Lietuvos apdirbamosios pramonės lūkesčių 2010 m. 4 ketvirčiui pristatymas 

Išplėstinė Lietuvos apdirbamosios pramonės lūkesčių 2010 m. 4 ketvirčiui apžvalga 

Gautas 57 punktų PLI rezultatas rodo, kad didžioji apdirbamosios pramonės atstovų dalis savo esamą situaciją ir artimiausių mėnesių perspektyvas vertina teigiamai. Tiesa, lyginant su ankstesniu ketvirčiu, įmonių optimizmas kiek išblėso, o tą didžiąją dalimi lėmė neigiama sezoninių veiksnių įtaka, kurią nemaža respondentų dalis tradiciškai jaučia metams einant į pabaigą.
 

Šių metų ketvirtojo ketvirčio PLI rezultatams teigiamos įtakos turės šie veiksniai:

• Besitęsiantis eksporto apimčių didėjimas, kurį lems atsigaunanti užsienio vartotojų paklausa bei sėkmingos respondentų naujųjų rinkų paieškos. Eksporto atsigavimas išlieka varomąja pozityvių pramonės lūkesčių jėga;
• Pagerėjęs respondentų vidaus vartojimo esamos padėties ir perspektyvų vertinimas. Artimiausiu metu vidaus paklausa išliks stabiliai žema, tačiau nuo kitų metų pamatysime laipsnišką ir nuosaikų vidaus vartojimo atsigavimą;
• Teigiama sezoniškumo įtaka daliai sektorių leis padidinti paradigmų apimtis, gamybinių pajėgumų apkrovimus bei pagerinti tokių šakų nuotaikas. Teigiamą sezoniškumo įtaką šį ketvirtį pajus mėsos gaminių gamintojai, stipriųjų alkoholinių gėrimų gamintojai, tekstilės gaminių gamintojai bei elektronikos pramonės atstovai.

Šių metų ketvirtojo ketvirčio PLI rezultatams neigiamos įtakos turės šie veiksniai:

• Neigiama sezoniškumo įtaka pieno gaminių gamintojų, silpnųjų alkoholinių gėrimų gamintojų, metalų bei mašinų ir įrenginių gamintojų pardavimo apimtims neigiamai veiks ir minėtų šakų nuotaikas. Neigiama sezoniškumo įtaka paskutinįjį metų ketvirtį bus ypatingai stipri;
• Keletą ketvirčių iš eilės stebimas ženklus energetinių išteklių ir žaliavų kainų augimas neigiamai veiks įmonių konkurencingumą ir finansinę padėtį, o taip pat skatins įmones užsienio ir vidaus rinkose dirbti su itin mažomis maržomis;
• „Kaštų infliacijos“ lemiamas galutinės produkcijos kainų didėjimas kelia grėsmę spartesniam vidaus vartojimo bei verslo investicijų atsigavimui;
• Tebesitęsiantis kreditinių išteklių trūkumas neleidžia įmonėms laiku investuoti į gamybinius pajėgumus ir tinkamai reaguoti į gerėjančias paklausos perspektyvas;
• Nepastovi mokestinė politika mažina vidaus vartojimą, skatina nelegalios ir neapskaitomos produkcijos vartojimą bei neleidžia įmonėms efektyviai planuoti savo veiklos;
• Žaliavų stygius (ypač medienos bei pieno gaminių pramonėje) bei kai kurių vadovų pastebėtas ilgėjantis žaliavų tiekimo periodas apsunkina gamybos procesą, dėl ko įmonės nespėja laiku įvykdyti visų užsakymų, o dalį jų praranda;
• Paplitusi vėluojančių atsiskaitymų praktika mažina įmonių apyvartinių lėšų kiekį.