Atsisiųsti prezentacijas iš renginio (39.3 MB)
Rusijos Transporto ministro I. Levitino sveikinimo žodis

Lietuvos ekonominio ir prekybinio bendradarbiavimo su Rusija verslo taryba prie Lietuvos pramonininkų konfederacijos, kartu su Rusijos verslo taryba bendradarbiavimui su Lietuva prie Rusijos Prekybos ir pramonės rūmų, 2010 m. liepos 29 - 30 d. Klaipėdoje surengė verslo forumą „Lietuva - Rusija: krovinių transportavimas ir logistika“. Jame dalyvavo 18 dalyvių iš užsienio – verslininkai, žurnalistai, diplomatai ir 35 Lietuvos verslo atstovai, tame tarpe Klaipėdos ir Kaliningrado uostų, Lietuvos ir Rusijos vežėjų automobiliais asociacijų, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos, Lietuvos nacionalinės ekspeditorių asociacijos „Lineka“ vadovai bei kiti atstovai, „Lietuvos geležinkelių“, Rusijos kompanijų „TransKonteiner“, „Neftechimtrans“, „Mečel“ ir kt. Rusijos įmonių atstovai, mūsų šalies jūrų krovos, logistikos, ekspeditorių bendrovių atstovai, taip pat abiejų šalių prekybos ir konsulinių atstovybių Klaipėdoje, Kaliningrade ir Vilniuje darbuotojai, Rusijos, Latvijos ir Lietuvos žiniasklaidos atstovai. Forumo dalyvius raštu pasveikino Rusijos transporto ministras I.Levitinas, o gyvai - Klaipėdos miesto mero pavaduotoja J.Simonavičiūtė.

 Šio rengino tikslas – įtvirtinti esamus ir padėti užmegzti naujus verslo kontaktus tarp Lietuvos ir Rusijos transporto, krovos, ekspeditorių ir logistikos kompanijų bei supažindinti ir labiau sudominti Rusijos verslo atstovus krovinių siuntimo ir aptarnavimo galimybėmis pasinaudojant Klaipėdos uosto, Lietuvos vežėjų, ekspeditorių, jūrų krovos ir logistikos įmonių paslaugomis.

 Dviejų dienų renginio metu įvyko verslo konferencija, susitikimai Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijoje, Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje, verslo vakarienės, surengta Klaipėdos uosto akvatorijos apžiūra. Forumo dalyviai turėjo galimybę pajausti Jūrų šventės Klaipėdoje nuotaikas.

Klaipėdos uoste aptarnaujami įvairių rūšių kroviniai iš Lietuvos ir užsienio šalių. Didžiąją dalį krovinių apyvartos pastaruoju metu sudarė naftos produktai – 33%, trąšos - 25%, taip pat intermodaliniai kroviniai: Ro-Ro - 12%, kroviniai konteineriuose - 10%. Uostas turi 37 krovos terminalus, gali priimti laivus su grimzda iki 14,5 metrų gylio šiaurinėje uosto akvatorijos dalyje ir iki 13 metrų grimzdos – pietinėje, tame tarpe tanklaivius iki 150 tūkst. tonų talpos ir sausakrūvius laivus - iki 80 tūkst. tonų. 2011 m. visa uosto laivybos akvatorija bus išgilinta iki 14,5 metrų.
Klaipėdos uosto strateginis prioritetas - didinti konkurencingumą gerinant infrastruktūrą. 1994-2009 metais uosto direkcija į infrastruktūrą investavo 393,3 mln. eurų, 2010-2012 metais planuojamos 174,1 mln. eurų investicijos. Dar daugiau yra investavusios ir investuoja į antžeminę infrastruktūrą – krantines, terminalus, sandėlius – uoste dirbančios privačios krovos kompanijos, jų investicijų bendros sumos siekia keletą milijardų litų.

 2008 metai buvo rekordiniai – uoste perkrauta 30 mln. tonų krovinių, 2009 m. – 27,9 mln.t., o per pirmąjį 2010 m. pusmetį – 15 mln.t.

 2009 m. bendroje uosto krovinių apyvartoje Rusijos krovinių dalis sudarė 11,9% (3,3 mln.t.)

 Klaipėdos uosto maksimalus pajėgumas siekia 40 milijonų tonų per metus, kuris gali būti pilnai išnaudotas jau 2017 m. Todėl perspektyvoje numatoma išorinio uosto statyba ant dirbtinės salos su natūralia grimzda iki 17,5 metrų gylio, pirmame etape (2013-2014 m.) – terminalo statyba suskystintoms dujoms ir žaliai naftai perkrauti.

 Krovinių iš Rusijos ir į Rusiją pervežimai geležinkeliais, tame tarpe tranzitu į Kaliningrado sritį ir iš jos, užima svarbią vietą AB“Lietuvos geležinkeliai“ veikloje.

 2009 metais Lietuvos geležinkeliais viso vežta 42,7 mln.t krovinių, iš jų importas sudarė 31%, tranzitas – 29%, eksportas – 10 %. Vietiniame susisiekime pervežta 30% (12,9 mln.t) krovinių. Daugiausia buvo vežta naftos ir naftos produktų – 19,3 mln.t (45,2% visų krovinių) ir trąšų – 9,0 mln.t (21.2% visų krovinių).

 Lietuvos geležinkeliais susisiekime su Rusija 2008 m. viso vežta 22,5 mln. tonų krovinių, o 2009 m. – 16,1 mln.t (pokytis -28,%). Per 2010 m. pirmąjį pusmetį, lyginant su 2009 m., krovinių pervežimai pradėjo didėti, pervežta 10,12 mln. t., iš to skaičiaus per Klaipėdą vežta 1,81 mln.t, o Kaliningrado srities kryptimi 7,15 mln.t. Palyginimui, per visus 2009 m. per Klaipėdą geležinkeliais vežta 3,24 mln.t, o Kaliningrado srities kryptimi 10,8 mln.t.

 Susisiekime su Rusija 2009 m. pervežti geležinkeliais kroviniai pagal nomenklatūrą pasiskirstė taip: 49,6% - nafta ir jos produktai, 13,1% - trąšos, 12,4% - kietasis mineralinis kuras, 7,0% - maisto produktai, 5,8% - juodieji metalai (įskaitant laužą), 5,7% - chemijos produktai, 2,2% - mineraliniai produktai, 1,4% - mediena, popierius, 2,8% - kiti kroviniai.

 Krovinių vežimas konteineriuose dėl savo universalumo tampa pagrindine krovinių vežimo geležinkeliais paslaugų plėtros kryptimi. Sėkmingai vystomas konteinerinio traukinio „Vikingas“ (Klaipėda - Odesa) projektas: 2009 m. šiuo traukiniu pervežta 39,5 tūkst. TEU konteinerių, t.y. 16,2% daugiau negu 2008 m. Šis projektas 2009 m. tapo Europos intermodalinio transporto asociacijos prizo „Geriausios praktika“ laimėtoju.

 Lietuvos verslininkai siūlo Rusijos verslo atstovams, be kita ko, išnagrinėti galimybes panaudoti esamą intermodalinį terminalą Šeštokuose ir vystomą terminalą Mockavoje prie Lietuvos - Lenkijos pasienio tranzitinių krovinių pervežimams tarp Vakarų Europos ir NVS šalių.

 AB „Lietuvos geležinkeliai“ kontaktuose su kolegomis iš Rusijos, siekia abipusiai subalansuoti rinkliavų už krovinių pervežimus tarifus, siekdama pritraukti daugiau krovinių Klaipėdos ir Kaliningrado yuostų kryptimis.

 Rusijos krovinių rinkoje aktyviai dirba Lietuvos autovežėjai – asociacijos „Linava“ duomenimis, į Rusiją krovinius gabena daugiau kaip 600 Lietuvos autotransporto bendrovių. 2010 metams Lietuvos autovežėjams iš pradžių buvo skirta 60 tūkst. leidimų vežti krovinius į Rusiją, vėliau su Rusijos puse sutarta dar dėl 55 tūkst. papildomų leidimų. „Linava“ pasisako prieš tai, kad Rusijos vežėjams būtų naujai įvestas reikalavimas mokėti kelių mokesčius Lietuvoje, nes tokiu atveju Lietuvos vežėjai taip pat turėtų mokėti analogišką rinkliavą Rusijoje ir sumokėtų kur kas daugiau nei Rusijos vežėjai mūsų šalyje.