Pirmosios pramonės ir verslo organizacijos

Tuoj po šalies nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos pramonininkai ir verslininkai pradėjo steigti įvairias organizacijas: 1922 metais įsisteigta Lietuvos spirito varyklų pramonininkų sąjunga, kuriai priklausė 30 spirito varyklų iš 34 tuo metu veikusių Lietuvoje; 1924 metais įkurta Lietuvos alaus bravorų sąjunga; panašiu metu įsikūrė Prekybos įmonių savininkų draugija, Pramonininkų ir fabrikantų draugija, Lietuvos vidutinių bei smulkiųjų pirklių ir smulkiųjų pramonininkų centralinė draugija ir kitos. Šių organizacijų nariams buvo aktualu pasiekti kuo didesnes rinkas, mažinti konkurenciją, didinti pelną, apsirūpinti žaliavomis bei kiti jų atstovaujamai ūkio šakai aktualūs klausimai.

Lietuvos pramonininkų sąjunga

Dabartinės LPK tiesioginiu pirmtaku galima būtų laikyti Lietuvos pramonininkų sąjungą. Ši pramonininkų organizacija, įkurta 1922 m. gruodžio 17 d., jau rūpinosi ne atskirų pramonės šakų interesais, bet visos tuometinės Lietuvos pramonės interesais.

Pagrindiniai šios organizacijos steigimo tikslai buvo išaiškinti ir pašalinti pramonės darbo kliūtis, saugoti bendrus pramonės reikalus, tyrinėti ir gerinti darbininkų padėtį, teikti trūkstančios žalios medžiagos ir gamybos dalykų, platinti ir lengvinti gaminių pardavimą. Istorikų vertinimu, Lietuvos pramonininkų sąjunga veikė be skandalų, kryptingai gynė savo narių interesus valdžios institucijose, rūpinosi muitų, mokesčių, eksporto sąlygų klausimais.

Lietuvos prekybininkų, pramonininkų ir amatininkų sąjunga

Kokybiškai naują pramonininkų organizacinės integracijos evoliuciją pratęsė Lietuvių prekybininkų, pramonininkų ir amatininkų sąjunga. Siekdama integruoti ir apjungti pramonininkų, verslininkų veiklą ir siekius, ji iškėlė sau tikslą „lietuvių verslininkus sujungti į vieną organizaciją tautiniais idėjiniais ir profesiniais pamatais“. 1930 m. birželio 5 d. įvyko steigiamasis Sąjungos susirinkimas, kuris patvirtino įstatus, išrinko pirmąją valdybą, kurią sudarė M. Šlepavičius, M. Reišys, J. Našliūnas, G. Macys ir K. Doveikis.

Sąjunga siekė kelti ekonominę lietuvių tautos gerovę, jungiant visus lietuvius pramonininkus, amatininkus ir prekybininkus, rūpintis jų teisiniais, ekonominiais ir kultūriniais reikalais, keliant jų specialybės kvalifikacijas ir remiant Lietuvos pramonę, amatus ir prekybą.

Šiems tikslams pasiekti Sąjunga numatė steigti ekonomines organizacijas, pašalpų, taupomąsias, ligonių ir kitas panašias kasas, knygynus, skaityklas, fondus, mokyklas, rengti kongresus, konferencijas, ginti sąjungos narių interesus valstybinėse ir visuomeninėse įstaigose, numatyti kiti visuomeniškai ir socialiai svarbūs tikslai. Sąjunga įsteigė Lietuvių prekybos, pramonės ir amatų savitarpio kredito draugiją „Amatbankas“, kuris teikdavo pigesnius kreditus, įsteigė dvimetę amatų mokyklą, kuri ruošė aukštos kvalifikacijos specialistus. Mokymo programos buvo sudarytos Vakarų valstybių specialiųjų vidurinių mokyklų programų pagrindu. Kas savaitę buvo leidžiamas laikraštis „Verslas“, o nuo 1934 metų ir „Amatininkas“.

Sąjunga išsiskyrė iš kitų tuo pat laikotarpiu veikusių pramonininkų ir verslininkų susivienijimų daugeliu aspektų: Lietuvių prekybininkų, pramonininkų ir amatininkų sąjunga buvo grynai tautinė organizacija, turėjo labai plačią socialinę bazę, gerai organizuotą savo struktūrą, platų skyrių tinklą, savo mokymo ir kitas įstaigas, veiklius vadovus, palaikė gerus santykius su Vyriausybe ir valdančiąja partija. Jos veikla buvo nutraukta 1940 metais, prasidėjus sovietinei Lietuvos okupacijai. Nepaisant to, jos veikla turėjo didžiulę įtaką Lietuvos pramonės, amatų, visai ekonomikos raidai, tautinio verslo ir nacionalinės savimonės ugdymui, verslų ir miestų bei miestelių sulietuvinimui.

Šiandieninės LPK susiformavimas

Praėjus beveik 60 metų, 1989 metų birželio 17 d., įvyko Steigiamasis Lietuvos pramonininkų asociacijos suvažiavimas, kuris atkūrė prieškaryje veikusią sąjungą. Asociacijos prezidentu buvo išrinktas Rimvydas Jasinavičius. Steigiamajame suvažiavime asociacija buvo įpareigota kurti tokį Lietuvos pramonės modelį, kuris atitiktų šalies gamtinius, intelektualinius, energetinius ir kitus išteklius, puoselėtų tautinę kultūrą ir tradicijas, keltų Lietuvos piliečių gerovę. Lietuvos pramonininkų asociacija, pasisakydama už ekonomikos dėsniais grindžiamą ūkio tvarkymą, siekė aktyviai bendradarbiauti su vyriausybinėmis, politinėmis, ūkinėmis bei visuomeninėmis organizacijomis bei stengėsi, kad Lietuvos pramonė, jos infrastruktūros plėtra taptų Lietuvos ir jos gyventojų suklestėjimo prielaida. LPA aktyviai įsitraukė į diskusijas dėl Lietuvos ekonominės reformos įgyvendinimo.

1993 m. kovo 3 d. suvažiavime Lietuvos pramonininkų asociacija reorganizuota į Lietuvos pramonininkų konfederaciją, apjungiančią industrinio ūkio šakas ir regionines asociacijas.

---

LPK vadovai

• 1989–1990 m. LPK prezidento pareigas ėjo Rimvydas Jasinavičius
• 1990–1993 m. LPK prezidento pareigas ėjo Algimantas Matulevičius
• 1993–2011 m. keturias kadencijas iš eilės LPK prezidento pareigas ėjo dr. Bronislovas Lubys
• 2012–2020 m. LPK prezidento pareigas ėjo Robertas Dargis
• Nuo 2020 m. birželio mėn. LPK prezidento pareigas eina Vidmantas Janulevičius

LPK garbės prezidentai ir viceprezidentai

Už nuopelnus Lietuvos pramonininkų konfederacijai bei ilgametį dalyvavimą jos veikloje suteikti Lietuvos pramonininkų konfederacijos Garbės vardai šiems asmenims:

• Prof. dr. Rimvydas Jasinavičius – LPK garbės prezidentas, pirmasis LPK prezidentas (1989–1990 m.), Vilniaus miesto ir apskrities verslininkų darbdavių konfederacijos prezidentas
• Dr. Algimantas Matulevičius – LPK garbės prezidentas, antrasis LPK prezidentas (1990–1993 m.), Tautos ateities forumo pirmininkas
• Dr. Bronislovas Lubys (1938–2011 m.) – LPK garbės prezidentas, ilgametis, trečiasis LPK prezidentas (1993–2011 m.)
• Mykolas Aleliūnas – LPK garbės viceprezidentas, ilgametis LPK vykdomosios direkcijos generalinis direktorius / viceprezidentas (1992–2005 m. ir 2008–2009 m.), LPK generalinio direktoriaus pavaduotojas (2005–2008 m. ir 2009–2012 m.)
• Adakras Vincentas Šeštakauskas – LPK garbės viceprezidentas, buvęs LPK viceprezidentas, buvęs ilgametis Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas
• Jonas Karčiauskas – LPK garbės viceprezidentas, UAB „Audėjas“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas