Lietuvos pramonininkų konfederacijos veiklos istorijos knygą (362 psl.) rasite čia.

Pirmosios pramonės ir verslo organizacijos
Lietuvos pramonės ir verslo žmonės savo organizacijas pradėjo steigti tuoj po šalies nepriklausomybės atkūrimo. Jau 1922 metais įsisteigė Lietuvos spirito varyklų pramonininkų sąjunga. Į ją įėjo 30 spirito varyklų iš 34 tuo metu veikusių Lietuvoje. 1924 metais įsikūrė Lietuvos alaus bravorų sąjunga, panašiu metu ar šiek tiek vėliau įsikūrė Prekybos įmonių savininkų draugija, Pramonininkų ir fabrikantų draugija, Lietuvos vidutinių bei smulkiųjų pirklių ir smulkiųjų pramonininkų centralinė draugija ir keletas kitų. Šių organizacijų nariams pirmiausia rūpėjo rinkos užkariavimo ir konkurencijos mažinimo klausimai, pelno didinimas, apsirūpinimas žaliavomis bei kiti svarbūs jų šakai interesai.

Lietuvos pramonininkų sąjunga
Lietuvos pramonininkų konfederacijos tiesioginiu pirmtaku galima būtų laikyti „Lietuvos pramonininkų sąjungą“. Ši pramonininkų organizacija, įkurta 1922 metų gruodžio 17 dieną, jau rūpinosi ne atskirų pramonės šakų interesais, bet visos tuometinės Lietuvos pramonės interesais.
Pagrindiniai tokios organizacijos steigimo tikslai buvo:
· Išaiškinti ir pašalinti pramonės darbo kliūtis;

Žinomo tarpukario ekonomisto, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojo Alberto Tarulio vertinimu, Pramonininkų sąjunga, veikusi šiuo ir kitais pavadinimais, veikė be skandalų, kryptingai, gynė savo narių interesus valdžios institucijose, rūpinosi muitų, mokesčių, eksporto sąlygų klausimais.

Lietuvos prekybininkų, pramonininkų ir amatininkų sąjunga
Kokybiškai naują pramonininkų organizacinės integracijos evoliuciją pratęsė „Lietuvių prekybininkų, pramonininkų ir amatininkų sąjunga“. Siekdama integruoti ir apjungti pramonininkų, verslininkų veiklą ir siekius, ji iškėlė sau tikslą „lietuvių verslininkus sujungti į vieną organizaciją tautiniai idėjiniais ir profesiniais pamatais“. 1930 m. birželio 5 d. įvyko steigiamasis Sąjungos susirinkimas, kuris patvirtino įstatus, išrinko pirmąją valdybą, į kurią įėjo M.Šlepavičius, M.Reišys, J.Našliūnas, G.Macys ir K.Doveikis.
 

LIETUVOS PREKYBININKŲ, PRAMONININKŲ IR AMATININKŲ SĄJUNGA

Lietuvos prekybininkų, pramonininkų ir amatininkų sąjungos valdyba. Sėdi: G. Macys,  M. Šlepavičius, K. Deveikis. Stovi: J. Našliūnas, M. Reišys

Sąjungos įstatai skelbė, kad jos tikslai yra kelti ekonominę lietuvių tautos gerovę, jungiant visus lietuvius pramonininkus, amatininkus ir prekybininkus, rūpintis jų teisiniais, ekonominiais ir kultūriniais reikalais, keliant jų specialybės kvalifikacijas ir remiant Lietuvos pramonę, amatus ir prekybą. Šiems tikslams pasiekti Sąjunga numatė steigti ekonomines organizacijas, pašalpų, taupomąsias, ligonių ir kitas panašias kasas, knygynus, skaityklas, fondus, mokyklas, rengti kongresus, konferencijas, ginti sąjungos narių reikalus valstybinėse ir visuomeninėse įstaigose, numatyti kiti visuomeniškai ir socialiai svarbūs tikslai. Sąjunga įsteigė Lietuvių prekybos, pramonės ir amatų savitarpio kredito draugiją „Amatbankas“, kuris teikdavo pigesnius kreditus, įsteigė dvimetę amatų mokyklą, kuri ruošė aukštos kvalifikacijos specialistus. Mokymo programos buvo sudarytos vakarų valstybių specialiųjų vidurinių mokyklų programų pagrindu. Kas savaitę buvo leidžiamas Laikraštis „Verslas“, o nuo 1934 metų ir „Amatininkas“.

Galima daryti išvadą, kad ši Sąjunga išsiskiria iš kitų anksčiau ar tuo pat metu veikusių pramonininkų, verslininkų susivienijimų daugeliu aspektų: buvo grynai tautinė organizacija, turėjo labai plačią socialinę bazę, gerai organizuotą savo struktūrą, platų skyrių tinklą, du gana aktyvius spaudos organus – „Verslas“ ir „Amatininkas“, savo mokymo ir kitas įstaigas, veiklius vadovus, palaikė gerus santykius su vyriausybe ir valdančiąja partija. Jos veikla buvo nutraukta 1940 metais prasidėjus sovietinei Lietuvos okupacijai tačiau svarbiausia tai, kad jos veikla turėjo didžiulę įtaką Lietuvos pramonės, amatų, visai ekonomikos raidai, tautinio verslo ir nacionalinės savimonės ugdymui, verslų ir miestų bei miestelių sulietuvinimui.

Šiandieninės LPK susiformavimas
Praėjus beveik 60 metų, 1989 metų birželio mėn. 17 dieną įvyko Steigiamasis Lietuvos pramonininkų asociacijos suvažiavimas, kuris atkūrė prieškaryje veikusią sąjungą. Asociacijos prezidentu buvo išrinktas Rimvydas Jasinavičius  Steigiamajame suvažiavime asociacija buvo įpareigoti kurti tokį Lietuvos pramonės modelį, kuris atitiktų šalies gamtinius, intelektualinius, energetinius ir kitus išteklius, puoselėtų tautinę kultūrą ir tradicijas, keltų Lietuvos piliečių gerovę. Lietuvos pramonininkų asociacija, pasisakydama už ekonomikos dėsniais grindžiamą ūkio tvarkymą, siekė aktyviai bendradarbiauti su vyriausybinėmis, politinėmis, ūkinėmis bei visuomeninėmis organizacijomis stengdamasi, kad Lietuvos pramonė, jos infrastruktūros plėtra taptų Lietuvos, jos gyventojų suklestėjimo prielaida. 

Suvažiavimas apibrėžė pagrindinius programinius siekius:
- Talkininkauti kuriant ir įgyvendinant tokį Lietuvos pramonės modelį, kuris atitiktų gamtinius, intelektualinius, energetinius ir kitus išteklius; tautinę kultūrą ir tradicijas, įvertintų Lietuvos piliečių norą ir galimybes pagerinti jų padėtį.
- Siekti visiško Lietuvos ūkio savarankiškumo, grindžiamo pilnu pirminių pramonės grandžių ( valstybinių įmonių, akcinių bendrovių, kooperatyvų, individualių gamintojų ir t.t.) laisvumu, savarankiškumu, pelningumu ir atsakomybe pagal įstatymą bei prieš vartotoją, skatinti verslumą ir ekonominę iniciatyvą.
- Siekti grąžinti tikrąjį šeimininką pirminėms pramonės grandims ir tuo nulemiant spartesnį pramonės vystymąsi, visokeriopai skatinti perėjimą prie kolektyvinių ir individualių nuosavybės formų.
- LPA gina ekologinių vertybių prioritetą prieš ekonomines vertybes.
- LPA gina ir išaukština dirbančiojo asmenybę, priešpastatant ją vergiškam dirbančiojo kaip darbo jėgos traktavimui, siekia darbininkų, specialistų ir vadovų santalkos Lietuvos ūkio suklestėjimui.
- LPA siekiai nusakomi istorinės atminties išsaugotu šūkiu: „ Ūkinė Talka Lietuvos Gerovei“.
LPA aktyviai įsitraukė į diskusijas dėl Lietuvos ekonominės reformos įgyvendinimo.
1990 m. Rimvydas Jasinavičius pakviestas į pirmąją po nepriklausomybės atkūrimo vyriausybę pramonės ministro pareigoms , asociacijos prezidentu tapo Algimantas Matulevičius.
LPK aktyviai dalyvavo diskusijose dėl Lietuvos ekonominės reformos įgyvendinimo

1990-1993 metais Lietuvos pramonininkų asociacijai vadovavo Algimantas Matulevičius

1993 m.kovo 3 d. suvažiavime Lietuvos pramonininkų asociacija reorganizuota į Lietuvos pramonininkų konfederaciją, apjungiančią industrinio ūkio šakas ir regionines asociacijas.