Lapkričio 15 d. vyko LPK konsultacinis posėdis, kuriame buvo svarstomas klausimas:

1. Dėl Darbo kodekso nuostatų taikymo išimčių daugiau uždirbantiems darbuotojams.

Teikia: Verslo scialinės politikos koordinacinė taryba.
Pranešėjas: Jonas Guzavičius, LPK viceprezidentas, Verslo socialinės politikos koordinacinės tarybos pirmininkas
Klausimo aktualumas: Lietuvos Respublikos ūkio ministerija paruošė siūlymus Darbo kodekso pakeitimams, kuriais numatoma, kad daugiau kaip 6,5 tūkst. litų atlyginimą per mėnesį (neatskaičius mokesčių) gaunantys darbuotojai ir darbdaviai galėtų patys sutarti dėl trumpesnio ar ilgesnio įspėjimo termino apie darbo sutarties nutraukimą, išeitinės išmokos dydžio ir kai kurių kitų dalykų, o darbdavys tokį darbuotoją galėtų atleisti ir savo valia be svarbių priežasčių.
Ūkio ministro R. Žyliaus teigimu, įteisinus tokias nuostatas verslas lengviau kurs gerai apmokamas darbo vietas, o mažas pajamas gaunančių darbuotojų apsauga nenukentės
Daugelyje pasaulio šalių tokio pobūdžio susitarimai nereglamentuojami, todėl kyla klausimas, ar valstybė turėtų drausti darbuotojui ir darbdaviui susitarti dėl trumpesnio įspėjimo laikotarpio ir kitų esminių dalykų. Pakeitimų projektas pridedamas.

2. Naujos Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo redakcijos nuostatų įtaka verslo subjektams. PRANEŠIMO SKAIDRĖS.
Teikia: LPK Vykdomoji direkcija.
Pranešėjas: Robertas Dargis, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas.
Kviečiami dalyvauti: Jūratė Laurikėnaitė, Finansų ministerijos Mokesčių departamento direktorė
Klausimo aktualumas: Naujosios LR Žemės mokesčio įstatymo redakcijos projekte (XIP-3723), kuris šiuo metu svarstomas LR Seimo komitetuose, numatyta eilė esminių pakeitimų, įtakosiančių žemės naudotojus, tame tarpe gamybos ir pramonės įmones, nekilnojamojo turto vystytojus ir kitusverslo subjektus.
Esminiai įstatyme nuatyti pokyčiai – apmokęstinamos žemės vertinimui taikyti rinkos vertę, kas penkerius metus nustatomą masinio VĮ Registrų centro“ vertinimo metu; keisti dabar nustatytą tarifą - 1,5 proc. į 0,01-4 proc. intervalą bei leisti savivaldybėms savo tarybų sprendimais nustatyti konkretų toje teritorijoje galiosiantį mokesčio dydį. Taip pat įstatyme apibrėžta apleistos žemės sąvoka (žemės ūkio paskirties žemei) bei numatytos mokestinės sankcijos tokios žemės savininkams.
Tačiau abejotina, ar teikiamas svarstyti įstatymas tinkamai įvertintas ir jo socialinių-ekonominių pasėkmių jo mokėtojams požiūriu. Taip pat pažymėtina, kad iki šiol nėra parengta vieninga, nuosekli ir skaidri nekilnojamojo turto apmokęstinimo sistema – žemės su priklausiniais, kaip tai apibrėžia LR CK, o atskirais įstatymais ir poįstatyminiais aktais ir toliau reguliuojami atskirų objektų mokesčiai.