Prieš 74 metus, 1930 metų balandžio 12 dieną buvo įsteigta pirmoji Lietuvoje gamybininkų ir prekybininkų organizacija - Lietuvių prekybininkų, pramonininkų ir amatininkų sąjunga. 

Lietuvių prekybininkų, pramonininkų ir amatininkų sąjungos įstatai

Praėjus beveik 60 metų, 1989 metų birželio mėn. 17 dieną įvyko Steigiamasis Lietuvos pramonininkų asociacijos suvažiavimas, kuris atkūrė prieškaryje veikusią sąjungą. Asociacijos prezidentu buvo išrinktas Rimvydas Jasinavičius  Steigiamajame suvažiavime asociacija buvo įpareigoti kurti tokį Lietuvos pramonės modelį, kuris atitiktų šalies gamtinius, intelektualinius, energetinius ir kitus išteklius, puoselėtų tautinę kultūrą ir tradicijas, keltų Lietuvos piliečių gerovę. Lietuvos pramonininkų asociacija, pasisakydama už ekonomikos dėsniais grindžiamą ūkio tvarkymą, siekė aktyviai bendradarbiauti su vyriausybinėmis, politinėmis, ūkinėmis bei visuomeninėmis organizacijomis stengdamasi, kad Lietuvos pramonė, jos infrastruktūros plėtra taptų Lietuvos, jos gyventojų suklestėjimo prielaida. 1990-1993 metais Lietuvos pramonininkų asociacijai vadovavo Algimantas Matulevičius

1993 metais įvykęs neeilinis Lietuvos pramonininkų asociacijos suvažiavimas asociaciją reorganizavo į Lietuvos pramonininkų konfederaciją (LPK). Prezidentu buvo išrinktas ir juo yra iki šiol dr. Bronislovas Lubys.   Šiuo metu LPK vienija 32 šakines ir 8 regionines asociacijas, 

                            
jungiančias daugiau negu 2700 įvairaus profilio įmonių. Tačiau yra ir asociacijoms nepriklausančių LPK narių, į Konfederaciją įstojusių individualiai. Konfederacijai priklauso ne tik dauguma gamybos įmonių, bet ir bankai, prekybos įmonės, užsienio firmų atstovybės, moksliniai tiriamieji institutai, mokymo įstaigos. LPK narių veikla apima visas pagrindines pramonės šakas - beveik visos Lietuvoje pagamintos prekės yra jų produkcija.
Lietuvos pramonininkų konfederacija yra ne politinė, visuomeninė organizacija, ji nepriklausoma nuo valstybės. Savo politiką LPK vykdo savarankiškai. Konfederacija turi ženklią įtaką Lietuvos Respublikos Seimui ir Vyriausybei.

Svarbiausi Konfederacijos tikslai

- atstovauti ir ginti LPK narių interesus vyriausybinėse, socialinėse bei tarptautinėse organizacijose

- stiprinti Lietuvos ekonomiką, padėti įmonėms rasti naujas rinkas bei sudaryti kuo palankesnes sąlygas lietuviškų gaminių eksportui

- siekti, kad Lietuvoje būtų laikomasi ekologinių reikalavimų

- ginti socialinius ir teisinius Lietuvos darbdavių interesus, stiprinti socialinį dialogą

- plėtoti ryšius su tarptautinėmis pramonės, verslo ir darbdavių organizacijomis

Narystė ir dalyvavimas Konfederacijoje pagal Konfederacijos įstatus  yra savanoriška. Lietuvos pramonininkai gerai supranta, kad tik vienybėje jėga. Savo veikloje Konfederacija remiasi kolegialumo principu. Konkrečios problemos yra sprendžiamos Konfederacijos Prezidiumo ir konsultaciniuose posėdžiuose, kuriuose aptariami aktualiausi respublikos ekonomikos, finansų, socialiniai ir kiti klausimai, priimami nutarimai, pareiškimai, kreipimaisi ir kiti dokumentai. Visi LPK nariai privalo laikytis Konfederacijos Garbės kodekso.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos struktūra. 

Aukščiausi LPK valdymo institutai:

Konfederacijos narių suvažiavimas (šaukiamas kartą per 4 metus).
Prezidiumas sprendžia aktualius socioekonominius klausimus,
Vykdomosios direkcijos koordinuoja ir įgyvendina Konfederacijos einamuosius darbus.

 Konfederacijoje veikia 17 nuolatinių komitetų, kuriuose visuomeniniais pagrindais dirba pramonės įmonių vadovai ir kvalifikuoti savo sričių ekspertai.