LPK ragina atsinaujinusį Ministrų kabinetą: svarbu nepamesti prioritetinių klausimų, sprendimus vertinti kompleksiškai ir veikti toliaregiškai

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) tikisi, kad patvirtinus atnaujintos sudėties Vyriausybę bei artėjant naujai Seimo sesijai, bus įvertinta esama situacija ir su didesne atsakomybe priimami sprendimai, darantys įtaką verslo konkurencingumui bei struktūriniai sprendimai, veikiantys visos valstybės vystymosi greitį.  

„Pastaruoju metu neramina įstatymų pataisų teikimo ir priėmimo gausa bei sprendimai, siūlomi neįvertinus jų poveikio verslo aplinkai ir visai ekonomikai. Ne už kalnų kitas priešrinkiminis laikotarpis, kuris taip pat gali neigiamai atsiliepti būtinų struktūrinių reformų įgyvendinimui“, – pažymi LPK prezidentas Robertas Dargis.

Pasak R. Dargio, neatidėliotinų sprendimų laukia klausimai dėl prieigos prie finansų, demografijos ir su ja susijusių darbo jėgos trūkumo, perkvalifikavimo ir viešojo sektoriaus optimizavimo problemų, švietimo sektoriaus esminės struktūrinės reformos, kurių nebuvimas jau šiandien rodo pirmus neigiamos įtakos ženklus visai ekonomikai.

Būtina spręsti kredito prieinamumo klausimą

LPK yra ne kartą atkreipusi dėmesį į esminę problemą, su kuria pastaruoju metu susiduria verslas – tai blogėjanti prieiga prie finansų. Tai jau pradeda daryti neigiamą įtaką įmonių plėtrai ir technologiniam jų atsinaujinimui. Būtini sprendimai, užsitikrinant alternatyvius bankams finansavimo šaltinius: prieigą prie privačių kapitalo fondų, draudimo fondų, rizikos kapitalo fondų ar privačių pensijų fondų. Iki šiol pasigendama valstybės politikos dėl finansų rinkos vystymo ir plėtros. Šiandien visas dėmesys skiriamas mokesčių surinkimo gerinimui. Suteikiamos mokestinės paskatos smulkiam verslui, bet neužtikrinama „kraujo cirkuliacija“, mokestinis stabilumas ir prognozuojama verslo aplinka.

Kalbant apie šalies ateitį, kredito prieinamumas yra vienas svarbiausių klausimų, kuriuos būtina spręsti. Valstybės politikai turėtų įvertinti finansinio kapitalo rinkų brandą ir peržiūrėti jų galimybes, o taip pat sukurti efektyvesnius instrumentus verslo prieigai prie finansų kapitalo.

Laukiama teigiamų permainų viešajame sektoriuje

Atkreiptinas dėmesys į viešojo sektoriaus efektyvumo ir kokybės reikšmę visai valstybės raidai –vystantis valstybei, technologijoms bei globalioms permainoms ateinant į visas be išimties sritis, adekvatus augimas ir permainos taip pat labai reikalingi viešajame sektoriuje. Reikia spręsti esminius klausimus – kokios funkcijos turi būti deleguojamos viešajam sektoriui bei kokios kompetencijos yra reikalingos šioms funkcijoms įgyvendinti.

Jungtinės Karalystės „Blavatnik“ Vyriausybės institutas paskelbė tarptautinį valstybės tarnybos veiklos efektyvumo reitingą, kur tarp 38-ių valstybių Lietuvos valstybės tarnyba atsidūrė žemiau vidurkio – užima 20-ąją vietą.

Susirūpinimą kelia faktas, kad prastai tyrime vertinami valstybės tarnybos darbuotojų gebėjimai – gebėjimas spręsti problemas, skaičiavimo ir raštingumo žinios, turimų įgūdžių pritaikymas problemų sprendimui, mokymasis ir kompetencijų kėlimas. Akivaizdu, kad būtina spręsti viešojo sektoriaus efektyvumo, viešųjų paslaugų kokybės, žmonių profesionalumo klausimus. Valstybė  judės į priekį, jeigu turės kompaktišką ir efektyviai veikiantį viešą sektorių bei investuos į jo kompetencijas.

Taip pat negalima atidėlioti viešojo sektoriaus skaitmeninimo klausimų: viešas sektorius turi pereiti ant skaitmenos bėgių. Reikalinga strategija: kas bus daroma, užtikrinant, kad valstybė veiktų skaitmenoje – viešojo administravimo, socialinės priežiūros, švietimo, sveikatos sektoriuose ir kt. srityse.

Kompleksinių sprendimų reikia švietimo, demografijos ir kt. srityse

Švietimo sistemai aktualių klausimų sprendimai atidedami iki 2020 m. pabaigos – mokyklų ir studijų institucijų optimizavimas, naujų ugdymo programų patvirtinimas ir t.t. Susirūpinimą kelia tai, kad diskusija apie mokinių ugdymo turinį bei tai, kokias kompetencijas turi ugdyti mokykla, yra tik pradinėje stadijoje.

Tas pats pasakytina apie klausimus, susijusius su mokytojais – vis dar nevyksta esminė diskusija apie tai, kas yra mokytojas, kokiai ateities mokyklai jis turėtų būti rengiamas ir kaip jį tam geriausiai paruošti.

Pasigendama realių ir ryžtingų žingsnių, sprendžiant iššūkius, susijusius su  demografijos ir visuomenės senėjimo problemomis. Pensinio amžiaus laikotarpio dalis bendroje šalies žmonių gyvenimo trukmės struktūroje 2005-2035 m. padidės nuo 10 iki 19 proc., o darbingo – sumažės nuo 70 iki 57 proc. Gresia darbo vietų ir mokesčių mokėtojų praradimas, o tai neigiamai veiks viešuosius finansus ir socialinės apsaugos sistemos tvarumą. Bendras užimtųjų skaičius Lietuvoje 2019-2025 m. gali sumažėti apie 180 tūkst. Siekiant stabilizuoti darbo rinką ir užtikrinti valstybės funkcionavimo tvarumą, būtinos labai konkrečios ir neatidėliotinos priemonės, garantuojančios darbo rinkos papildymą 160 tūkst. darbuotojų.

Įgyvendinant mokesčių reformą taip pat būtinas kompleksinis matymas. Ką tik įvestas naujas gyventojų pajamų mokestis (GPM) 32 proc. tarifas, nors dar šiais metais mokesčių reformos metu įsigaliojo nauji GPM tarifai ir buvo tikėtasi stabilumo. Taip pat pastaruoju metu siūloma tobulinti aplinkosauginių mokesčių sistemą.

Siūlant didinti atitinkamų mokesčių tarifų dydžius, pirmiausiai būtų logiška ir išsamiai įvertinti visą verslo subjektams Lietuvoje ir bent jau kaimyninėse šalyse tenkančią mokestinę naštą. Kitaip tariant, paskaičiuoti, kokius mokesčius jie sumoka į valstybės biudžetą, kaip apmokestintas darbo užmokestis, pelnas, dividendai ir kt. Tam, kad nebūtų iškreiptos konkurencinės veiklos sąlygos regione, ženkliai apsunkinant Lietuvos gamybos subjektų padėtį kaimyninių šalių ir jų įmonių atžvilgiu, būtina vertinti visą mokestinę aplinką, o ne atskirus mokesčius ar net tų mokesčių elementus.

Labai svarbu sukurti tvarią aplinką, užtikrinti stabilią įstatyminę bazę, kad verslas galėtų veikti ir planuoti plėtrą.

„Iki šiol Lietuvos pramonė išlaiko pakankamai aukštus gamybos ir eksporto rodiklius, ypač jeigu vertinsime tokių didžiųjų valstybių, kaip Vokietija ir Prancūzija pramonės lėtėjimo kontekste. Bet turime labai rimtai įvertinti prekybos karų, kietojo „Brexit“ rizikos ir Europos bendras pramonės nuosmukio tendencijas, kurių neigiamą įtaką anksčiau ar vėliau pajus ir Lietuvos pramonė. Jau pastebime pirmuosius recesijos ženklus, todėl reikia pasiruošti planą B ir galvoti apie priemones ekonomikai stimuliuoti. Todėl labai svarbu užtikrinti verslo aplinkos stabilumą, mažinti skubos tvarka priimamų įstatymų skaičių, vystyti dialogą su partneriais jau pirminėje įstatymų ir nutarimų rengimo stadijoje, kurti stabilią aplinką ne tik užsienio, bet ir vietos verslo investicijoms bei priemones technologinio atsinaujinimo ir produktyvumo skatinimui“, –  pabrėžia LPK prezidentas.