Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas dešimtmetį nejuda iš vietos

2012 m. sausio 31 d. vyko Lietuvos pramonininkų konfederacijos konsultacinis posėdis, kuriame buvo pristatomas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2, 4, 25, 27, 28, 30, 31, 34 ir 35 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas.

"Atėjo laikas keisti požiūrį į aplinkosaugos politiką“, - savo pranešimą pradėjo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas. Jis pažymėjo, kad svarbu ieškoti ne naujų draudimų, o galimybių susidariusioms problemoms spręsti „Šiuo metu visos biologiškai skaidžios atliekos keliauja į sąvartynus, o kitais metais šį kiekį privalėsime sumažinti per pus. Ar esame tam pasiruošę?“, – apie visų laukiančius iššūkius dėstė Seimo narys.

Norint šią situaciją pakeisti, jis išskyrė tokia būtinas sąlygas:
• Vartotojas-teršėjas moka;
• Gyventojų, gamintojų, importuotojų bei savivaldybių pritarimas naujai tvarkai;
• Politinė valia.

Anot jo, įgyvendinus pakeitimus ateityje galima tikėtis pasiekti, kad netinkamų naudoti atliekų dalis sąvartynuose sudarytų tik 30%.

Tačiau po jo kalbėjęs LPK aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas ir Inžinerinės ekologijos asociacijos prezidentas dr. R. Budrys nebuvo toks optimistiškas: „Kodėl mes tik diskutuojame apie tai, kas Europoje jau yra daroma?“, - klausė pašnekovas. Šiuo klausimu buvo atkreiptas dėmesys į svarbią problemą – iki šiol netvarkomas pavojingąsias atliekas, nes neegzistuoja jokia apskaitos sistema liečianti pramonę ir verslą bei susidarančias gamybines atliekas.

Aplinkos ministerijos atliekų departamento direktorė Vilma Karosienė sutiko, kad sugaištama per daug laiko diskusijoms, nes užduotys atliekų tvarkyme vis didesnės. „Pirmiausia pokyčiai turi įvykti valdyme“ ,- dėstė ji. Ji taip pat pažymėjo, kad atliekų tvarkymas nėra šeip sau tvarkymas, o kartu ir gamybos procesas, iš kurio galima turėti visuomeninę naudą.

„Šiuo metu nerūšiuojamos atliekos sudaro 40% visų atliekų svorio ir net tris ketvirtadalius viso svorio, todėl rūšiavimas gali ženkliai sumažinti logistikos sąnaudas“,- pridūrė VšĮ “Žaliasis taškas” komercijos direktorius A. Makauskas.

Svarstydamas ko trūksta, jis sutiko, kad idėjos nepakanka. „Norint, kad dalyvautų daugiau nei 14% žmonių, savanoriškai rūšiuojančių atliekas, reikia motyvacijos, ne tik piniginės, o taip pat ir finansavimo bei infrastruktūros“,- aiškino A. Makauskas.

Toliau kalbėję įvairių atskirų Regioninių atliekų tvarkymo centrų atstovai sutiko su siūlomais pakeitimais liečiančiais atliekų rūšiavimą, tačiau visą kitą griežtai atmetė. „ Nors siūlomi pakeitimas morališkai teisingi, tačiau praktinis darbas yra praktinis darbas. Manau, kad yra silpnų vietų ir toks projektas įneštų daugiau žalos“,- oponavo Šarūnas Reikalas Klaipėdos RATC direktorius.

Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas J.Šimėnas replikavo, kad „Sistemos keitimas kai kam neapsimoka, ir tie kai kas yra įmonės, o ne gyventojai. Pertvarkymai yra orientuoti į gyventojus.“

Baigdamas posėdį LPK l.e.p. prezidentas Gediminas Rainys pažymėjo, kad tai tik pradžia, o toliau bus bendradarbiaujama su visomis pusėmis šioje svarbioje visuomenei srityje.

Posėdžio skaidres rasite čia