Lietuvos apdirbamosios pramonės lūkesčių indeksas
Išplėstinę Lietuvos apdirbamosios pramonės lūkesčių indekso apžvalgą rasite čia 
Lietuvos apdirbamosios pramonės lūkesčių
indeksas
Lietuvos pramonininkų konfederacija vienintelė šalyje kas ketvirtį pristato aukščiausio lygio Lietuvos įmonių vadovų nuomonių ir prognozių apklausos analizę - Pramonės lūkesčių indeksą (PLI).
PLI – Atliekamos apklausos tikslas – sukurti pastovų ir lengvai interpretuojamą Lietuvos apdirbamosios pramonės įmonių lūkesčių indikatorių. Apklausos metu surinkti atsakymai iš 130 didžiausių Lietuvos apdirbamosios pramonės vadovų, kurių buvo prašoma įvertinti sektorių, kuriuose jie dirba, dabartinę padėtį ir perspektyvas ateinančiam ketvirčiui.
Atsakymai į pateiktus klausimus naudojant statistinius metodus ir skaičiavimus yra konvertuojami į interaktyvią skaitinę išraišką - Pramonės lūkesčių indeksą, kuris svyruoja skalėje nuo 0 iki 100. PMI reikšmė didesnė kaip 50 punktų parodo, kad šalies pramonė augs, reikšmė svyruojanti tarp 40 ir 50 punktų rodo, kad pramonėje vyrauja neaiškios nuotaikos, o indekso vertė mažesnė negu 40 punktų liudija, kad pramonėje įsivyravo aiškus nuosmukio laikotarpis. Taigi, gautas 70 punktų PLI rezultatas rodo, kad nepaisant tebevyraujančių ekonominių sunkumų, didžioji apdirbamosios pramonės atstovų dalis savo esamą situaciją ir artimiausių mėnesių perspektyvas vertina pozityviai ir galima teigti, kad pramonė augs.
Lietuvos apdirbamosios pramonės lūkesčių
indekso santrauka
2010 m. III KETVIRČIUI
PRAMONĖS ĮMONIŲ VADOVAI TREČIĄJĮ KETVIRTĮ PLANUOJA AUGIMĄ
Šių metų trečiojo ketvirčio PLI rezultatams teigiamos įtakos turėjo šie veiksniai:
- Daugumos sektorių eksporto augimą skatina atsigaunanti užsienio rinkų paklausa bei palankūs sezoniškumo veiksniai;
- Kai kurių sektorių atstovai mano, kad atsigaunantis eksportas jau greitu metu gali „perlaužti“ neigiamas vidaus vartojimo tendencijas;
- Kreditavimo ištekliai yra pigiau ir lengviau prieinami užsienio kapitalo rinkose;
- Priimtos naujos Darbo kodekso pataisos, didinančios darbo santykių lankstumą, gali paskatinti įmones drąsiau kurti naujas darbo vietas, efektyviau reaguoti į augantį užsakymų kiekį.
Šių metų trečiojo ketvirčio PLI rezultatams neigiamos įtakos turėjo šie veiksniai:
- Augančios energetinių išteklių bei žaliavų kainos, kurių augimui pastaruoju metu įtakos turi ir augantis dolerio kursas, kas riboja geresnius eksporto rezultatus ir mažina įmonių pelningumą ir konkurencingumą;
- Tebesitęsiantis kreditinių išteklių trūkumas neleidžia įmonėms laiku investuoti į gamybinius pajėgumus ir tinkamai reaguoti į atsigaunančią paklausą;
- Nepastovi mokestinė politika mažina vidaus vartojimą, skatina nelegalios ir neapskaitomos produkcijos vartojimą bei neleidžia įmonėms efektyviai planuoti savo veiklos.
- Paplitusi vėluojančių atsiskaitymų praktika, mažinanti įmonių apyvartinių lėšų kiekį, verčia įmones imtis papildomų atsargumo priemonių.
