LPK remia EK siekį išskirtinį dėmesį skirti inovacijų ir technologijų stiprinimui
Europos Komisija (EK) vakar pristatė ilgalaikiam 2021–2027 m. ES biudžetui siūlomą atnaujintą sanglaudos politiką. Sveikintina, kad planuojamos kryptys yra nukreiptos modernizuoti pramonę, investuoti į inovacijas ir pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų bei žiedinės ekonomikos. Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) remia EK siekį nustatyti augimui, darbo vietų kūrimui ir investicijoms tinkamas sąlygas, kas prisidės prie verslui palankios aplinkos kūrimo.
Pasak LPK prezidento Roberto Dargio, šis sprendimas yra itin svarbus dėl išskirtinio dėmesio inovacijų ir technologijų stiprinimui. Didžioji dalis Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo investicijų bus nukreiptos į inovacijas, paramą mažosioms įmonėms, skaitmenines technologijas ir pramonės modernizavimą. Investicijos į įmonių technologinį atnaujinimą ir pramonės modernizavimą didins pramonės įmonių produktyvumą ir konkurencingumą, kas yra ypatingai svarbu mūsų eksportuojančiai pramonei.
Pristatytuose pasiūlymuose dėmesys yra skiriamas jaunimo nedarbui, išsilavinimo lygio kėlimui ir užimtumo problemų sprendimui. LPK pasisako už tai, kad jaunimo nedarbo ir kvalifikuotų darbuotojų rengimo problemos būtų sprendžiamos tobulinant švietimo sistemą. Vyriausybei pateiktuose LPK pasiūlymuose šalies konkurencingumui didinti ypatingas dėmesys skiriamas švietimo kokybės gerinimui ir darbo rinkos poreikius atliepiančios karjeros planavimo sistemos tobulinimui.
„Lietuvos verslas didelį ir augantį darbo jėgos trūkumą identifikuoja kaip vieną iš pagrindinių grėsmių plėtrai. Norint atliepti darbo rinkos poreikius, reikia skubiai gerinti švietimo sistemos kokybę ir paties ugdymo turinį. Tačiau tai turi būti daroma kryptingai, apgalvotai, apsibrėžus labai aiškius tikslus ir sekant geriausiomis patirtimis konsoliduojant aukštojo mokslo institucijų ir optimizuojant profesinio mokymo įstaigų tinklą“, – sako R. Dargis.
EK planuoja, kad vietos, miestų ir teritorinės valdžios institucijos aktyviau dalyvaus valdant ES lėšas, o dėl didesnių bendro finansavimo normų didės atsakomybė už regionuose bei miestuose vykdomus ES finansuojamus projektus. Šiuo atveju bus labai svarbu kiek centrinė valdžia suteiks galių regionams veikti patiems, palaikysi ir finansiškai parems savivaldos plėtros idėjas ir planus. LPK ne kartą yra atkreipusi dėmesį, kad savivaldos veiklą suefektyvintų ir regionams atsigauti padėtų pakeista įstatyminė bazė, peržiūrėti valstybės biudžeto formavimo principai, sustiprintos ekonomines paskatos savivaldos stiprėjimui.
Kaip ir buvo prognozuota, dėl to kad Lietuva perkopė 75 proc. ES gerovės slenkstį ir iš Bendrijos po 2019 m. kovo traukiasi Jungtinė Karalystė, kitą finansinę perspektyvą ES struktūrinė parama Lietuvoje mažės. Europos Komisija (EK) 2021-2027 m. Lietuvai siūlo skirti 6,4 mlrd. eurų sanglaudos politikos asignavimus, t. y. 13 proc. mažiau nei 2014-2020 m., kai skirti numatyta 7,3 mlrd. eurų, todėl labai svarbu, kad jau dabar būtų pradėta galvoti ir planuoti, kaip skiriamas lėšas panaudoti efektyviai, siekiant ilgalaikės pridėtinės vertės kūrimo ir nefinansuojant projektų, kurių sukuriama infrastruktūra ateityje gali tapti papildoma finansine našta.
