Apdirbamosios pramonės Lūkesčių indeksas
Aleksandr Izgorodin, Petras Ramanauskas ir Justinas Kanopa
 

Lietuvos pramonininkų konfederacija pristato Pramonės Lūkesčių Indekso (PLI) šių metų trečiajam ketvirčiui rezultatus. PLI – tai naujoviška, apklausos pagrindu paruošta aukščiausio lygio Lietuvos įmonių vadovų nuomonių ir prognozių analizė. Atliekamos apklausos tikslas – sukurti nuolatinį ir lengvai interpretuojamą Lietuvos apdirbamosios pramonės lūkesčių indikatorių. Apklausos metu buvo surinkti atsakymai iš 130 didžiausių Lietuvos apdirbamosios pramonės vadovų, kurių buvo prašoma įvertinti sektorių, kuriuose jie dirba, dabartinę padėtį ir perspektyvas ateinančiam ketvirčiui.

Apibendrindami įmonių lūkesčius pažymime, kad gauti rezultatai nuteikia gana pozityviai. Visi apdirbamosios pramonės sektoriai pasižymėjo teigiamais lūkesčių indekso rezultatais, kurie gerokai viršijo „kritinę“ 50 punktų ribą, o bendroji apdirbamosios pramonės lūkesčių indekso vertė siekė 70 punktų. Taigi, gauti rezultatai rodo, kad nepaisant tebevyraujančių ekonominių sunkumų, didžioji apdirbamosios pramonės atstovų dalis savo esamą situaciją ir artimiausių mėnesių perspektyvas vertina pozityviai.

Gerus lūkesčių indekso rezultatus didžiąja dalimi lėmė vis labiau įsivyraujantys teigiami eksporto pokyčiai. Tačiau nepaisant to, pažymime, kad dalis vadovų eksporto atsigavime pasigenda stabilumo ir tvarumo. Geresnius eksporto rezultatus ypatingai riboja augančios energetinių išteklių bei žaliavų kainos, prie kurių prisideda pastaruoju metu gerokai išaugęs dolerio kursas. Tai blogina įmonių finansinę padėtį, mažina pramonės pelningumą bei konkurencingumą. Papildomų sunkumų augančiam užsakymų kiekiui patenkinti pramonei kelia tebesitęsiantis kreditinių išteklių trūkumas, kas neleidžia įmonėms efektyviai reaguoti į teigiamus atsigaunančios užsienio paklausos pokyčius. Kreditinių išteklių trūkumas Lietuvoje dalį respondentų skatina dirbti su užsienio šalių bankais, kuriuose kredito ištekliai yra lengviau ir pigiau prieinami.
Papildomų sunkumų kelia nepalanki ir nepakankamai pastovi mokestinė politika, kuri, anot respondentų, mažina vidaus vartojimą ir verslo konkurencingumą bei pelningumą, skatina nelegalios ir neapskaitomos produkcijos vartojimą bei neleidžia įmonėms efektyviai planuoti savo veiklos. Antra, nemažai problemų įmonėms kelia sunkmečio metu plačiai paplitusi vėluojančių atsiskaitymų praktika. Tai skatina dalį apdirbamosios pramonės atstovų vidaus rinkoje dirbti tik su išankstiniais arba garantiniais apmokėjimais.

Artimiausiu metu Lietuvos pramonės lūkesčius teigiamai veiks palanki sezoniškumo veiksnių įtaka, tačiau tai daugiau įtakos turės užsienio paklausos atsigavimui. Savo ruožtu, vidaus paklausa dėl sudėtingos situacijos darbo rinkoje bei prastos vidaus vartotojų finansinės padėties artimiausiu metu vis dar išliks silpna. Vis dėlto, respondentų pateikti atsakymai leidžia tikėtis pirmųjų vidaus vartojimo stabilizavimo ir laipsniško atsigavimo ženklų jau šiais metais, tikėtina, šių metų pabaigoje. Panašu, kad laipsniškas eksporto atsigavimas šiais metais sugebės „perlaužti“ prastas vidaus vartojimo tendencijas.

Nepaisant teigiamų naujų užsakymų bei pagamintos produkcijos pokyčių, šalies pramonė konservatyviai žiūri į darbuotojų skaičiaus didinimo perspektyvas. Didžioji apdirbamosios pramonės dalis į esamą visuminės paklausos lygį reaguoja maksimaliai išnaudodama esamą darbuotojų skaičių bei toliau didindama savo veiklos efektyvumą. Konservatyvią pramonės poziciją didžiąja dalimi lemia vis dar apsnūdusi vidaus paklausa, neigiama augančių energetinių išteklių ir žaliavų kainų įtaką įmonių konkurencingumui, kreditinių išteklių trūkumas, o tai pat dėl augančių emigracijos bangų pastaruoju metu išryškėjęs kvalifikuotų darbuotojų trūkumas. Tačiau augantis užsienio rinkų aktyvumas, kai kurių vadovų brėžiamos šviesesnės vidaus rinkos perspektyvos bei neseniai priimtos Darbo kodekso pataisos, didinančios darbo santykių lankstumą, leidžia tikėtis, kad konservatyvi pramonės pozicija darbo rinkos atžvilgiu bus „perlaužta“, o pirmus darbo rinkos atsigavimo ženklus galime pamatyti šių metų pabaigoje.