Dar nespėjus atvėsti savivaldybių tarybų ir merų rinkimų atgarsiams, įvyko Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidiumo posėdis, kuriame LPK nariai turėjo galimybę aptarti Lietuvos viziją su vienu iš kandidatu į prezidentus – Gitanu Nausėda. Iki gegužės mėnesio LPK nariai bus pakviesti susitikti ir su kitais pretendentais į prezidento postą.

Šiandienos posėdyje diskutuota apie šalies konkurencingumą bei aptarti kiti visuomenei (tarp jų ir verslui) aktualūs klausimai. Prisistatymą LPK G. Nausėda pradėjo optimistine Tarptautinio valiutos fondo (TVF) prognoze Lietuvos ekonomikai – TVF parengtoje studijoje skaičiuojama, kad Lietuvos BVP pagal paritetinę perkamąją galią vienam gyventojui šiuo metu šiek tiek lenkia Estiją. Prognozuojama, kad 2023 metais Lietuva pagal šį rodiklį pasaulio valstybių sąraše pakils į 35-ąją vietą ir ženkliai pralenks, pavyzdžiui, Čekiją, Estiją, Italiją.

G. Nausėda akcentavo, kad net ir tokia šviesi Lietuvos ekonomikai brėžiama perspektyva neturėtų užmigdyti ant laurų.

„Pabuvojęs abejose „barikadų“ pusėse, aš gerokai subalansuočiau žiūrėčiau į valstybės sprendimus, kurie yra susiję su mūsų ekonomine politika ir verslu, nes žinau, kad interesus reikia diegti ne per jėgą, o juos reikia derinti“, – sakė kandidatas į prezidento postą, išvardinęs savo darbo valdžios ir verslo organizacijose patirtį.

G. Nausėda susirinkusiems pristatė savo programos gaires, vėliau atsakinėjo į LPK prezidiumo dalyvių klausimus apie prezidentūros vaidmenį įstatymų leidybos srityje, pastarųjų metų buldozerinį įstatymų ir jų pakeitimų priėmimo principą, Lietuvos energetikos viziją, ES lėšų panaudojimą.

Paklaustas, ar pateisinamas valdžios siekis į savo rankas suimti kuo daugiau sričių (pvz., vaistinės, bankai, prekybos centrai etc.) ar visgi reiktų orientuotis į didesnį konkurencingumo užtikrinimą verslą atiduodant į privačias rankas, G. Nausėda atsakė, kad pasisako už efektyvią konkurenciją.

„Valstybės nuosavybė, jei tik susidaro sąlygos, yra linkusi naikinti konkurenciją. Labai atsargiai žiūriu į valstybinių vaistinių, prekybos tinklų atsiradimą. Nesuprantu, kuo jie galėtų būti pranašesni už kitus rinkos dalyvius. Mane stebina, kad nepasimokom iš istorijos ir rinkos ekonomikos kūrime einame šunkeliais. Iš konkurencijos pozicijų sunku suprasti kai kuriuos atvejus“, – teigė G. Nausėda.

Vėliau LPK posėdyje Jungtinės Karalystės ambasadorė Claire Lawrence trumpai pristatė dabartinę su „Brexit“ klausimu susijusią informaciją ir atsakė į susirinkusiųjų klausimus. Ambasadorė patikino, kad antro referendumo dėl JK narystės Europos Sąjungoje nebus, ką nekart yra akcentavusi ir JK ministrė pirmininkė Theresa May.

Pasak C. Lawrence, JK verslas daugiausiai pasisako už JK pasilikimą ES, nes yra suinteresuotas vieninga rinka, tačiau, žinoma, yra ir tokių, kurie įvykus „Brexit“ tikisi atskirai persiderėti palankesnes sutarčių sąlygas.

Ateinančiuose LPK posėdžiuose planuojama pratęsti susitikimus su kandidatais į Lietuvos prezidento postą.

Prezidiumas yra kolegialus LPK valdymo organas, kurį sudaro LPK Prezidentas ir asociacijų vadovai (prezidentai, pirmininkai ar kiti). Prezidiumo pirmininkas yra LPK prezidentas R. Dargis.

ARTIMIAUSI RENGINIAI

FACEBOOK