Lapkričio 30 d. LPK buvo svarstomas Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo projektas. Verslo atstovų nuomonė ir pasiūlymai.

Dalyvavo: Paulius Koverovas - Advokatų kontoros Sorainen ir partneriai advokatas, Robertas Dargis - Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos pirmininkas-prezidentas ir kiti.

Klausimo aktualumas: Naujosios LR Žemės mokesčio įstatymo redakcijos projekte (XIP-3723), kuris šiuo metu svarstomas LR Seimo komitetuose, numatyta eilė esminių pakeitimų, įtakosiančių žemės naudotojus, tame tarpe gamybos ir pramonės įmones, nekilnojamojo turto vystytojus ir kitus verslo subjektus.

Esminiai įstatyme numatyti pokyčiai – apmokęstinamos žemės vertinimui taikyti rinkos vertę, kas penkerius metus nustatomą masinio VĮ Registrų centro“ vertinimo metu; keisti dabar nustatytą tarifą - 1,5 proc. į 0,01-4 proc. intervalą bei leisti savivaldybėms savo tarybų sprendimais nustatyti konkretų toje teritorijoje galiosiantį mokesčio dydį. Taip pat įstatyme apibrėžta apleistos žemės sąvoka (žemės ūkio paskirties žemei) bei numatytos mokestinės sankcijos tokios žemės savininkams.

Tačiau abejotina, ar teikiamas svarstyti įstatymas tinkamai įvertintas ir jo socialinių-ekonominių pasekmių jo mokėtojams požiūriu. Taip pat pažymėtina, kad iki šiol nėra parengta vieninga, nuosekli ir skaidri nekilnojamojo turto apmokęstinimo sistema – žemės su priklausiniais, kaip tai apibrėžia LR CK, o atskirais įstatymais ir poįstatyminiais aktais ir toliau reguliuojami atskirų objektų mokesčiai.