigia LPK analitikai.

Daugelyje vidaus rinkos sektorių išlieka pozityvios nuotaikos. Palankias sąlygas vidaus rinkos paklausai sudarė vartotojų perkamosios galios augimas, kurį sąlygojo gana aukštas užimtumas, darbo užmokesčio perspektyvos bei vartotojų lūkesčiai. Pramonės įmonių atstovai tikisi, jog vidaus vartojimas išliks ekonomikos judėjimą išlaikančiu varikliu ir IV šių metų ketvirtį.

Šiuo metu įmonių plėtra vis dar vykdoma palaikant esamą skolos lygį arba naudojantis sukauptomis nuosavomis lėšomis. Ryškiausiai lūkesčiai augo elektronikos pramonėje. Šiomis investicijomis įmonės siekia įdiegti naujas technologijas, kurios užtikrintų naujų produktų gamybos galimybę. Skolinimosi tendencijas pramonės įmonėse šiuo metu labiausiai apriboja verslo neapibrėžtumas dėl eksporto rinkų bei bendras ES vientisumo klausimas. Tikimasi, jog skolinimą ir investicijas paskatins 2014–2020 m. ES investicijų galimybės.

Visos pramonės šakos darbo užmokesčio perspektyvas vertino teigiamai. Prognozuojama, jog tolesnis atlyginimų augimas išliks, tačiau keliuose pramonės sektoriuose bus nuosaikesnis nei dabar. Sparčiausi atlyginimų augimai matomi maisto ir gėrimų pramonėje, kurioje tikimasi didesnių gamybos apimčių dėl eksporto į naujai atrastas užsienio rinkas, tuo tarpu tekstilės ir drabužių pramonėje darbuotojų skaičiaus augimas numatomas tik aukštomis technologijomis grįstos tekstilės gamyboje. Savo abejones dėl kylančių atlyginimų išreiškė chemijos pramonės respondentai – šio sektoriaus įmonėse anksčiau investuota į naujus įrenginius ir gamybinių pajėgumų didinimą, tikintis padidinti produktyvumą, nedidinant bendro darbo užmokesčio biudžeto, nors produkcijos apimtys ir didėtų.

Remiantis įmonių pateiktomis prognozėmis, galima tikėtis, jog darbuotojų skaičius nežymiai padidės arba nesikeis. Kaip riziką pramonininkai įžvelgia susiklosčiusią padėtį darbo rinkoje – konkrečios kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas vis dar daro įtaką likusiems pramonės sektoriams. Tikimasi didesnio atlyginimų augimo, siekiant pritraukti atitinkamus darbuotojus arba motyvuoti kitose srityse dirbančius asmenis persikvalifikuoti ir taip užpildant atsiradusias darbo vietas.

Bendra visų pramonės įmonių nuotaika – išlaikyti esamą darbuotojų skaičių. Tai yra pozityvus impulsas, tačiau išaugęs darbuotojų poreikis gali dar didesniu tempu kelti darbo užmokestį Lietuvoje. Didžiausia samda prognozuojama elektronikos pramonėje,“ – apibendrina LPK analitikai.

2016 m. III ketv. PLI santrauka
PLI-2016K3

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) vienintelė šalyje kas ketvirtį atlieka ir pristato aukščiausio lygio 150 Lietuvos įmonių vadovų nuomonių ir prognozių apklausos analizę – Pramonės lūkesčių indeksą (PLI). 2016 m. III ketvirčio PLI išlieka beveik nepakitęs bei rodo nuosaikias pramonės įmonių vadovų nuotaikas – bendrasis indekso įvertis pozityvus ir siekia 61 punktą.

Pramonės lūkesčių indeksas 2016 m. III-ąjį ketvirtį stabilizavosi ties 61 punktu. Nežymus padidėjimas (vienu punktu), lyginant su praėjusiu ketvirčiu, rodo pramonės įmonių nuosaikias nuotaikas – rinkose didelių pasikeitimų nežadama. Pagrindinės priežastys: viso pasaulio bei Europos ekonomika yra sulėtėjusi (pirmąjį šių metų ketvirtį ekonomika Europoje augo tik 2%, lyginant su praėjusių metų atitinkamu ketvirčiu; prognozuojama, kad Europos ekonomika augs 1,5% šiais metais). Vidaus paklausa, kuri jau kelis ketvirčius yra vienas pagrindinių ekonomikos variklių Lietuvoje, turėtų ir toliau augti, taip sudarydama palankias sąlygas gamintojams. Prie pozityvių pramonininkų nuotaikų taip pat prisidėjo ir atsigaunantis eksporto sektorius bei dėl išorės veiksnių kritusios energijos ir gamybos kainos.

Didžiausią įtaką bendram lūkesčių rodikliui turėjo elektronikos pramonės nuotaikos (rodiklis sumažėjo 18 punktų, tačiau vis dar išliko aukščiausias tarp visų sektorių). Kituose pramonės sektoriuose išlieka nežymūs lūkesčių indekso pokyčiai, kuriuos geriau galima pastebėti analizuojant jų sudedamąsias dalis.

Produkcijos kainos perspektyvos indeksas kilo 9 punktais bei šiuo metu yra augimo zonoje (52 punktai). Krintančios pasaulinės žaliavų kainos leidžia įmonėms naudotis pigesne energija, tuo tarpu sparčiai kylantys atlyginimai bei investicijos į kapitalą veikia kaip atsvara. Įmonių prisitaikymo prie kintančių rinkų strategijose taip pat galima atpažinti agresyvios kainodaros ženklų, kadangi vyksta eksporto diversifikacija, o tai skatina mažinti kainas vartotojui. Toks nežymus indekso kitimas indikuoja, jog produkcijos kainos turėtų sąlyginai nedidėti, išlikti žemuose rėžiuose.

Aukščiausias sektorinis įvertis išliko tekstilės ir drabužių pramonėje (65 punktai), kadangi visas sektorius yra jautrus sparčiai augantiems minimaliajam bei vidutiniam atlyginimams.

***

Pirmoji papildomų PLI klausimų dalis buvo susijusi su dizainu, kuris šių dienų produktų pozicionavime – viena svarbiausių dalių, nes parduodama prekė turi atlikti ne tik funkciją, bet ir būti naudojama keliose skirtinguose veiklose, puošti, kurti kokybės įvaizdį.

Net 42,9% iš 147 didžiausių Lietuvos įmonių vadovų indikavo, jog dizainas yra integrali įmonės veiklos dalis, tačiau tik 6,8% respondentų teigė, jog dizainas yra svarbiausia įmonės veiklos dalis. 14,3% apklaustųjų teigė, jog dizainui neskiria ypatingo dėmesio. 36% įmonių atstovų teigė, jog yra kitos priežastys, kodėl įmonė nekuria dizaino pačios. Dažniausiai buvo teigiama, jog B2B klientai prioritetą skiria ne gražiai pakuotei, o turiniui ir techniniam palaikymui. Taip pat didelė dalis atsakymų parodė, jog dizaino sprendimus įmonės gauna iš motininių įmonių arba pačių užsakovų (pvz. IKEA).

Antroji papildomų klausimų dalis susijusi su ketvirtąja pramonės revoliucija – Pramonė 4.0. Tai didžiausias inovacinis iššūkis, su kuriuo susidurs Lietuvos įmonės, todėl labai svarbūs pasiruošimo darbai ir pats įmonių atstovų požiūris į šią naujovę. Įmonių buvo teiraujamasi, kaip įmonės ruošiasi Pramonė 4.0 plėtrai, kokios pagalbos tikisi iš valstybės ir kas motyvuoja investuoti į technologinius ir inovatyvius sprendimus.

Dauguma respondentų (56%) tvirtino, jog Pramonė 4.0 yra svarbi tema jų įmonei. Deja, tenka apgailestauti, jog tai vis dar yra per mažas rinkos dalyvių susidomėjimas nes rinkoje atsiradus kitoms inovatyvioms įmonėms neatsinaujinusios susidurs su rizika savo turimą konkurencingumą prarasti didžiuliu tempu. Todėl šios rizikos suvaldymui svarbūs neatidėliotini veiksmai.

Paskutinis užduotas klausimas buvo susijęs labiau su motyvacijos ištakomis investuoti ir modernizuotis. Beveik pusė (47%) respondentų teigė, jog tai labiausiai priklauso nuo įmonės vadovų požiūrio ir įmonės politikos dėl plėtros. Antroje vietoje pagal populiarumą buvo išskirta – konkurencinė aplinka, kuri verčia įmones investuoti siekiant išlaikyti konkurencinį pranašumą rinkoje, trečioji populiariausia dalis – atlyginimų augimas. Pastaroji priežastis ypatingai atsiskleidė Tekstilės sektoriaus Materialiųjų investicijų statistikoje, kurioje atsiskleidė jog šio sektoriaus atstovai 2016-ųjų pirmąjį ketvirtį, lyginant su 2015-ųjų tuo pačiu laikotarpiu, investicijas didino beveik dvigubai (1,87 karto). Ko gero dėl minimalaus atlyginimo augimo sukaupę paskutinius finansinius išteklius stengiasi išsilaikyti konkurencinėje aplinkoje.

2016 m. II ketv. PLI santrauka

PLI_jpg


Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) atliktas Pramonės lūkesčių indeksas (PLI) 2016 metų II ketvirtį rodo pozityvias pramonininkų nuotaikas ir šiuo metu siekia 60 punktų, tačiau pats lūkesčių indeksas traukiasi jau kelis ketvirčius iš eilės. Šįkart lūkesčių tyrimą taip pat papildė klausimai apie emigracijos mastą – daugiau nei pusė apklaustų įmonių vadovų teigė, jog jaučia emigracijos poveikį savo įmonės veiklai.

LPK atlikta apklausa rodo, kad vis dar stebima Lietuvos ekonomikos plėtra, įmonės yra nusiteikusios vis daugiau investuoti į konkurencingumą, plėstis užsienio eksporto rinkose bei palaipsniui adaptuojasi prie gana spartaus darbo atlygio augimo.

Didžiausią įtaką bendram lūkesčių rodikliui turėjo elektronikos pramonės pozityvios nuotaikos (rodiklis kilo net 24 punktais) bei chemijos pramonės lūkesčių kritimas 7 punktais. Kituose pramonės sektoriuose išlieka nežymūs lūkesčių indekso pokyčiai. Pagrindinės priežastys, kodėl lūkesčių rodiklio augimas sąlyginai lėtėja, – sulėtėjusi eksporto plėtra ir neapibrėžtumas užsienio rinkose bei padidėjusi įtampa darbo rinkoje.

Nepaisant augančio minimalaus atlyginimo bei prognozuotų kapitalo investicijų į įrangą, tikimasi, kad produkcijos kainos nedidės beveik visose pramonės šakose. Tokius lūkesčius puikiai atspindi pasaulinės ir vietinės žaliavų kainų tendencijos bei bendras kainų lygio sumažėjimas.

Daugelis pramonės šakų tikisi dabartinių žaliavų kainų nusistovėjimo, tačiau matomi ir kainų mažėjimo lūkesčiai. Ženkliausios žaliavų kainų mažėjimo tendencijos fiksuojamos medienos ir baldų pramonėje bei elektronikos pramonėje. Tam didžiausią įtaką turėjo energetinių išteklių, vario ir kitų metalų ženklus kainos kritimas.

Eksporto lūkesčiuose fiksuojamas 20 punktų kritimas. Tai labiausiai sąlygojo chemijos ir maisto ir gėrimų pramonės rodiklių susitraukimas. Chemijos pramonės įmonės gali pasidžiaugti atpigusiomis žaliavomis, tačiau vis dar jaučia spaudimą dėl nepalankios konjunktūros trąšų prekybos rinkose. Maisto ir gėrimų pramonės įmonės, puikiai suvaldžiusios naujų rinkų poreikius po Rytų rinkų embargo, II-ąjį ketvirtį tikisi, kad eksporto plėtra nebus sparti, tačiau ir nemažės. Akivaizdžiai vis dar auga elektronikos gamintojų eksporto lūkesčiai. Daugiausia eksporto vilčių vis dar dedama į Šiaurės Amerikos, Azijos ir Pietų Europos rinkas, mažiausiai – į Rusijos ir NVS šalių rinkas.

Daugelyje vidaus rinkos sektorių išlieka pozityvios nuotaikos. Palankias sąlygas vidaus rinkos paklausai sudarė vartotojų perkamosios galios augimas ir optimistinės nuotaikos dėl energetinių produktų kainų kritimo.Pramonės įmonės tikisi, jog vidaus vartojimas išliks ekonomikos varikliu ir II-ąjį šių metų ketvirtį. Tačiau tokia vidaus ir išorės situacija rinkoje neigiamai veikia šalies prekybos balansą, o ilgalaikis deficitas potencialiai išaugins šalies skolą. Ilgalaikė skola, finansuojama tarptautinių finansų rinkų, sumažintų Lietuvos konkurencingumą.

Visos pramonės šakos darbo užmokesčio perspektyvas vertino teigiamai – bendrasis indeksas siekia 82 punktų. Toks įvertinimas rodo įmonių nusiteikimą adaptuotis prie didėjančio minimalaus atlygio bei didesnes bendras išlaidas žmogiškųjų išteklių išlaikymui. Tačiau taip sparčiai kylantys darbo kaštai gali kelti grėsmę eksporto plėtrai.

***

LPK lūkesčių tyrimą šį ketvirtį taip pat papildė klausimai apie emigracijos mastą. Nepalankios demografinės tendencijos yra vienas pagrindinių veiksnių, kurie įvardinami kaip ribojantis Lietuvos ūkio plėtrą. Daugiau nei pusė(52,1%) didžiųjų pramonės gamintojų teigė, jog jaučia emigracijos poveikį savo įmonės veiklai. Senstanti demografija taip pat neramina beveik pusę didžiųjų pramonės įmonių vadovų (47,9%).

Didžiausius sunkumus, su kuriais susiduria darbo rinkoje, pramonininkai įvardino ribotą kompetentingų ir kvalifikuotų darbuotojų pasiūlą, gabių jaunų darbuotojų stoką, didelę darbuotojų rotaciją. Daugelis įmonių teigė, jog darbuotojus dažniausiai yra priversti samdyti be reikiamos patirties, o reikalingais mokymais užsiima įmonės viduje.

Negalėdamos rasti tinkamų darbuotojų, įmonės vis dažniau ryžtasi pačios diegti alternatyvius sprendimus: samdomos išorinės įmonės atlikti tam tikrus uždavinius, darbuotojai įdarbinami be patirties ir mokomi, diegiami įvairūs technologiniai sprendimai, samdomi specialistai iš užsienio, siūlomi didesni atlyginimai nei pas konkurentus bei naudojamos skatinamosios priemonės (pvz. priedai prie darbuotojo atlygio už surastą ir atvestą kitą darbuotoją).

Apklaustieji tvirtino, jog demografinės problemos Lietuvoje gali būti sprendžiamos kuriant naujas jaunimui pritaikytas darbo vietas, sudarant sąlygas investicijų pritraukimui, taip pat skatinant verslą investuoti į darbuotojus – teikiant subsidijas ar tam tikras lengvatas mentorystės metu. Didelė dalis įmonių vadovų minėjo, kad išlaidos, susijusios su darbuotojų atlyginimu, vis dar yra per daug apmokestinamos ir stabdo įmonių konkurencinio pranašumo plėtrą.

2016 m. I ketv. PLI santrauka

PLI 2016 m I ketv


Lyginant su 2015-ųjų metų paskutiniu ketvirčiu pramonės lūkesčių indeksas 2016 m. I-ąjį ketvirtį krito 6 punktais, tačiau bendrasis pramonės lūkesčių rodiklis išliko stabilaus augimo zonoje:  prognozė pirmam 2016 m. ketvirčiui siekia 63 punktus. Pagrindinės priežastys, kodėl lūkesčių rodiklio augimas sąlyginai sulėtėjo, – nepasiteisinę prekybos į užsienio rinkas lūkesčiai, dėl kvalifikacijos trūkumo bei minimalaus darbo užmokesčio kėlimo sulėtėjusi darbuotojų samda.

Didžiausią įtaką bendram lūkesčių rodikliui turėjo metalų, mašinų ir įrenginių bei medienos ir baldų pramonės sektorių lūkesčių kritimas atitinkamai 12 punktų ir 8 punktais, bei chemijos pramonės lūkesčių kritimas 7 punktais. Kituose pramonės sektoriuose išlieka nežymūs lūkesčių indekso pokyčiai. Metalų, mašinų ir įrenginių pramonėje lūkesčių pakitimus lėmė nežymiai sumažėjęs naujų ilgalaikių užsakymų kiekis, kuris užtikrina stabilumą įmonėse, bei nekylanti vidaus paklausa. Medienos ir baldų pramonėje didžiausią įtaką darėdarbuotojų samdos sulėtėjimas: medienos perdirbimo įmonės jau keletą metų kelia kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problemą ir vidutiniame laikotarpyje numato galimybę investuoti į gamybos įrangą, pakeisiančią žmogaus darbo jėgą, išlaikant dabartines darbo vietas ir apmokant esamus darbuotojus dirbti su nauja įranga.

Dėl augančio minimalaus atlyginimo bei kapitalo investicijų į įrangą, produkcijos gamybos išlaidos turėtų augti. Bendras produkcijos kainų rodiklis augo 13 punktų ir rodo, jog artimiausiu metu defliacinės būsenos kainos turėtų pradėti stabilizuotis esamuose rėžiuose. Didelės įtakos bendram infliacijos rodikliui turi prekių, transporto ir elektros, dujų ir kito kuro kainų pokyčiai.

Pramonės įmonės tikisi, kad žaliavų kainos stabilizuosis ir pradės kilti – tai rodo bendras žaliavų kainų rodiklis siekiantis 50 punktų. Daugelis pramonės šakų tikisi dabartinių kainų nusistovėjimo. Ženklesnis lūkesčių rodiklio pokytis matomas chemijos pramonėje, kur indeksas krito nuo 59 punktų bazės iki 50 punktų, bei elektronikos pramonėje pastebėtas staigus kritimas 20-čia punktų: nuo 62 iki 42. Tam didžiausią įtaką turėjo energetinių išteklių, vario ir kitų metalų ženklus kainos kritimas.

Nors naujų eksporto rinkų atvėrimas – mažesnis, nei tikėtasi, naujų rinkų paieškos tęsiasi. Svarbių Lietuvos prekybos partnerių ūkio augimo perspektyvos vertinamos palankiai. Daugiausia vilčių dedama į Šiaurės Amerikos, Azijos ir Pietų Europos rinkas, mažiausiai – į Rusijos ir NVS šalių rinkas. 2015 m. IV-ąjį ketvirtį eksporto rinkų klausimu buvę pozityviai nusiteikę maisto ir gėrimų pramonės įmonių atstovai savo lūkesčius 2016 m. I-ąjį ketvirtį atitinkamai didino 17 punktų. Tokį požiūrį galėjo suformuoti augantys lūkesčiai išnaudoti naujai atsiveriančias Rytų rinkas bei sėkminga prekybos ekspansija į JAV. Statistika rodo, kad pieno produkcijos eksportas augo beveik 7 kartus lyginant vien 2015 m. III ketv. duomenis su 2014 m. III ketv. duomenimis. Matant perspektyvas eksporto srityje, bendras pramonės eksporto lūkesčių indeksas kilo ženkliai – nuo 64 iki 74 punktų.

Vartotojų pasitikėjimo indeksas po penkių mėnesių kritimo vėl pradėjo augti ir gruodžio mėnesį siekė -7 punktus. Skirtinguose vidaus rinkos sektoriuose matomas vartojimo augimas taip pat pozityviai nuteikia ir pramonės įmones. Vidaus paklausos perspektyvos rodiklis, siekiantis 57 punktus, rodo, jog tikimasi augimo ir vidaus rinkoje. Palankias sąlygas vidaus rinkos paklausai sudarė vartotojų perkamosios galios augimas ir galimai optimistinės nuotaikos dėl energetinių produktų kainų kritimo.

Lūkesčiai dėl naujų darbuotojų paklausos labiausiai keisis maisto ir gėrimų bei metalų, mašinų ir įrenginių sektoriuose. Bendra visų pramonės įmonių nuotaika – išlaikyti esamą darbuotojų skaičių. Bendrasis lūkesčių indeksas krito 8-iais punktais ir dabar siekia 51 punktą. Didžiausią įtaką tokiam rodiklių pokyčiui galime įžvelgti materialiųjų investicijų didėjimo statistikoje. Dėl problematiškų kvalifikuotų darbuotojų paieškų bei kylančio minimalaus atlyginimo, įmonės linkusios turimus žemiausios kvalifikacijos darbuotojus apmokyti ir kelti darbo vietų pridėtinę vertę nekvalifikuotą darbo jėgą keičiant įrenginiais. Tokia tendencija išlieka visuose sektoriuose, išskyrus elektronikos pramonę, kurioje žemos kvalifikacijos darbuotojų skaičius mažas, o aukštąsias technologijas išmanančių darbuotojų poreikis – didžiausias.

Visos pramonės šakos darbo užmokesčio perspektyvas vertino teigiamai – bendrasis indeksas siekia 60 punktų ir rodo stabilų atlyginimų augimą.

Esant dideliam neapibrėžtumui rinkose įmonės vis dar prieštaringai žiūri į papildomą skolinimąsi. Skolinimosi rodiklio reikšmė paskutinį ketvirtį nukrito 2 punktais ir siekia 50 punktų ribą. Kaip ir 2015 metų paskutiniame ketvirtyje, 2016 m. pradžioje verslo ryžtas skolintis išlieka mažas. Šiuo metu įmonių plėtra vykdoma sukauptomis nuosavomis lėšomis. Atsiradusios ES investicijų galimybės taip pat paskatino įmones papildomai investuoti į gamybos procesus bei įrenginius, tačiau trumpajame laikotarpyje išliekantis neapibrėžtumas neskatina pramonės įmonių varstyti bankų duris ir pradėti skolintis.

2016-ieji parodys, kokią ekonomikos raidą matysime vidutiniame laikotarpyje ateityje. Metų pradžioje vyraujančios aukščiausio lygio Lietuvos pramonės įmonių vadovų nuotaikos ir lūkesčiai – pozityvūs, o tai reiškia, kad Lietuvos ekonomika atsistato ir tikimasi stabilaus ekonomikos augimo, paremto eksporto rinkų plėtra, aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų kiekio ir darbo užmokesčio didėjimu, kylančios vidaus rinkos paklausa bei įmonių investicijomis į konkurencingą gamybą.

2015 m. IV ketv. PLI santrauka

PLI 2015 m IV ketv


Lyginant su trečiuoju šių metų ketvirčiu, pramonės lūkesčiai ketvirtąjį ketvirtį kilo 6 punktais. Bendrasis pramonės lūkesčių rodiklis išliko augimo zonoje ir paskutinį ketvirtį siekia 69 punktus. Pozityvios nuotaikos pramonės įmonėse yra suaktyvėjusio vidaus vartojimo ir nuoseklaus naujų užsienio rinkų paieškų rezultatas.

Didžiausią įtaką bendram lūkesčių rodikliui turėjo maisto ir gėrimų pramonės lūkesčių kritimas 14 punktų, chemijos pramonės – augimas 15 punktų, bei metalų, mašinų ir įrenginių sektoriaus lūkesčių šuolis į viršų 18 punktų. Rezultatai rodo, jog maisto sektoriuje įmonės ateitį vertina atsargiau dėl vis dar besitęsiančio naujų rinkų paieškos proceso, kainų spaudimo iš defliacijoje esančios rinkos ir pasaulinių pieno produktų kainų kritimo tendencijų. Chemijos pramonės įmonių nuotaikas labiausiai lėmė palankios pasaulinės energetikos išteklių tendencijos ir pozityvūs lūkesčiai ilgajame laikotarpyje, todėl šiame sektoriuje jau matoma investicijų plėtra.

Produkcijos kainų perspektyvos pramonėje išlieka nežymaus mažėjimo būsenoje. Bendras produkcijos kainų rodiklis augo 10 punktų ir rodo, jog po kelių ketvirčių defliacinės būsenos kainos turėtų pradėti stabilizuotis esamuose rėžiuose.

Vartotojų pasitikėjimo indeksas po penkių mėnesių kritimo vėl pradėjo augti ir spalio mėnesį siekė 10 procentinių punktų. Realiai rinkoje matomas vartojimo augimas taip pat pozityviai nuteikia ir pramonės įmones. Vidaus paklausos perspektyvos rodiklis, palyginus trečiąjį šių metų ketvirtį su ketvirtuoju, pakilo 14 punktų. Palankias sąlygas vidaus rinkos paklausai sudarė vartotojų perkamosios galios augimas ir galimai optimistinės metų pabaigos nuotaikos.

Trečiąjį ketvirtį eksporto rinkų klausimu buvę itin pozityviai nusiteikę maisto ir gėrimų bei tekstilės ir drabužių pramonės įmonių atstovai savo lūkesčius ketvirtąjį ketvirtį atitinkamai mažino 25 ir 11 punktų. Tokį požiūrį galėjo suformuoti užsitęsusi naujų rinkų paieška ir ženklus bendras eksporto rodiklių kritimas NVS, Rusijos ir MENA – Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos – šalių rinkose. Tokią tarptautinės prekybos padėtį šiek tiek atsveria augantys pardavimai Europos Sąjungos rinkoje. Bendros šių sektorių eksporto perspektyvos krito neženkliai – nuo 65 iki 64 punktų – ir išliko augimo zonoje.

Pramonės įmonės tikisi, kad žaliavų kainos pradės stabilizuotis – tai rodo bendras žaliavų kainų perspektyvų rodiklio kilimas nuo 45 iki 56 punktų. Daugelis pramonės šakų tikisi dabartinių kainų nusistovėjimo. Ženklesnis  rodiklio augimas matomas chemijos pramonėje, kur indeksas kilo nuo žemos 30 punktų bazės iki 59 punktų.

Lūkesčiai dėl naujų darbuotojų paklausos labiausiai keisis maisto ir gėrimų bei metalų, mašinų ir įrenginių sektoriuose.Pirmajame sektoriuje indeksas krito 16 punktų ir atsidūrė ties 63 procentų riba. Tuo tarpu metalų, mašinų ir įrenginių pramonė į darbuotojų kiekio kitimą žvelgia labai pozityviai – indeksas kilo 28 punktais. Bendras apdirbamosios pramonės lūkesčių dėl darbuotojų paklausos rodiklis išliko beveik nepakitęs, t.y. teigiamas ir siekė 59 punktus.

Visos pramonės šakos darbo užmokesčio perspektyvas vertino teigiamai, o bendras indeksas kilo 3 punktais ir  išliko palyginti aukštas.

Esant dideliam neapibrėžtumui rinkose įmonės vis dar prieštaringai žiūri į papildomą skolinimąsi. Skolinimosi rodiklio reikšmė paskutinį ketvirtį nukrito 1 punktu ir siekia 51 punkto ribą. Kaip ir trečiajame ketvirtyje verslo ryžtas skolintis išlieka mažas, bet skolinimosi paklausą ateityje gali padidinti įmonių ketinimai plėstis į naujas užsienio rinkas ir naujojo 2014-2020 m. ES fondų investicijų laikotarpio pradžia.

Lietuvos darbdavių požiūris į pabėgėlius ir jų integravimą į darbo rinką yra pozityvus:  46,25 proc. respondentų atsakė, jog priimtų pabėgėlius darbui į savo įmonę, 27,5 proc. negalėjo atsakyti į šį klausimą ir tik 26,25 proc. apklaustųjų nurodė, kad yra nepasirengę priimti tokių darbuotojų.

Atsakydami į klausimą, kokių paskatų priimti pabėgėlius iš valstybės tikisi,  pramonės įmonių atstovai minėjo, jog tikisi mokestinių lengvatų (42,5 proc.) arba subsidijų (36,25 proc.). 21,25 proc. respondentų minėjo, kad tikisi, jog  į Lietuvą atvyks kvalifikuoti arba mažai kvalifikuoti specialistai, kurie turi motyvaciją dirbti – tokiu atveju įmonės sutiktų tokius darbuotojus priimti ir be papildomų paskatų iš valstybės. Regionuose vykdantys veiklą respondentai pažymi, kad nekvalifikuotos darbo jėgos regionuose netrūksta, todėl įmones domintų tik aukštos kvalifikacijos darbuotojai.

Kalbant apie valstybės vaidmenį integruojant pabėgėlius į darbo rinką ir visuomenę, Lietuvos gamintojai tikisi, kad jiems bus suteikiamas pradinis profesinis mokymas (36,25 proc.), žinių ir darbo patirties patikra (28,75 proc.). 35 proc. respondentų nuomone, pabėgėlius geriausia integruoti suteikiant intensyvius kalbos kursus, profesinį mokymą, greitus leidimus dirbti bei dedant dideles pastangas į įtampos bei priešiškumo prieš atvykėlius mažinimą.

Darbdavių atstovai nurodė, jog patys galėtų įvairiomis priemonėmis prisidėti prie šių pabėgėlių integravimo iniciatyvų: pradinio profesinio mokymo įmonėse (43,75 proc.), socialinės integracijos iniciatyvų (23,75 proc.), vietinio žinių ir darbo patirties patikrinimo (16,25 proc.). Kiti teigė, jog svarbiausia įmonėms prisidėti prie teigiamo visuomenės požiūrio į pabėgėlius formavimo. Dalis įmonių atsakė, jog šio klausimo nėra svarsčiusios arba tam neturi žmogiškųjų resursų.

UAB „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas taip pat pristatė Lietuvos įmonių įsiskolinimo lygį – indeksą DIX. Šis indeksas parodo vienam darbdaviui tenkantį visų Lietuvos darbdavių įsiskolinimą „Sodrai“. Kuo mažesnė indekso reikšmė – tuo geriau sumokami ar išieškomi socialinio draudimo mokesčiai, taip pat tai parodo ir geresnę bendrą ekonomikos būklę. Nuo 2011 m., kada pradėtas skaičiuoti indeksas DIX, buvo fiksuojamas daugmaž tolygus Lietuvos įmonių vidutinės skolos „Sodrai“ mažėjimas. Tačiau š.m. III ketvirtį jis netikėtai išaugo , o IV ketv. pradžioje – jo pagreitis reikšmingai sulėtėjo. Pirmąjį kartą nuo krizės pabaigos verslo įsiskolinimai „Sodrai“ nebemažėja – tai dar vienas rodiklis, liudijantis, kad Lietuvos ūkio plėtra pradėjo lėtėti.

2015 m. III ketv. PLI santrauka

PLI 2015 m III ketv


Atliktas lūkesčių indekso tyrimas buvo suskirstytas į tris dalis: PLI, Socialinio modelio tyrimą bei Absolventų kvalifikacijos darbdavių akimis tyrimą.

1. Pramonės lūkesčių indekso tyrimas

Indekso rodikliai ruošiami 2015 m. III-iąjį ketvirtį lyginant su 2014 m. III-iuoju ketvirčiu.

Lyginant su pirmuoju metų ketvirčiu, pramonės lūkesčiai pakilo 8 punktais, ir toliau išlieka augimo zonoje bei siekia 63 punktus. Toks rezultatas rodo, kad įmonės ateitį vertina atsargiai, tačiau vis dar tikisi plėtros. Didžiausią įtaką visos apdirbamosios pramonės lūkesčių rodikliui darė maisto ir gėrimų pramonės indekso kilimas nuo 53 iki 83 punktų ribos. Šiuo metu didžiausią spaudimą patiria chemijos pramonė dėl vis dar nepalankios konjunktūros trąšų, bei PET granulių prekybos rinkose.

Nors lūkesčių rodiklis išlieka teigiamas ir stabilus, vidaus vartojimo prognozės yra „minuso“ zonoje ir siekia tik 45 punktus. Tam įtakos didelis ekonominis ir politinis neapibrėžtumas užsienyje, o taip pat ženklaus pagerėjimo nesulaukiantis eksportas, kuris duoda didelį multiplikatoriaus efektą vidaus vartojimui. Tikėtina, kad vidaus vartojimo plėtrą artimiausiu metu labiausiai palaikys didėjanti gyventojų perkamoji galia (auga atlyginimai ir mažėja nedarbas).

Darbuotojų kiekio indekso reikšmė nežymiai viršija 60 punktų reikšmę ir siekia 61 punktą. Toks rezultatas liudija apie atsargų įmonių nusiteikimą naujų darbo vietų kūrimo atžvilgiu. Gamintojų pateiktos darbo rinkos prognozės rodo palankesnį verslo požiūrį į naujų darbo vietų kūrimą (užimtumo indeksas viršija 61 punktų ribą) dėl augimą rodančių produkcijos kiekių (58 punktai). Taip pat įmonės ketina didinti atlyginimus esamai darbo jėgai.

Skolinimosi rodiklio reikšmė 2015 m. trečiąjį ketvirtį siekia 52 punktus ir išlieka augime, tačiau rodo verslo neryžtą skolintis. Tokius respondentų atsakymus galime pateisinti išliekančiu neapibrėžtumu dėl susiklosčiusios situacijos kaimyninėse rinkose ir neaiškumu, užsitęsus politiniams/finansiniams nesutarimams pačioje Europoje. Kita vertus, skolinimosi paklausą ateityje gali padidinti įmonių ketinimai plėstis į naujas užsienio rinkas ir naujojo ES struktūrinės paramos laikotarpio pradžia.

Eksporto prognozės išlieka pozityvios – jau 2015 m. I ketvirčio PLI tyrimo rezultatai parodė, kad nepaisant įtemptos padėties išorės rinkose, kas antras gamintojas 2015 m. planavo eksporto plėtrą. Esama statistika rodo, kad eksporto žemėlapyje vykę ženklūs pokyčiai tęsiasi – plėtra į NVS rinką mažėja (-41,10 proc., lyginant 2015 m. I ketv.  su 2014 m. I ketv.), o eksportas į kitas rinkas sparčiai auga – pavyzdžiui, į Pietų Ameriką 107,49 proc., lyginant 2015 m. I ketv.  su 2014 m. I ketv.,  į Aziją – 76,19 proc.

Trečiojo ketvirčio pramonės eksporto indeksas patvirtina eksporto augimo statistiką – PLI eksporto indeksas augo nuo 58 iki 65 punktų. Itin pozityviai naujų eksporto rinkų atžvilgiu nusiteikę maisto ir gėrimų bei tekstilės ir drabužių pramonės įmonės (atitinkamai 80 ir 75 lūkesčių indekso punktai). Tuo tarpu chemijos pramonės eksporto indeksas pakilo 14 punktų ir jau rodo pozityvesnį nusiteikimą šiame sektoriuje, kuriame eksporto rodikliai krenta pastaruosius kelis metus (-12,13 proc., lyginant 2015 m. I ketv. su 2014 m. I ketv.).

2. Socialinio modelio tyrimas

Lietuvos gamintojų požiuris į  Darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinį administracinį modelį:  net 44,8 proc. respondetų tvirtina, kad palengvinus terminuotųjų sutarčių sąlygas šios įmonės įdarbintų papildomų darbuotojų, likusi respondentų dalis (55,2 proc.) nurodė, jog įdarbinimui tokie pokyčiai įtakos nedarytų. Klausimas dėl didesnio atleidimų iš darbo reguliavimo lankstumo taip pat parodė darbdavių pozityvų nusiteikimą –  47,9 proc. apklaustųjų teigė, jog toks lankstumas skatintų darbdavius sukurti daugiau darbo vietų įmonėse.

Į klausimą dėl įmonių požiūrio į kolektyvines sutartis ir ar mažesnės garantijos darbuotojams paskatintų įmonėse pasirašyti tokias sutartis 18,8 proc. respondentų nurodo, jog yra tiesiogiai suinteresuoti savo darbuotojų gerove ir tai paskatintų pasirašyti kolektyvines sutartis,  58,3 proc. respondentų neplanuoja imtis papildomų veiksmų sumažinus darbuotojų garantijas.  22,9 proc.  teigia, jog su kolektyvinių sutarčių sąvoka jie yra per mažai susipažinę. Atsakydami į klausimą dėl lokauto  reikalingumo, ketvirtadalis respondentų tvirtino, kad lokautas jiems yra reikalingas, 21,9 proc.  tikino, jog lokautu  jie neplanuoja naudotis. Daugiau nei pusė respondentų (53,1proc.) pripažino, kad jie yra per mažai supažindinti su šia sąvoka ir turėtų geriau išsiaiškinti diskutuojamas sąvokas.

3. Absolventų kvalifikacijos tyrimas

LPK dalyvaudama Strateginių partnerysčių projekte „GRADual: Increasing Students/Graduates Employment Readiness”   ir atsižvelgdama į problematikos aktualumą, ištyrė darbdavių požiūrį į absolventų įsidarbinimo galimybes. Nors jaunimo (nuo 15 iki 24 metų) nedarbo lygis Lietuvoje palaipsniui mažėja, tačiau vis dar išlieka aukštas – apie 17 proc. (2015 m. gegužės mėn.). Pasak darbdavių, darbuotojo įgūdžiams keliami reikalavimai sėkmingam darbui atlikti tiesiogiai koreliuoja su asmeniniais ir sisteminiais įgūdžiais, kurių trūksta absolventams. 23,7 proc. respondentų teigė, jog svarbiausi  darbuotojo įgūdžiai – geros profesinės žinios, tuo tarpu net 28,6 proc. atsakė, kad  jaunieji specialistai būtent ir neturi šių įgūdžių. Panašiai koreliavo ir kiti  atsakymai: gebėjimas produktyviai dirbti komandoje, gebėjimas žodžiu ir raštu  dėstyti mintis užsienio kalba, gebėjimas efektyviai naudoti darbo laiką. Darbdaviai įvardino specifines žinias, kurių trūksta jauniesiems darbuotojams: projektų valdymo (13,7 proc.),  inovacijų valdymo (12,1 proc.), darbo su kompiuteriu įgūdžiai (10,5 proc.). 32,9 proc. respondentų pripažįsta, kad tai susiję su tiesioginės  praktikos/mentorystės darbo vietoje nebuvimu.

Įgudžių trūkumo ir jaunimo nedarbo statistika rodo, kad yra būtina imtis atitinkamų veiksmų švietimo srityje, kuriant naujas strategijas ne tik nacionaliniame, bet ir Europos Sąjungos lygmenyje (daugelyje šalių jaunimo nedarbo lygis yra aukštesnis nei 25proc.) ir priimti valinius politinius sprendimus reformoms įgyvendindinti.

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) vienintelė šalyje kas ketvirtį atlieka ir pristato aukščiausio lygio 150 Lietuvos įmonių vadovų nuomonių ir prognozių apklausos analizę – Pramonės lūkesčių indeksą (PLI).  Kartu su 2015 m. III ketvirčio Pramonės lūkesčių indeksu buvo atlikta  dar ir keleto aktualių visuomenei klausimų analizė – Lietuvos gamintojų požiūris į Darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinį administracinį modelį bei absolventų įsidarbinimo galimybių tyrimas.

2015 m. I ketv. PLI santrauka

Augimas į naujas rinkas jau kompensuoja eksporto praradimus NVS regione

  1. Pramonės lūkesčiai išlieka augimo zonoje, tačiau tik nežymiai viršija kritinę 50 punktų ribą ir siekia 55 punktus. Tos rezultatas rodo, kad įmonės ateitį vertina atsargiai, tačiau vis dar tikisi nedidelės plėtros.
  2. Šiuo metu didžiausią spaudimą patiria du sektoriai – maisto pramonė, kuri kenčia nuo sankcijų ir sudėtingos situacijos NVS valstybėse bei Rusijoje; bei chemijos pramonė, kuri patiria spaudimą dėl nepalankios konjunktūros trąšų prekybos rinkose.
  3. Nors lūkesčių rodiklis išlieka teigiamas ir stabilius, vidaus vartojimo prognozės yra „minuso“ zonoje ir siekit tik 44 punktus. Tam įtakos turėjo ženkliai pablogėję Lietuvos vartotojų lūkesčiai bei nepagerėjusios darbo rinkos perspektyvos. Vidaus vartojimo plėtrą artimiausiu metu labiausiai palaikys didėjanti gyventojų perkamoji galia. Prognozuojame, kad pirmąjį šių metų ketvirtį vidaus prekybos augimas neviršys 4 proc.
  4. Gamintojų pateiktos darbo rinkos prognozės rodo, kad verslas atsargiai žiūri į naujų darbo vietų kūrimą (užimtumo indeksas tik nežymiai viršija 50 punktų ribą), ir naujų darbuotojų beveik nesamdys dėl padidėjusio neapibrėžtumo. Tačiau įmonės ketina didinti atlyginimus esamai darbo jėgai, kas kels gyventojų perkamąją galią.
  5. Užimtumo indekso reikšmė nežymiai viršija 50 punktų reikšmę ir siekia 53 punktus. Toks rezultatas rodo atsargų įmonių nusiteikimą naujų darbo vietų kūrimo atžvilgiu. Kita vertus, LPK atliekamos gamintojų apklausos ir turima oficiali statistika rodo, kad nepaisant įtemptos situacijos išorės rinkose, kol kas neigiamų pokyčių Lietuvos darbo rinkoje nėra.
  6. Skolinimosi rodiklio reikšmė pirmąjį 2015 m. ketvirtį siekia 45 punktus ir išlieka „minuso“ teritorijoje. Tokie rezultatai atspindi verslo nerimą dėl susiklosčiusios situacijos kaimyninėse išorės rinkose. Kita vertus, skolinimosi paklausą ateityje gali padidinti įmonių strategijos plėstis į naujas užsienio rinkas bei prasidedantis naujasis ES struktūrinės paramos laikotarpis.
  7. Eksporto prognozės išlieka pozityvios: nepaisant įtemptos padėties išorės rinkose, kas antras gamintojas 2015 m. pradžioje planuoja eksporto plėtrą. Tiesa, LPK atlikta verslo apklausa rodo, kad eksporto žemėlapyje vyksta ženklūs pokyčiai – ženkliai mažėja įmonių noras plėstis ES ir NVS rinkose, tuo tarpu itin sustiprėjo įmonių planai plėstis į naujas eksporto rinkas, labiausiai – į Azijos regioną, kur didinti pardavimus ketina 23 proc. apklaustųjų verslo atstovų. Įmonės taip pat aktyviai plėtos prekybą Persų įlankoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Afrikoje.
  8. Turima eksporto statistika jau dabar liudija apie laipsnišką Lietuvos eksporto žemėlapio transformaciją. Dėl krizės NVS regione eksportas į NVS rinkas pernai susitraukė 158 mln. EUR, tačiau eksportas į naujas rinkas (Azija, Šiaurės ir Pietų Amerika, Persų įlanka, Afrika) pernai išaugo 176 mln. EUR. Tai rodo, kad eksporto augimas į naujas rinkas kompensavo visus netekimus NVS regione ir padidino bendras lietuviškos kilmės prekių eksportą 18 mln. EUR. Jeigu eksportas į naujas rinkas 2014 m. visiškai nepadidėtų (t.y. išliktų 2013 m. lygyje), bendras lietuviškos kilmės prekių eksporto augimas siektų ne 4,2 proc., o tik 2.2 proc., t.y. augtų 1,9 karto lėčiau nei šiuo metu.

Lietuvoje trečią 2014 m. ketvirtį siekį 9,3 proc. ir, palyginti su tuo pačiu 2013 m. laikotarpiu, sumažėjo 1,8 proc. Ne gana to, užimtųjų skaičius pramonėje per metus padidėjo 3 proc., arba beveik 6 tūkst.